Lietuva susiduria su didele problema - savižudybėmis. Ši problema paliečia įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmones. Psichologai ir psichiatrai nuolat teikia patarimus, tačiau savižudybių skaičius nemažėja.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti savižudybės riziką ir kaip elgtis, jei įtariate, kad žmogus svarsto apie savižudybę.
Kaip atpažinti savižudybės riziką?
Jei paskambina į dispečerinę žmogus, kuris yra neramus, prislėgtas, nerandantis išeities, dispečeris gali įtarti savižudybės riziką. Tada registruoja iškvietimą ir perduoda ragelį pamainos vyresniajam gydytojui. Iš karto važiuoja brigada ir pamainos vyresnysis kalbasi su tuo žmogumi. Brigada sprendžia klausimą vietoje. Jei žmogus aiškiai pasako norintis nusižudyti, tada irgi registruojamas kvietimas, pokalbis perduodamas pamainos vyresniajam. Brigada išvažiuoja ir, jei yra aiškūs simptomai, kad yra toks planas , jo namuose palikti jau nebegalima, jį priklauso vežti į stacionarą. Kada žmogus jau bando žudytis, irgi skubiai išvažiuoja brigada. Jei yra galimybė, dar bando su juo kalbėtis. Dažnai reikia ir policijos. Jei yra reali savižudybės grėsmė, jis privalo atsidurti stacionare.
Ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Pasikartojantys pamąstymai mirties tema.
- Išsprūdusios frazės: „kai aš numirsiu“, „kai manęs neliks“.
- Pasikeitęs elgesys.
Svarbu suprasti, kad žmogus, kuris galvoja apie savižudybę, jaučiasi blogai ir patiria dvasinį skausmą. Jam sunku, ir jis ieško būdų, kaip tą skausmą išjungti.
Kaip padėti savižudybės linkusiam žmogui (Evelvaii animacinis filmas)
Kaip elgtis, jei įtariate savižudybės riziką?
Žiūrėkite į tai rimtai. Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti. Būkite ramūs. Nepanikuokite. Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei savižudybės rizika didelė, nepalikite asmens vieno. Jei savižudybės aktas jau pradėtas, nedelsdami iškvieskite greitąją ir policiją.
K.Sakalauskas yra baigęs ir savižudybių prevencijos mokymo kursus. Tiesa, kaip sako, šių žinių tiesiogiai negali pritaikyti darbe, nes paprastai atvažiuoja jau į įvykio vietą.
Patarimai, kaip elgtis:
- Būkite šalia ir išklausykite.
- Neteiskite ir nevertinkite.
- Pasiūlykite pagalbą ir padrąsinkite kreiptis į specialistus.
- Jei reikia, iškvieskite pagalbą.
Pagalbos tarnybos
Gelbėti gyvybes - jaudinantis darbas“, - sako Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai, prisipažindami, jog tokie skambučiai - itin sunkūs, nes ant plauko kabo žmogaus gyvybė. „Stengiesi su žmogumi užmegzti dialogą: palaukite, nedarykite skubotų veiksmų, pasikalbėkime, papasakokite, kas atsitiko, kodėl taip nusprendėte, kas jus neramina, kas jus kankina. Dažniausiai pasikalbi ir žmogus nusiramina, persigalvoja“, - pasakoja Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos ketvirto būrio vyresnysis patrulis K.Sakalauskas.
Yra įvairių pagalbos tarnybų, kurios teikia nemokamą ir anoniminę pagalbą:
- Jaunimo linija: 8 800 28888
- Vilties linija: 116 123
- Vaikų linija: 116 111
Atminkite, kad pagalba yra prieinama, ir svarbu kreiptis į ją, jei jaučiatės prislėgtas ar svarstote apie savižudybę. Nebūkite vieni su savo skausmu.
tags: #gyvenimas #savizudzio #bute