Gyvenamosios vietos deklaravimas Marijampolė: išsamus vadovas

Savo gyvenamąją vietą pakeitę ar į Lietuvą atvykę arba sugrįžę gyventis asmenys savo gyvenamosios vietos adresą turi deklaruoti per vieną mėnesį. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką Marijampolėje.

Marijampolės savivaldybės žemėlapis

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Yra du būdai, kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą:

• Elektroniniu būdu: Prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų portalo užpildydami elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą puslapyje epaslaugos.lt.
• Fiziškai: Atvykti į gyvenamosios vietos seniūniją, aptarnaujančią tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvensite, ir pateikti visus reikiamus dokumentus.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Deklaravimo įstaigai kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.

Deklaruojant gyvenamąją vietą ne asmeniui priklausančiame pastate ar patalpose kartu reikia pateikti pastato ar patalpų savininko sutikimą. Tačiau, 2016 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje.

Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.

Ar nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojame bute?

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute nesant atskiro buto savininko sutikimo. Kaip jau minėta, patalpų nuomos sutartis yra pakankamas dokumentas, patvirtinantis teisę gyventi patalpoje.

Asmens tapatybės kortelė ir pasas

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė ir pasas išduodami tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, jų išdavimo, keitimo, naudojimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas.

Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.

Asmens tapatybės kortelė

Asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau - pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą.

Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB nuostatomis, visi ES valstybių narių piliečiai, turintys savo valstybės išduotą galiojančią asmens tapatybės kortelę, turi teisę išvykti iš valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę galiojančia kelionėms pripažįsta ir šios valstybės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Šiaurės Makedonija, Moldova, Monakas, Norvegija, Sakartvelas, San Marinas, Serbija, Šveicarija, Vatikanas.

Prieš vykstant į užsienio valstybę, patartina pasitikrinti informaciją dėl dokumentų, kurie yra pripažįstami tinkamais atvykti į konkrečią užsienio valstybę. Pasitikrinti galite čia.

Asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, jeigu joje yra elektroninis lustas su jame įrašytais asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuotu sertifikatais.

Informaciją apie asmens tapatybės kortelėje esančias elektroninio identifikavimo ir e. parašo priemones galite rasti čia.

Pilietis vienu metu gali turėti ir asmens tapatybės kortelę, ir pasą.

Pasas

Pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje. Pasas išduodamas bet kokio amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje.

Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, jeigu neturi galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso arba jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo.

Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai, kuriems sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų.

Piliečiui iki 16 metų, taip pat piliečiui, gyvenančiam užsienio valstybėje, asmens tapatybės kortelė arba pasas išduodami jo pageidavimu.

Dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo (nepriklausomai nuo Jūsų deklaruotos gyvenamosios vietos) turite asmeniškai pateikti pasirinktam Migracijos departamento teritoriniam skyriui, o jeigu gyvenate užsienio valstybėje - Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Asmens tapatybės kortelės ir paso galiojimo terminai

Asmens tapatybės kortelė galioja:

• išduota piliečiui iki 5 metų - 2 metus;
• išduota piliečiui nuo 5 metų iki 16 metų - 5 metus;
• išduota piliečiui nuo 16 metų iki 70 metų - 10 metų;
• išduota piliečiui nuo 70 metų - 30 metų;
• išduota piliečiui be elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų, kai jų laikinai negalima nuskaityti - 12 mėnesių.

Pasas galioja:

• išduotas piliečiui iki 5 metų - 2 metus;
• išduotas piliečiui nuo 5 metų iki 16 metų - 5 metus;
• išduotas piliečiui nuo 16 metų - 10 metų;
• išduotas piliečiui be elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų, kai jų laikinai negalima nuskaityti - 12 mėnesių.

Dėmesio! Kai kuriose informacinėse sistemose duomenys apie Jums išduoto paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą atsinaujina ne iš karto, todėl šiuos duomenis kitos Lietuvos Respublikos institucijos gali pamatyti tik kitą dieną po Jūsų dokumento atsiėmimo Migracijos departamente.

Pasitikrinti apie Jums išduoto paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą galite prisijungę prie savo paskyros Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje adresu www.migracija.lt skiltyje ,,Mano dokumentai“.

Kada keičiami asmens dokumentai?

Asmens tapatybės kortelė keičiama, kai:

• pilietis pakeičia anketinius duomenis (vardą (vardus), pavardę, lytį, gimimo datą) arba piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas;
• ji tapo netinkama naudoti;
• joje yra netikslių įrašų;
• pasibaigė jos galiojimo laikas;
• to pageidauja pilietis.

Pasas keičiamas, kai:

• pilietis pakeičia anketinius duomenis (vardą (vardus), pavardę, lytį, gimimo data, gimimo vietą, tautybę) arba piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas;
• jis tapo netinkamas naudoti;
• jame yra netikslių įrašų;
• pasibaigė jo galiojimo laikas;
• išnaudoti vizoms skirti lapai;
• to pageidauja pilietis.

Asmens dokumentų išdavimas ir (ar) keitimas

Asmenims iki 2 metų

Norint vaikui užsakyti pirmą asmens dokumentą, būtina atlikti šiuos veiksmus:

1. Apskaityti (gimus užsienyje) ar įregistruoti (gimus Lietuvoje) vaiko gimimą Civilinės metrikacijos skyriuje Lietuvoje.
2. Pasirinktam Migracijos departamento teritoriniam skyriui ar Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai pateikti prašymą išduoti asmens dokumentą.

Vaiko iki 2 m. amžiaus dalyvavimas teikiant prašymą Migracijos departamento teritoriniame skyriuje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje nėra būtinas. Jeigu vaikas nedalyvauja, reikia pateikti dvi tapačias piliečio amžių atitinkančias nuotraukas (reikalavimai nuotraukoms išsamiau pateikiami Asmens dokumentų išrašymo centro tinklalapyje, kitu atveju jų pateikti nebūtina.

Prašymas dėl asmens dokumento išdavimo piliečiui iki 2 metų negali būti pateikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Norint, kad dokumentas būtų gaminamas skubos tvarka ir apmokėjus valstybės rinkliavą už šią paslaugą banke arba naudojantis el. bankininkyste, teikiant prašymą būtina pateikti sumokėtos valstybės rinkliavos mokamąjį pavedimą su banko žyma arba kvitą.

Prašymą išduoti pirmą vaiko asmens dokumentą gali pateikti:

• Vienas iš tėvų - pateikdamas savo galiojantį asmens dokumentą;
• Jeigu tėvai išsituokę: tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta - pateikdamas tai patvirtinančią teismo nutartį ir savo galiojantį asmens dokumentą; kitas iš tėvų - pateikdamas tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, rašytinį sutikimą, teismo nutartį ir savo galiojantį asmens dokumentą.
• Globėjas - pateikdamas globą patvirtinančius dokumentus ir savo galiojantį asmens dokumentą.
• Socialinės globos įstaigos atstovas - pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus ir savo galiojantį asmens dokumentą.

Jeigu jau buvo išduotas asmens dokumentas: Kitas asmuo - jeigu aukščiau nurodyti asmenys prašymo nepateikia, tai asmens tapatybės kortelė ar pasas gali būti išduotas ar pakeistas tarpininkaujant Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ar užsienio valstybės institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą.

Atkreipiame dėmesį, kad šiame dokumente turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių nei vienas iš tėvų, nei globėjas negali pateikti prašymo išduoti asmens dokumentą ir kitų būtinų dokumentų, ir įvardytas vaiko interesams atstovaujantis asmuo, kuris ir teiks prašymą, pateikdamas Valstybinės vaikų teisių apsaugos tarnybos tarpininkavimo raštą, savo galiojantį asmens dokumentą ir keičiamą vaiko asmens dokumentą.

Asmenims nuo 2 iki 16 m. ir nuo 16 m.

Nuo 2 metų amžiaus asmenys privalo dalyvauti pateikiant prašymą išduoti ar keisti asmens dokumentą.

Prašymą išduoti ar keisti asmens dokumentą nuo 16 metų teikia pats asmuo. Jeigu jam anksčiau nebuvo išduotas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas ir jam nėra sukakę 18 metų amžiaus, kreipiantis dėl dokumento išdavimo, kartu turi dalyvauti vienas iš tėvų, globėjas arba socialinės globos įstaigos atstovas.

Jeigu tai keičiamas asmens dokumentas, prašymą asmuo teikia pats - pateikdamas keičiamą asmens dokumentą, arba kitą galiojantį asmens dokumentą (jei keičiamas asmens dokumentas yra prarastas, būtina pateikti kitą galiojantį asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), jei toks buvo išduotas. Jeigu nebuvo išduotas arba taip pat yra prarastas, kitą turimą dokumentą su asmens vardu, pavarde, gimimo data ar asmens kodu ir nuotrauka.

Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas asmens dokumentas, sutikrinus asmens duomenis, yra grąžinamas asmeniui.

Migracijos paslaugos ir specialūs atvejai

Taip, būtina. Tokiems asmenims migracijos paslaugos teikiamos gyva eile vos tik atsiranda laisvas klientų aptarnavimo langelis.

Jeigu asmuo dėl negalios negali pats atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių, iš anksto suderinus atvykimo laiką, Migracijos departamento teritorinio skyriaus padalinio darbuotojas su mobiliąja biometrinių duomenų registravimo įranga atvyksta į namus, sveikatos priežiūros ar globos įstaigą, kad priimtų prašymą išduoti ar keisti asmens dokumentą. Dėl paslaugos užsakymo prašome skambinti Migracijos departamento skambučių centro telefono numeriu +370 707 67000 (skambinant iš užsienio +370 5 271 7112).

Kaip atsiimti asmens dokumentą?

Pilietis, užsisakęs asmens dokumentą internetu, turės asmeniškai atvykti į prašyme nurodytą Migracijos departamento Klientų aptarnavimo skyrių atsiimti šio dokumento (net ir tuo atveju, jeigu pilietis yra nepilnametis).

Atkreipiame dėmesį, kad, pasikeitus Jūsų asmens duomenims, galite pasirinkti, ar norite keisti tik vieną asmens dokumentą, ar abu, tačiau svarbu, kad, išdavus naują asmens tapatybės kortelę ar pasą, visi turėti asmens dokumentai iš karto bus paskelbti negaliojančiais.

Dėl asmens dokumento keitimo pilietis privalo atvykti į Migracijos departamento Klientų aptarnavimo skyrių ir pateikti jam išduotą asmens dokumentą bei aprašyti trumpą broko charakteristiką.

Pilietis asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima Migracijos departamento teritoriniame skyriuje (tame pačiame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje, kuriame pateikė prašymą dėl asmens dokumento išdavimo arba kitame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje (t. y. ne tame pačiame, kuriame pateikė prašymą)), Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, į kurią kreipėsi dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo arba asmens dokumentą gauti piliečio nurodytu adresu (tik Lietuvos teritorijoje), jei užsisakė kurjerio paslaugą.

Piliečiui pateikus prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) dėl LR paso arba asmens tapatybės kortelės gavimo (keitimo), jeigu nuo piliečio biometrinių duomenų nuskaitymo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai, atsiimti asmens dokumentą reikia tame skyriuje, kuris buvo nurodytas teikiant prašymą.

Atsiimant asmens dokumentą dėl piliečio nuo 2 m. iki 16 m. amžiaus arba dėl piliečio, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, turi dalyvauti prašymą pateikęs asmuo ir pats pilietis, kuriam išduodamas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas.

Naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą atsiima:

• pats asmuo;
• jo įgaliotas asmuo, pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą;
• kitas teisėtas atstovas. Kai asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima neveiksnaus piliečio globėjas ar kitas teisėtas atstovas, jis turi pateikti šias aplinkybes ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• piliečio rašytiniame prašyme nurodytas asmuo, pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Atsiimant asmens tapatybės kortelę ar pasą, kuriuose pakeisti asmens duomenys, turi būti pateikta turima asmens tapatybės kortelė ir (ar) turimas pasas, kuriuose asmens duomenys nepakeisti.

Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, gali būti nepateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas, kai šie dokumentai negalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas.

Pagaminti asmens dokumentai Migracijos departamento teritoriniame skyriuje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje yra saugomi 1 metus nuo pagaminimo datos - per šį laikotarpį galite juos atsiimti.

Vaikų iki 16 m. atsiėmimas

Atsiimti piliečio iki 16 metų asmens tapatybės kortelę ar pasą turi:

• vienas iš tėvų;
• globėjas (rūpintojas);
• jo įgaliotas asmuo, pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą;
• kitas teisėtas atstovas. Kai asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima neveiksnaus piliečio globėjas ar kitas teisėtas atstovas, jis turi pateikti šias aplinkybes ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• piliečio rašytiniame prašyme nurodytas asmuo, pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar užsienio valstybės institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą, tarpininkavimo dokumente nurodytas vaiko interesams atstovaujantis asmuo, pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Jeigu vaiko tėvai išsituokę: tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta - pateikęs teismo nutartį, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei keičiamą galiojantį vaiko asmens dokumentą (jeigu toks buvo išduotas); kitas iš tėvų, pateikęs tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgaliojimą, teismo nutartį, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Savivaldybės iniciatyvos Vilniuje

Dalis Vilniuje gyvenančių žmonių nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos - dėl šios priežasties sostinės biudžetas netenka pajamų iš jų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Siekdama apsukti situaciją palankesne linkme savivaldybė nuo rugsėjo 25 dienos ėmėsi skatinimo deklaruoti gyvenamąją vietą kampanijos. Už tai naujai iškeptiems vilniečiams pažadėta įvairių dovanų: per kelerius metus jie galės atgauti iki 1000 eurų sumokėto GPM, jiems bus padovanota viešojo transporto bilietų, kvietimų į kiną ir Lazdynų baseiną, įvairių nuolaidų suteiks ir įmonės.

Šiuo pasiūlymu nusprendė pasinaudoti ir Vilniuje butą per tarpininką „Valdantis“ besinuomojantis Tautvydas (vardas pakeistas). „Prieš kelerius metus įsikuriant mane informavo, kad įmonė esant poreikiui gali padėti deklaruoti gyvenamąją vietą. Kai savivaldybė paskelbė apie paskatas tiems, kurie čia registruosis, iškart supratau, kad tą galiu padaryti ir aš. Žinau, kad yra keli būdai, kaip tą padaryti, bet prisiminęs, jog buto, kuriame gyvenu, administratorius siūlė pagalbą, per daug negalvojau - parašiau jiems“, - nurodė Tautvydas.

Iš pradžių jis sakė gavęs „Valdantis“ laišką, kad turėtų užpildyti jų atsiųstą deklaracijos formą, nes per elektroninius valdžios vartus patvirtinti jiems, ko gero, nepavyks. „Viską užpildžiau ir nusiunčiau administratoriui, kuris turėjo perduoti ją taip pat pasirašyti ir buto savininkui. Po savaitės atėjo kitas „Valdantis“ laiškas, kuris iškart sukėlė šypseną. Jie manęs paklausė - ar deklaruosiuosi pats, ar norėsiu jų paslaugos, kuri kainuoja 50 eurų? Tikrai ne, ačiū. Tai kai tik gavau patvirtintą prašymą iš jų, pats kreipiausi į savivaldybę“, - pasakojo jis ir pridūrė, kad deklaruotis gyvenamąją vietą sėkmingai pavyko.

Ilgalaikės nuomos administravimo įmonės „Valdantis“ vadovas Jurgis Vilutis komentare „Delfi“ pastebėjo, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nėra privalomas įstatymų, dėl to jis nebuvo populiarus tarp besinuomojančių būstus lietuvių. Tai nesuteikdavo vietos darželyje ar mokykloje, o poros su vaikais būstą nuomojasi retai, teigė jis.

„Mes pagalbą deklaruojant gyvenamąją vietą teikiame jau dešimtmetį, bet dažniausiai dėl vietos deklaravimo kreipiasi užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti ar studijuoti, nes jiems reikia gyvenamojo adreso dėl migracijos įstatymo tvarkos. Pirmiausia dėl to, kad užsieniečiai negali paprastuoju būdu prisiregistruoti, neturi elektroninių parašų, neturi banko sąskaitų, o taip pat neišmano kur eiti, ko klausti ir kur ką rašyti. Taigi mes padedame priregistruoti gyvenamąją vietą, tačiau tai užtrunka nemažai laiko ir reikalauja žmogiškųjų išteklių“, - tvirtino J. Vilutis.

Lietuviams, anot jo, dažniausiai siūloma registraciją atlikti patiems, tačiau jų nediskriminuojant pranešama, kad tai gali atlikti ir įmonė. Vadovo teigimu, pasikeitus Vilniaus miesto tvarkai sulaukiama daugiau užklausų apie gyvenamosios vietos deklaravimą, tačiau pajamų eilutėje jokio pokyčio nematyti, vadinasi, lietuviai deklaruojasi patys.

„[Gyventojas - aut. pastaba] teisus, deklaravimas yra nemokamas, tačiau paslauga, jeigu norite, kad už jus tai padarytų kas kitas, jau yra apmokestinama. Tas pats lyg bandytume kreiptis į advokatų kontorą ir pareikalautume, kad jie nemokamai už jus deklaruotų jūsų gyvenamą vietą“, - įsitikinęs J. Vilutis.

Savivaldybė: susidaro įspūdis, kad įmonė apkrauna nuomininkus pertekliniu procesu „Delfi“ susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe, viešųjų ryšių skyrius savo komentare kelis kartus pabrėžė, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra visiškai nemokamas procesas.

Tai padaryti galima dviem būdais: internetu per elektroninius valdžios vartus arba gyvai, atvykus į savivaldybę ar seniūniją.

„Būstą besinuomojančių asmenų atveju šie procesai tarpusavyje šiek tiek skiriasi: deklaruojant gyvenamąją vietą internetu, sistema reikalauja pateikti duomenis apie patalpų savininką ir sulaukti jo patvirtinimo, o deklaruojant atvykus gyvai - pakanka galiojančios nuomos sutarties, atskiro savininko pritarimo deklaracijai nereikia. Deklaruojant gyvenamąją vietą internetu ir teisingai nurodžius duomenis, prašymas patvirtinti, kad deklaruojantis asmuo iš tiesų naudojasi patalpomis (jose gyvena), savininkui nukeliauja automatiškai. Savininkas negali neleisti deklaruoti gyvenamosios vietos nuomininkui, jei yra abiejų pusių pasirašyta nuomos sutartis“, - procesą apibūdino savivaldybė.

Įstaigos teigimu, ne administratorius ar koks kitas trečiasis asmuo turi pateikti duomenis apie gyvenamąją vietą deklaruojantį asmenį, o jis pats pagal savo gyvenamąją vietą. „Jokios atskiros deklaravimo formos nėra reikalingos, pakanka galiojančios nuomos sutarties. Iš aprašytos situacijos galima teigti, kad administratorius kaip tik nuomininkus apkrauna pertekliniu procesu. Jis iš tiesų yra kur kas paprastesnis ir daug greitesnis nei įmonės pateikiamas naratyvas. Vienas iš savivaldybės vykdomos kampanijos tikslų - paneigti tokius ir panašius vyraujančius mitus apie gyvenamosios vietos deklaravimą“, - komentavo savivaldybė.

Nuo kampanijos starto gyvenamąją vietą sostinėje deklaravo 3820 žmonių, iš jų 1350 pateikė prašymus gauti dovanų, nors skaičiai nuolat kinta. „Taip pat reikia turėti omenyje, kad dalis deklaravusių gyvenamą vietą gali neatitikti kampanijos reikalavimų (pavyzdžiui, buvo deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje prieš mažiau nei dvejus metus) arba bus deklaravę gyvenamąją vietą trumpesniam laikotarpiui“, - įvardijo savivaldybė.

tags: #gyvenamosios #vietos #issideklaravimas #marijampoleje