Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų - ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, vienas esminių klausimų, kuris turi būti aptartas bei nustatytas - nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Dažniausiai vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, tačiau gali būti nustatyta ir su tėčiu.
Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
Svarbiausias Kriterijus - Vaiko Interesai
Svarbiausias kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesas - tai vaiko teisės ir pareigos, numatytos ir garantuotos įstatymuose, bendrieji ir individualieji vaiko poreikiai, kuriuos užtikrina vaiko tėvai (ar įstatyminiai vaiko atstovai) įgyvendindami savo tėvų (ar kitų įstatyminių atstovų) teises ir vykdydami pareigas vaikų atžvilgiu. Ši sąvoka nukreipia į kitus teisės aktus, kuriuose išdėstytos vaiko teisės ir pareigos - vaiko intereso sąvokos elementai.
Tėvai, realizuodami savo tėvų valdžią, turi užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, t.y. veikti vaiko interesais. Tačiau tėvams gyvenant atskirai ar nutraukiant santuoką, iškyla klausimas, kuris iš tėvų galės suteikti tinkamesnes sąlygas savo vaikui.
Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą, nustatomi objektyvieji kriterijai: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, vaiko norai ir pažiūros, kurių visuma įvertinama vaiko interesų atžvilgiu. Kadangi vaiko interesas individualizuojamas konkrečiu atveju konkrečiam vaikui, nustatant būtent jam svarbius jo turinio elementus, nėra galimybės sudaryti svarbiausių kriterijų katalogo, nes nustačius tokį kriterijų sąrašą gali būti pažeistas tas pats vaiko interesas, jeigu į šį sąrašą nepatektų aplinkybė užtikrinanti tik konkrečiam vaikui reikalingą intereso elementą.
Nėra baigtinio sąrašo vaiko intereso elementų - nėra baigtinio vertinimo kriterijų katalogo.
Kriterijai pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra įtvirtinęs reikalavimą teismams, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Akcentuojama, kad vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.
Todėl tikslinga priimant sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos vadovautis 2002 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimu Nr.
Vaiko Nuomonės Reikšmė
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą (CK 3.164 straipsnis).
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt.
Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m.
Teismų Praktika
Laikui bėgant, gali pasikeisti gyvenimo aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, todėl vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei nustatymo su juo (ir atitinkamai dėl išlaikymo priteisimo iš kitos pusės.).
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Teismai, nustatę, kad vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos bei tenkamos sąlygos būtų užtikrintos ir pas kitą vieną iš tėvų, pažymi, kad esant analogiškoms tėvo ir motinos gyvenimo sąlygoms, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas (atsižvelgiant į jo amžių, turimus socialinius kontaktus, diagnozuotus sveikatos sutrikimus), nepagrįstai sąlygotų visų jo, per itin ilgą laiką, susiformavusių socialinių ryšių nutraukimą.
Adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ir ugdymo procesui, kas visiškai neatitiktų paties nepilnamečio vaiko interesų. Esant nustatytoms aplinkybės teismas nusprendė nekeisti vaiko gyvenamosios vietos.
Tačiau gali atsirasti gyvenimo aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, kaip pvz. vieno iš tėvų liga, priklausomybių atsiradimas, pajamų dydžio pasikeitimas, kitų vaikų atsiradimas, dėl ko yra sudėtinga tinkamai prižiūrėti vaiką. Tačiau kiekvienoje byloje tai yra atskirai bei individualiai nustatomos aplinkybės.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra svarbi procedūra, reglamentuojama įstatymais. Lietuvos gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, arba asmenys, atvykę ar sugrįžę gyventi į Lietuvą, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 15 darbo dienų. Tuo metu išvykstant gyventi į užsienį, išvykimo deklaracijoje nurodyti valstybę, į kurią išvykstama, reikia ne anksčiau kaip per 7 darbo dienas iki išvykimo.
Atlikti šias pareigas galima atvykus į vieną iš deklaravimo vietų - seniūniją pagal gyvenamąją vietą ar kitą savivaldybės padalinį, kuriam pavesta vykdyti šias funkcijas, arba internetu per Elektroninius valdžios vartus. Registrų centras primena, kad į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patenka iš deklaravimo įstaigų ir per elektroninio deklaravimo sistemą. Registrų centro padaliniai nėra deklaravimo įstaigos ir deklaracijų nepriima.
Kur galima deklaruoti gyvenamąją vietą?
- Civilinės metrikacijos skyriuje.
- Elektroniniu būdu patvirtinus savo tapatybę per VĮ Registrų centro savitarną.
- Seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą.
- Per Elektroninius valdžios vartus.
Dokumentai, reikalingi deklaruojant gyvenamąją vietą
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Gimimo liudijimas ar gimimo akto įrašą liudijantis išrašas, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą privalo pateikti ir tas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), kuris teikia nepilnamečio deklaraciją.
- Patalpos savininko (bendraturčio) ar jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje (toliau - Sutikimas) rašytine forma, kai asmuo nėra patalpos, kurioje gyvena, savininkas (bendraturtis) ir savininkas (bendraturtis) ar jo atstovas į deklaravimo įstaigą neatvyksta.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Išvykimo deklaracijų statistika 2016-2017 m.
| Laikotarpis | Išvykimo deklaracijų skaičius |
|---|---|
| 2016 metai | 46 134 |
| 2017 m. sausis-rugpjūtis | 57 285 |
Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2017 metų mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien per šių metų sausį-rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies. Palyginimui, per visus 2016-uosius metus buvo pateiktos 46 134 išvykimo deklaracijos.
Daugiau nei pusė šiemet deklaravusiųjų išvykimą - 18-35 metų amžiaus žmonės. Toks išvykusiųjų amžius nurodomas 31 741 deklaracijoje.
Populiariausias išvykstančiųjų pasirinkimas išlieka Jungtinė Karalystė, kuri nurodoma 27 300 šiemet pateiktuose pranešimuose.
Suaktyvėjusį išvykimo deklaravimą galėjo lemti ir įvairūs teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama vykdyti tikslesnę ir efektyvesnę gyvenamosios vietos apskaitą. Vienas iš jų - pasikeitęs privalomųjų įmokų skaičiavimas. Nuo šių metų „Sodra“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja remdamasi tik Gyventojų registro duomenimis, tad jei asmuo nėra nurodęs, kad yra išvykęs iš Lietuvos, jam ši įmoka kaupiasi netgi gyvenant svetur.
tags: #gyvenamosios #vietos #vertinimas