Lietuvoje gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr.146-7510). Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 23-1138). Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378).
Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas - gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija.
Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dauguma jų įsikūrę dar sovietmečiu statytuose pastatuose, kai galiojo visai kiti statybos reglamentai ir dėmesys buvo kreipiamas ne į kokybę, bet į kiekybę.
Dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato ir gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisykles naujiems statiniams, o sovietmečiu statytiems daugiabučiams šios taisyklės negalioja.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas, doc. dr. Ritoldas Šukys pabrėžia, kad, sovietmečiu statant daugiabučius, juose nebuvo numatoma evakuacija gaisro metu. „Su senos statybos daugiabučiais - didelė bėda. Yra tik vienas išėjimas, tai gaisro atveju, jei kas nors užsidega, laiptinėje dūmai, žmogui iš tokio daugiabučio evakuotis yra labai sunku“, - sako ekspertas.
Doc. dr. Ritoldas Šukys tęsia, kad tik 2011 metais Lietuvoje buvo priimtos Gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisyklės, kuriose numatyta gyvenamosios paskirties patalpas skirstyti į 4 grupes. Kiekvienai jų, pasak gaisrinės saugos specialisto, yra numatyti evakuacinių išėjimų kiekio, lygio ir pan. reikalavimai.
„Pavyzdžiui, jeigu gyvenamasis pastatas yra iki 15 metrų aukščio, tai jame užtenka įrengti vieną evakuacinį išėjimą, jeigu aukštesnis nei 15 metrų - būtini du evakuaciniai išėjimai“, - aiškina VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas.
Daugiabučiuose, pasak R. Šukio, evakuaciniai keliai reglamentuojami priklausomai nuo aukšto ploto ir paprastai yra numatomi du evakuacijos išėjimai. „Ne mažiau kaip du išėjimai. Ir būtent laiptinėmis, nes avarinis išėjimas nėra evakuacinis. Evakuacijai paprastai skirtos laiptinės, todėl jos turi būti nepridūmijamos, vėdinamos, jose turi būti sudaromas slėgis, kad dūmai nesikauptų,“ - aiškina ekspertas.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“, atsakydama į klausimus, teigia, kad „gyventojų saugumas judant iki evakuacinių kelių link evakuacinių išėjimų ir tarp jų užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis ir techninėmis priemonėmis. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, atsižvelgiama į patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį ir ypač - į pastato aukštingumą bei aukšto plotą. Kuo daugiabutis pastatas aukštesnis, tuo griežtesni reikalavimai keliami ne tik projektuojant evakuacijos kelius, bet ir parenkant konstrukcijas, fasadų apdailą, gaisrines inžinerines sistemas ir t. t.“
Atsakyme tęsiama, kad, pavyzdžiui, projektuojant aukštuminį pastatą (kai viršutinio aukšto grindų altitudė daugiau nei 26,5 m,) atsiranda normatyvinis reikalavimas numatyti neuždūmijamas laiptines, vidaus priešgaisrinį vandentiekį, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, o esant koridoriaus sistemai aukštuose - ir dūmų šalinimo sistemas.
„Pagrindinis evakuacijos kelias iš daugiabučių gyvenamųjų namų numatomas laiptinėmis, kurių tipas priklauso nuo pastato aukštingumo ir aukšto ploto. Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, atsiranda prievolė butuose (praktiškai nuo 2 aukšto) numatyti avarinius išėjimus. Kai gyventojas negali dėl ugnies ar dūmų patekti į evakuacijos laiptinę, jis turi turėti galimybę pasinaudoti avariniu išėjimu, kur gali pasislėpti nuo ugnies ir dūmų ir saugiai sulaukti ugniagesių pagalbos“, - teigiama bendrovės atsakyme.
Gaisrinės saugos taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ numatyta, kad tai - kelias, vedantis iš patalpų į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje; į atvirą, ne siauresnę kaip 0,6 m pločio, perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną; į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas; į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.

Kaip elgtis kilus gaisrui. Šaltinis: vpgt.lt
Draudimai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:
- užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus;
- įstiklinti arba užmūryti oro zonas nuo dūmų apsaugotose laiptinėse;
- rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį;
- gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrenginius;
- rūsiuose įrengtuose sandėliuose laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degius, labai degius ir degius skysčius, sprogstamąsias medžiagas;
- rūsiuose naudoti atvirą ugnį;
- savavališkai rūsiuose įrengti sandėlius, užtverti rūsio patalpas ir praėjimus.
Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.
Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
Šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų.
Dūmų detektoriai
Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes.
Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.

Dūmų detektorius. Šaltinis: vpgt.lt
Atsakomybė už tvarką
Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.
Saugumu turi pasirūpinti patys gyventojai
Kaip jau buvo minėta, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose evakuacijos laiptinių ar avarinių išėjimų nėra. Ką daryti jų gyventojams? VGTU doc. dr. V. Šukys sako, kad tokiu atveju tik patys gyventojai gali pasirūpinti savo saugumu: laiptinėse palaikyti tvarką, neužstatyti jų baldais ar kitais objektais, kurie trukdytų praeiti.
Tokius patarimus duoda ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Jis pabrėžia, kad, pirmiausia, bet kokiame pastate kiekvienas evakuacijos ar avarinis išėjimas turi būti lengvai praeinamas bet kuriuo paros metu.
„Daugiabučiuose pastatuose pagrindinės problemos yra susijusios su užtvertais, užrakintais arba panaikintais atsarginiais evakuacijos keliais arba avariniais išėjimais. Situacijų būna įvairių - nuo sukrautų daiktų ir baldų evakuacijos laiptinėse iki grotomis užtvertų išėjimų į laiptines. Dažniausiai tokius sprendimus gyventojai priima norėdami privatumo arba saugodamiesi, kad pašaliniai asmenys nepatektų į laiptines ar balkonus“, - pasakoja A. Gudžiauskas.
Jis tęsia, kad iš kai kurių daugiabučių (dažniausiai aukštesnių negu 9 aukštų) būna numatyti papildomi avariniai išėjimai iš vieno aukšto į kitą per liukus, įrengtus balkonuose. Tačiau neretai gyventojai savavališkai šiuos avarinius išėjimus panaikina (užrakina liukus, nupjauna kopėčias ir pan.), nors gaisro atveju tai galėtų būti vienintelė galimybė išsigelbėti.
Specialistas akcentuoja, ką daryti, jeigu jūsų ar kaimynų namuose kiltų gaisras: „Jeigu gaisras kyla jūsų bute, svarbiausia - kuo skubiau išeiti iš degančio buto ir uždaryti duris, kad dūmai neplistų į laiptinę. Išėjus į saugią vietą, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus ir perspėti kaimynus. Jeigu gaisras kilo ne jūsų bute ir laiptinė yra labai uždūminta, geriausia likti bute, sandariai uždaryti duris, eiti į balkoną ar prie atviro lango ir šauktis pagalbos. Dėmesį galima atkreipti mojuojant ryškiu audeklu ar pan.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas primena, kad gaisro metu naudotis liftu draudžiama, nes, dingus elektrai, tai galėtų būti mirtini spąstai. Taip pat nereikia grįžti į degantį pastatą pasiimti dokumentų ar kitų asmeninių daiktų ir, žinoma, laiku sureaguoti į kilusį gaisrą padeda autonominiai dūmų detektoriai - jie privalo būti įrengti kiekvienuose namuose.
Pagrindiniai reikalavimai statyboms
Statyboms keliami tokie reikalavimai:
- Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
- Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
- Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
- Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
- Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.
- Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.
- Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.Išimtis. Gyvenamosiose vietovėse iki 5 tūkst. gyventojų, sodininkų bendrijose ir kai pastatų išorės gaisrui gesinti vandens poreikis neviršija 10 l/s, gaisrams gesinti leidžiama vandens tiekimą numatyti iš gaisrinių rezervuarų arba natūralių ir (ar) dirbtinių vandens telkinių, kai atstumas nuo jų iki saugomo pastato perimetro tolimiausio taško yra ne didesnis kaip 1000 m.
- Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai:
- Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams);
- Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams);
- lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais;
- vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.
- Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.
- Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo ir pasiekus 110 C temperatūrą, drenčeriai arba perforuotas sausvamzdis, lapuočių mediena, ventiliacija, rūsyje toliau kaip 15 m iki išėjimo - II-as evakuacinis išėjimas.
- Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.
- Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Kiti reikalavimai
- Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
- Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
- Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.
- Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui.
- Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.
- Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.
- Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai.
- Pirties ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo, sprinkleriai prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir užtikrinant 0,12 l/s kv. m vandens tiekimo intensyvumą, lapuočių mediena, ventiliacija, atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų ir evakuacijos kelių. Netaikoma III atsparumo ugniai visuomeniniuose statiniuose.
- Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio.
- Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai.
- Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m..
- Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m.
- Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.
- Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).
tags: #gyvenamuju #namu #gaisrines #saugos #taisykles