Gyvenamųjų patalpų projektavimo reikalavimai Lietuvoje

Projektuojant gyvenamąsias patalpas Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į galiojančius teisės aktus ir standartus. Šie reikalavimai užtikrina, kad gyvenamosios patalpos būtų saugios, patogios ir atitiktų gyventojų poreikius.

Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.

Statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.

Pagrindiniai aspektai

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su statinių naudojimo priežiūra:

Apibendrinant, statinių naudojimo priežiūra yra kompleksinis procesas, kurio tikslas - užtikrinti, kad statiniai būtų naudojami saugiai ir pagal paskirtį.

Gyvenamųjų patalpų interjero projektavimas

Interjero ir aplinkos dizaino pagrindų mokymai skirti suteikti mokymų dalyviams žinias apie gyvenamųjų patalpų ir gyvenamosios erdvės projektavimą, privalomus teisinius reikalavimus, reglamentuojančius gyvenamųjų patalpų projektavimą.

Apžvelgiami gyvenamųjų pastatų interjerų tipai, statybos techninis reglamentas, skirtas gyvenamosios aplinkos projektavimui.

Sprendžiami gyvenamosios aplinkos funkciniai ryšiai, tūrio - erdvės santykis, apšvietimo problemos, taip pat apžvelgiami formos kūrimo metodai nuo dvimatės iki trimatės išraiškos.

Ugdami gebėjimai priimti profesionalius sprendimus kiekviename projektavimo etape, apdoroti ir analizuoti informaciją, sprendžiant konkrečią kūrybinę ar technologinę problemą, savarankiškai gilinti žinias.

Pagrindinės interjero dizaino plastinės raiškos priemonės: forma, tekstūra, spalva, šviesa.

Komponavimo principai interjere: proporcijos, mastelis, ritmas, struktūra, pusiausvyra, stilius.

Kompozicija: plokštuminė, tūrinė. Meninis patalpų įvaizdis.

Susipažinimas su interjero stiliais ir jų taikymas. Proceso planavimas, uždavinių siekti tikslų išsikėlimas.

Gyvenamųjų patalpų interjero projektavimas atsižvelgiant į neįgalių žmonių poreikius, funkcinius patalpų ir inžinerinės įrangos reikalavimus bei estetinius ir stilistinius poreikius.

Erdvės funkcinių zonų planavimas, braižymas ir jų užpildymas.

Ergonominiai sprendimai projektuojant ir parenkant interjero daiktinę aplinką. Korpusinių baldų specifikacijos ir medžiagos atsižvelgiant į patalpų funkcinę zoną.

Kūrybiškas interjero daiktinės aplinkos kūrimas. Apdailos medžiagų įvairovė ir jų pasirinkimas gyvenamųjų patalpų interjerų dekoravimui.

Interjero apdailos elementai, jungiantys patalpų dekoro visumą.

Kūrybiškas apdailos ir dekoro elementų (faktūros, dangos, aksesuarų ir kt.) parinkimas gyvenamųjų patalpų interjerams.

Apšvietimo projektavimo principai

Psichologinis šviesos poveikis. Pagrindiniai apšvietimo projektavimo principai. Apšvietimo plano sudarymas.

Dirbtinio apšvietimo būdai ir šviesos srautai. Šviestuvų tipai, jų pasirinkimas pagal šviestuvų optines savybes bei techninius parametrus.

Aplinkos dizainas

Aplinkos dizaino koncepcija. Kūrybiškas aplinkos kūrimas atsižvelgiant į sklypo ypatumus. Sklypo plano sudarymas.

Aplinkos planų įvairovė: vertikalusis reljefo, judėjimo, funkcinių, vizualinių ryšių, mažosios architektūros išdėstymo, apšvietimo, želdynų zonos, dangų ir kiti.

Konstruktyvių sprendimų brėžiniai, pjūviai, trimatė grafika ir maketai, reikalingi eksterjero aplinkos projektavimui.

Statybos techniniai reglamentai

Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais.

Reglamentai ir normos:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“
• statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“
• statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“
• statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“
• techninį reglamentą „Liftai“
• higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“
• higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“
• higienos normą HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“
• higienos normą HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“
• higienos normą HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“
• higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose“
• higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
• statybos taisykles ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“
• statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“
• statybos taisykles ST 2190.02:1997 „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės“
• higienos normą HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“
• higienos normą HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos "
• statybos techninį reglamentą STR 2.1.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“
• higienos normą HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“
• respublikines statybos normas RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai.
• Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą

Pagrindinės sąvokos

• Techninis aukštas - pastato aukštas, skirtas pastato inžinerinių sistemų bei įrangos talpinimui.
• Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
• Terasinis namas - namas, kuriame prie kiekvieno buto yra terasa, atstojanti priebutinį sklypelį.
• Pavienis užstatymas - užstatymas laisvai erdvėje stovinčiais pastatais.
• Perimetrinis užstatymas - ištisinis užstatymas, laikantis gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų užstatymo raudonųjų linijų.

Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams.

Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai nustatyti STR 2.06.01: 1999.

Želdynų plotas - nustatomas pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą.

Siekiama išsaugoti gamtos vertybes ar nekilnojamąsias kultūros vertybes.

Reikalavimai gyvenamiesiems pastatams

Gyvenamieji pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti ir pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą, t. y.

Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004.

Projektuojant gyvenamuosius pastatus, be poveikių ir apkrovų, nustatomų, vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, būtina numatyti poveikius ir apkrovas, nenumatytas normalaus pastato eksploatavimo metu ir sukeliančius pastato laikančiųjų konstrukcijų griūtį gaisro ar sprogimo atveju.

Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999. Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Gyvenvietių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Priešgaisriniai atstumai tarp vienos paskirties pastatų (gyvenamųjų arba kitos paskirties - ūkinių pastatų, garažų, pirčių ir pan.) gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamiems pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Iki 3 aukštų gyvenamuose pastatuose turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas evakuacinis išėjimas.

Gyvenamuosiuose pastatuose, kurių rūsiuose įrengiamas garažas, pirtis, katilinė, bei 3 aukštų ir aukštesniuose namuose, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo pastato antžeminės dalies išėjimas.

Pirmame ir cokoliniame gyvenamojo pastato aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla.

Gyvenamajame pastate įrengiamos pirties šildymui gali būti naudojamas tik gamyklinis elektrinis įrenginys, kurio valdymo automatika užtikrintų įrenginio apsaugą ir atjungimą po 8 val.

Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai.

Vanduo gaisrui gesinti gali būti saugomas viename rezervuare, jį perskiriant į dvi kameras.

Prie gaisrinio rezervuaro turi būti įrengti informaciniai ženklai, nurodantys jo paskirtį, talpą, vandens paėmimo angas.

Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999.

Iki 4 aukštų pastatams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Automobilinių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m dydžio aikštelė.

Arkų namuose plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis - ne mažesnis kaip 4,25 m.

Gyvenviečių ir miestų daugiabučiai namai turi būti statomi ne didesniu kaip 3 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Namo pastovumui užtikrinti jo perdangų (įskaitant palėpės bei rūsio) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip REI 60-I ugniai atsparumo namams.

Daugiabučiai namai, kuriuose dauguma butų numatoma žmonėms su negalia, gali būti statomi ne aukštesni kaip 5 aukštų.

Laiptinėse (išskyrus neuždūmijamas) leidžiama įrengti ne daugiau dviejų keleivinių liftų, nusileidžiančių ne žemiau pirmojo aukšto. Liftų šachtų konstrukcijos turi būti iš A grupės statybos produktų.

Vienos sekcijos name liftas (liftai) su lifto holu, esantis sekcijos centre (plane), turi būti apribotas priešgaisrinėmis 2 tipo sienomis. Lifto holo bei laiptinės durys turi būti priešgaisrinės, ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai.

Buitinės paskirties patalpos daugiabučiuose namuose (ne butų ribose), esančios pirmame, cokoliniame ar rūsio aukštuose, nuo gyvenamųjų patalpų (aukštų) turi būti atskirtos 2 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Iš šių patalpų turi būti tiesioginiai išėjimai į išorę, taip pat jose turi būti įrengti atidaromi langai su prieduobėmis. Langų mažiausi matmenys 0,9x1,2 m. Sekcijinio tipo namuose buitinės patalpos namo sekcijos ribose atskiriamos priešgaisrinėmis sienomis ir durimis.

Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, leidžiama įstiklinti namų balkonus bei lodžijas. Įstiklinimo konstrukcijų apatiniai elementai turi būti ne žemiau kaip 1 m nuo balkono ar lodžijos grindų paviršiaus, aukščiau esantys - išdėstyti ne mažesniais kaip 1,2 m atstumais. Šių konstrukcijų elementų minimalūs išdėstymo atstumai horizontalia kryptimi - 0,7 m.

Jei įrengiama patalpa laiptinės prižiūrėtojui, ji turi būti įrengta pirmame namo aukšte už laiptinės ribų. Šios patalpos atitvarinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, patalpoje turi būti įrengti autonominiai gaisro signalizatoriai, o namuose, kurių viršutinio aukšto (įskaitant ir mansardinį) grindų altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, - automatinė gaisro signalizacija.

I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus.

I atsparumo ugniai gyvenamųjų namų, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išorines sienas (fasadus) galima šiltinti ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose - 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu. Šiltinant šiais statybos produktais pastatus, sienos viršus 1,2 m atstumu iki stogo konstrukcijų iš žemesnės kaip B-s1, d0 statybos produktų turi būti šiltinamas ne žemesnės kaip A2-s1, d0 statybos produktais.

8 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai.

Apibendrinant, gyvenamųjų patalpų projektavimas ir naudojimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, o priežiūrą užtikrina savivaldybių administracijos. Tai leidžia užtikrinti saugumą ir atitiktį nustatytiems standartams.

tags: #gyvenamuju #patalpos #projektuojamos