Šiandien, kai daugelis gali laisvai dirbti iš namų, o esant darganotam orui norisi pabėgti nuo keturių sienų arčiau gamtos, sodo namelis gali tapti puikia išeitimi.
Sodo namo privalumai
Sodų bendrijos turi savų privalumų, kurie gali būti patrauklūs ieškantiems alternatyvos gyvenimui mieste:
- Grynas oras, gamta ir ramybė. Kadangi sodų bendrija įsikūrusi toliau nuo kelio, dažnai miške ar prie kokio ežero, galima sakyti, kad gaunate sklypą su gamta.
- Nedaug žmonių. Sodų bendrijose gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų šeimų. Tai nedidelis kaimas.
- Saugos tarnyba "Kaimyn security". Jei aplink daug nuolatos gyvenančių kaimynų, jie tikrai prižiūri, ar aplink jūsų namus neslankioja įtartini asmenys.
- Nėra parkingo problemos. Vietos pasistatyti automobilį visada yra ir jums ir jūsų svečiams. Be to visada galima pasistatyti pavėsines automobiliui jei statote šalia namo.
- Bendruomenė. Kaimo bendruomenė yra itin didelė jėga, galinti gyvenimą sodų bendrijoje pakeisti į gerąją pusę.
Sodo namo trūkumai
Tačiau, prieš apsisprendžiant, svarbu įvertinti ir galimus trūkumus:
- Ribotas žemės sklypo dydis. Sodininkų bendrija yra gyvenamosios paskirties sklypas, sudalintas į mažesnius sklypelius po 6-8 arus.
- Probleminis susisiekimas. Sodų bendrija paprastai būna įsikūrusi kiek atokiau nuo pagrindinių kelių, o tai iš karto tampa užprogramuota problema - iki viešojo transporto stotelės reikia paeiti kelis šimtus metrų.
- Nedidelis sodo namelis. Sodo namelis yra skirtas tik laikinam gyvenimui, ne nuolatiniams.
- Kaimynai. Kaimynai visada gali ir padėti, ir kelti problemų.
- Komunikacijos ir kanalizacijos bėdos. Dažnoje sodų bendrijoje vis dar stovi lauko tualetai, nes miesto nuotekų sistemos nėra ir... nebus.
- Gatvės ir keliai. Tai pagrindinė sodininkų bendrijos problema. Dažniausiai sodininkų bendrijos neturi išasfaltuotų kelių.
- Kultūrinis gyvenimas. Dėl to čia sunkiai kuriasi kaimo bendruomenės, kurios ir atsakingos už kultūrinį gyvenimą.
Galimybės ir rizikos - kaip tai įsivertinti?
Ekspertų teigimu, norint apšiltinti tiek medinį, tiek mūrinį sodo namą, visų pirma reikėtų įvertinti galimybes šiltinti pastatą iš lauko. „Šiltinant iš vidaus atsiranda labai daug niuansų, kurie gali sukelti daugiau žalos, nei naudos. Tokiu atveju atsiranda drėgmės, pelėsio pavojai, todėl specialistai dažniausiai rekomenduoja daryti apšiltinimą iš lauko pusės. Žinoma, tai daugiau liečia naują statybą, tačiau renovacijos atveju arba, kaip šiuo atveju, siekiant papildomai apšiltinti pastatą, kartais neišvengiamas ir vidinis apšiltinimas“, - pasakoja M.
Jeigu nėra galimybių apšiltinti pastatą iš lauko pusės, ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog prieš pradedant vidinį apšiltinimą, būtina įvertinti pastato vėdinimo sistemą. „Kartu su šiluma pastate liks ir natūrali drėgmė, kurią mes prikvėpuojame. Kad ją pašalintume, reikia numatyti modernią rekuperacinę sistemą arba ieškoti kitų galimybių. Tai gali būti langai su mikroventiliacija ar papildoma buitinė rekuperacija, kuri lengvai montuojama į sieną.
Kai pastatas šiltinamas iš vidaus, specialistai turi vieningą nuomonę - reikia stengtis naudoti kuo plonesnę papildomą izoliacinę medžiagą. Pasak M. „Izoliacinės medžiagos storis sąveikauja su tuo, kad iš vidaus mūsų šiluma šildo pastato sienas ir išstumia drėgmę lauk. Jeigu labai storai apsišiltinsime pastatą iš vidaus, šiluma nepasieks jo sienų konstrukcijų ir nepavyks išstumti drėgmės, taip ji vėl liks viduje, sukeldama drėgmės ir pelėsio riziką. Plona izoliacinė medžiaga svarbi ir tais atvejais, kai norima išsaugoti pastato vidaus erdvę - kuo plonesnis sprendimas, tuo daugiau erdvės lieka“, - tikina M.
Kaip apšiltinti sodo namelį
Deja, neretai šiuo metų laiku sodo namelyje šalta beveik taip pat, kaip ir lauke. Būdų, ką padaryti, kad sodo namelyje būtų šilta ištisus metus - daug ir įvairių. Tačiau esminis dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti, siekiant vasarnamį paversti tinkamu bet kuriam metų laikui - efektyvi šilumos izoliacija.
„Apšiltinus sodo namelį tinkamomis medžiagomis, galima ne tik užtikrinti komfortą ir šilumą žiemos metu, bet ir neleisti karščiui patekti į pastatą vasarą, kuomet patalpos yra vėsinamos. Kai namelis yra apšiltintas sandariomis medžiagomis, turime efektyvią klimato kontrolę - šaltuoju metų laiku į lauką neišleidžiame šilumos, o šiltuoju - vėsaus oro“, - sako M.
Lubų apšiltinimas
Papildomas lubų apšiltinimas reikalingas tada, kai iki tol buvę sprendimai nebeatlieka savo funkcijos ir per nesandarias lubas išeina didelis kiekis šilumos. Rekomenduojama naudoti sandarius ir efektyvius, pavyzdžiui, „Therma“ grupės gaminius, kurie iš abiejų pusių yra padengti folija ir taip atstoja garo izoliaciją. Tai padės užtikrinti pilną pastato sandarumą, kad šiluma neišeitų per lubas.
„Pirmiausia reikėtų įsivertinti ir numatyti visus darbus, kurie laukia lubų apdailos įrengime. Galutinę apdailą turintys sprendimai pagreitina darbus, bet tuo pačiu gali sudaryti diskomfortą atliekant papildomus instaliacijos darbus.
Pasak specialisto, šiandien daugeliui kyla klausimas, ką geriausia šiltinti, kai yra neapšiltinta palėpė - šlaitą (stogą) ar horizontalią perdangą (lubas)? Jis atsako, jog tai labiausiai priklauso nuo galutinių žmogaus poreikių. Jeigu planuojama, kad palėpė ateityje bus eksploatuojama, norima išsaugoti erdves, reikėtų apšiltinti stogą.
Grindų apšiltinimas
Svarstant apie grindų apšiltinimą, renovacijos metu galimybės susiaurėja, kadangi reikia išsaugoti pastato erdvę ir grindų lygį. Jeigu jaučiamas šaltis, kuris nuo grunto sklinda į patalpas ir taip šaldo grindis, rekomenduojama pakeisti senąsias izoliacines medžiagas į tokio paties storio naujesnes ir efektyvesnes. Pasak M.
Durų ir langų sandarumas
Siekiant paversti savo sodo namą tinkamą visiems metų laikams, ne mažiau svarbu apgalvoti ir apie duris bei langus. Per jų nesandarumus patiriame didžiausius šilumos nuostolius - apie 35 proc. šilumos, kurią pasigaminame.
Šildymas
Papildomai apšiltinus sodo namą ir atsižvelgus į visas specialistų rekomendacijas, lieka paskutinis žingsnis - pasirūpinti bent minimaliu pastato šildymu. Tai gali būti tiek elektrinis prietaisas, tiek kieto kuro krosnelė.
Sodo namo paskirties keitimas
Norint pakeisti sodo namelį į gyvenamą pastatą, paprastai reikia atlikti keletą pagrindinių žingsnių.
Kodėl verta keisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją?
- Galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą
- Didėja turto vertė
- Galimybė gauti būsto paskolą
- Teisėta ir saugi infrastruktūra
- Ilgalaikis stabilumas
Kokie reikalavimai taikomi sodo namo rekonstrukcijai?
- Pastato būklė ir konstrukciniai sprendimai
- Inžineriniai tinklai ir komunikacijos
- Projektavimas ir dokumentacija
- Kada reikalingas statybos leidimas
- Pagrindiniai techniniai kriterijai
Paskirties keitimo procedūra - žingsnis po žingsnio
- Esamos situacijos įvertinimas
- Projektavimo sąlygų sąvadas
- Projekto rengimas ir derinimas
- Statybos leidimo gavimas (jei reikalingas)
- Darbų vykdymas ir užbaigimas
- Paskirties pakeitimo įregistravimas
Sodo namo rekonstrukcija ir paskirties keitimas į gyvenamąjį - tai procesas, reikalaujantis ne tik dokumentų sutvarkymo, bet ir realaus pastato pritaikymo nuolatiniam gyvenimui.
Prieš pradedant bet kokius darbus, svarbu įvertinti pastato būklę. Gyvenamajam namui keliami aukšti energinio efektyvumo reikalavimai. Sienos, grindys ir stogas turi būti apšiltinti pagal galiojančius Statybos techninius reglamentus (STR), užtikrinant tinkamą šilumos varžą ir sandarumą. Pamatai, laikančiosios sienos ir perdangos turi būti stabilūs, be deformacijų ar įtrūkimų. Gyvenamajame name minimalus lubų aukštis turi siekti ne mažiau kaip 2,5 metro.
Gyvenamasis pastatas negali būti be nuolatinės infrastruktūros. Turi būti užtikrintas patikimas vandens tiekimas - centralizuotas arba individualus, pavyzdžiui, gręžinys. Pastatas, kuriame gyvenama ištisus metus, privalo turėti pastovią šildymo sistemą. Elektros tinklai turi būti įrengti pagal galiojančius standartus.
Net jei pastatas išoriškai nekinta, dažniausiai prireikia parengti statinio projektą. Projektą rengia atestuotas architektas, o jame turi būti pateikti konstrukciniai sprendiniai, inžinerinių tinklų schemos ir energinio naudingumo vertinimas.
Parengtas projektas teikiamas savivaldybės administracijai. Statybos leidimas privalomas, kai atliekami darbai keičia pastato tūrį, konstrukcijas ar išvaizdą. Jei daroma tik apdaila, keičiamas stogas ar langai nekeičiant konstrukcinių elementų, leidimo dažniausiai nereikia.
Sodo namo paskirties keitimas į gyvenamąjį namą yra aiškiai reglamentuotas procesas, tačiau praktikoje jis dažnai pareikalauja daugiau laiko, nei tikimasi.
Baigus visus statybos ir derinimo etapus, paskutinis žingsnis - pateikti duomenis Registrų centrui.
Registrų centras atnaujina Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir įrašo, kad pastato paskirtis pakeista į gyvenamąją.
Daugelis gyventojų paskirties keitimo procesą pradeda nuo statybos darbų, dar negavę projektavimo sąlygų ar leidimo.
Sodo namo paskirties keitimo į gyvenamąjį išlaidos priklauso nuo daugelio veiksnių - nuo pastato būklės iki savivaldybės reikalavimų ir specialistų įkainių.
Pirmiausia reikėtų įvertinti, kad bendrą kainą sudaro ne tik projekto parengimas, bet ir papildomi derinimai, energinio naudingumo sertifikavimas bei Registrų centro paslaugos.
Architekto paslaugos yra vienas svarbiausių biudžeto punktų. Statybos leidimo ir derinimų kaina priklauso nuo savivaldybės bei derinančių institucijų skaičiaus. Energijos efektyvumo sertifikatas - privalomas dokumentas, patvirtinantis, kad pastatas atitinka šilumos taupymo normas.
Tiems, kurių namas reikalauja rekonstrukcijos, papildomai tenka išlaidų šildymo sistemai, šilumos izoliacijai ar komunikacijoms.
Sodo namo paskirties keitimas dažnai kainuoja labai skirtingai priklausomai nuo pradinės būklės. Jeigu namas statytas neseniai, turi pamatus, šildymą, vandentiekį ir nuotekų sistemą, išlaidos gali būti minimalios.
Ne kiekvienas sodo namas gali būti oficialiai paverstas gyvenamuoju. Galimybę keisti paskirtį lemia ne tik pastato būklė, bet ir teritorijos planavimo dokumentai, savivaldybės reglamentai bei inžinerinės infrastruktūros prieinamumas.
Dauguma sodo namų Lietuvoje stovi buvusių sodininkų bendrijų teritorijose, kurios planavimo dokumentuose vis dar pažymėtos kaip „sodininkų bendrijų teritorijos“ arba „rekreacinės paskirties žemė“.
Jei savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose bendrija nėra priskirta gyvenamajai zonai, paskirties keitimas dažnai negalimas be detaliojo plano keitimo.
Skirtumai tarp miesto ir kaimo teritorijų taip pat svarbūs. Miesto ribose sodo namai dažniausiai turi geresnę infrastruktūrą - yra privažiavimas, elektra, vanduo, kanalizacija. Kaimo vietovėse situacija priešinga. Ten sodo namai dažnai stovi žemės ūkio ar rekreacinės paskirties žemėje, kur paskirties keitimas gali būti draudžiamas.
Yra atvejų, kai savivaldybė leidimo nepateiks, net jei pastatas techniškai atitinka visus reikalavimus. Norint įsitikinti, ar konkretus namas gali būti priskirtas gyvenamajam, užtenka pateikti paklausimą savivaldybei.
Sodo namo rekonstrukcija ir remontas
Kai kurių šaltinių duomenimis būsto remontas yra trečias labiausiai psichologiškai veikiantis įvykis, su kuriuo žmonės susiduria savo gyvenime, užleidžiantis vietą tik skyryboms ir barniams. Iš tiesų, kuomet detaliau susipažįstame ir suprantame kas laukia nusprendus atlikti būsto remontą ir kokie laukia iššūkiai - gali išpilti šaltas prakaitas.
Sakyčiau, viskas vyksta kur kas paprasčiau jei yra parengiamas darbų projektas. Todėl jo parengimas būtų pirminis darbas, kuris vėliau stipriai palengvins patį remonto procesą. Pradžiai aptarkite visas smulkmenas su namiškiais ir paruoškite aprašą, surašydami norus ir sprendimus kuriuos priėmėte savame rate, kad rengiant projektą visų pusių įsivaizdavimas būtų kuo tikslesnis. Tada pagal tai dizaineris paruoš projektą su sprendiniais bei brėžiniais. Taip pat galite pasirinkti ir nurodyti medžiagas kurias norite naudoti.
Reikėtų atlikti dar keletą dalykų. Visų pirma, apžiūrėkite elektros įvadą ir vamzdynus. Reikia žinoti ne tik kur yra elektros įvado vieta, kur sumontuoti išjungimo automatai bei kur yra pagrindinis vandens užsukimo vožtuvas, bet įsitikinti ar viskas ten veikia. Jei tai yra butas daugiabučiame name, jums reikės apie numatomą darbų pradžią informuoti savivaldybę apie galimą triukšmą remonto metu. O keičiant radiatorius reikia atskiro projekto suderinto su namą administruojančia įmone.
Nusimatykite statybinių atliekų konteinerio vietą lauke. Nuo tvirtos vizijos ir sąrašo, kas ir kur turėtų būti padaryta. Nurodyti kur dabar pakloti laidai, vamzdynai ar pravestos komunikacijos ir kur turėtų būti pagal atnaujintą planą. Įsivertinti kokia yra sienų būklė ir ar jos nereikalauja lyginimo ar įtrūkų užglaistymo, įsitikinkite ar luboms nereikia sutvirtinimo.
Pati remonto pradžia prasideda nuo įmontuojamų baldų išmontavimo, jei jie trukdo įgyvendinti jūsų planą. Dažniausiai abu šie darbai daromi paraleliai, vienu metu, kadangi jie vienas kitam netrukdo. Nuotekų sistema turėtų turėti nuolydį, todėl vamzdžiai turėtų būti dedami į tą pačią vietą vietoj senųjų. Yra ir tokių senų taisyklių kaip pavyzdžiui, elektros lizdai turi būti bent 60 cm nuo vandens vamzdžių. Tai svarbu nusimatyti prieš pradedant montuoti vandentiekį.
Paklojus grindų dangą ir sumontavus įrangą, turėtų sekti paskutinių korekcijų laikas. Dažniausiai darbų metu tiesiog neišvengiama atsiradusių naujų nedidelių sienų pažeidimų kuomet montuojama virtuvė ir jos baldai, todėl po baldų sumontavimo reikia dar kartą sužiūrėti ir ištaisyti tuos pažeidimus. Žinoma, po visko susitvarkome.
Jeigu darysiesi remontą pats ir turi viziją ką nori pasiekti, tuomet neturėtų kilti jokių problemų. Tik prismink ką sakiau, susidaryk planą: žingsnis po žingsnio ir tik tuomet imkis darbų. Remonto darbai užtruks tikrai ilgiau, tačiau žinoma - viskas yra padaroma.
Tiesa, kad ir koks nagingas esi, vis tiek rekomenduočiau samdyti profesionalus elektros ir santechnikos darbams. Suplanuok išdėstymą, pasižymėk kur turėtų būti išvedžioti laidai ir vamzdžiai. Gali net ir pasidaryti griovelius elektros laidams ar rozetėms, tačiau pačią instaliaciją palik profesionalams.
Komunikacijos sodo name
Ž. Dževečka pabrėžia, kad perkant tokio tipo sklypus, vasarnamius, reikia atkreipti dėmesį, kokie inžineriniai tinklai į juos yra atvesti. Šiuo atveju galima sakyti, kad būsimiems šeimininkams pasisekė, nes tam tikri inžinerinių tinklų įvadai čia yra, tačiau norint čia gyventi nuolatos, reikėtų papildomų investicijų.
„Kalbant apie šito objekto komunikacijas, mes turime seną oro elektros liniją, kuria ateina du kilovatai. Tai galvojant apie šitą objektą kaip apie sodo namelį, tiek elektros galbūt ir užtektų, tačiau jeigu žmogus galvotų apie nuolatinį gyvenimą, oras-vanduo šiluminį siurblį, elektros galią jau reiktų didinti: kabelį vesti po žeme. Visai netoli šio sklypo yra pravestos dujos, jų atvedimas iki namelio kainuotų apie porą tūkstančių eurų. Kalbant apie geriamą vandenį, čia yra tik sodo vandens gręžinys, kuris rudenį užsukamas, o pavasarį atsukamas, tad čia reikėtų nuosavo geriamo vandens gręžinio ir tai kainuotų apie 35 eurus už metrą, o mums gręžti reiktų apie 900 metrų. Kalbant apie kanalizaciją, kol kas čia nėra jokios kanalizacijos, bet miestas numatęs čia atvesti centralizuotą nuotekų surinkimą. Taip pat reikia pagalvoti apie lietaus vandens nuleidimo sistemą“, - aiškina būsto patikros ekspertas.
Medinio namelio ilgaamžiškumas
Visos statybinės medžiagos maždaug vienodai ilgaamžės. Istoriškai statybinės medžiagos buvo pasirenkamos ne pagal ilgaamžiškumą ar tvirtumą, o pagal pasiekiamumą ir klimato ypatumus. Viduržemio jūros regione tokia statybinė medžiaga - akmuo, mūsų kraštuose - mediena. Tai, kad šiandien vienas namas stovi ilgiau už kitą, lemia ne medžiagų pasirinkimas, o eksploatacijos sąlygos bei statymo kokybė.
Kai kurie specialistai linkę išskirti medieną kaip mažiau neigiamam atmosferos poveikiui pasiduodančią medžiagą. Mediena - gamtinė, „gyva“ medžiaga, nuolat ir darniai „bendraujanti“ su ja supančia aplinka.
Taip pat reikia pabrėžti, kad klijuotos medienos konstrukcijos ne tik nenusileidžia metalo konstrukcijų tvirtumui, bet kartais net gi jas lenkia. Medinė sija, ypač iš klijuotos medienos, atsparesnė ugniai nei metalinė ar net gelžbetoninė. Kadangi metalas lydosi ir keičia formą, įkaitusi metalinė konstrukcija gali greitai sugriūti. Medinė sija, nors ir apdegusi, ilgai išlaiko laikančiąsias savybes.
Kita svarbi savybė - mediena “kvėpuoja”, kadangi ji pasižymi išskirtinėmis garų ir oro pralaidumo savybėmis. Dėl šios priežasties mediniai namai gali patys išsivėdinti ir tuo pat metu išsaugoti šilumą. Specialistai nustatė, kad mediena kaupia šilumą ir paprastai yra šiltesnė dviem laipsniais negu ją supantys daiktai.
Mediena yra natūrali medžiaga, jos judėjimas, sėdimas ir prisitaikymas priklauso nuo oro sąlygų.
Dideli ir maži įtrūkimai, spalvos tono skirtumai bei pasikeitimai, taip pat kaip ir besikeičianti struktūra nėra medienos defektai, o medienos augimo rezultatas ir medienos kaip natūralios medžiagos ypatumas.
Laiku nepadengti medienos paviršiai tampa pilkšvi ir gali mėlynuoti bei pelyti.
Kokią medieną rinktis sodo nameliui?
Planuojantys įsigyti medinį statinį (sandėliuką, sodo namelį, vasarnamį ar gyvenamą namą) dažnai susimąsto, kokio storio mediena labiausiai tiktų jo statiniui. Tai svarbus sprendimas, kuris labiausiai įtakoja statinio tvirtumą ir kainą.
Sodnamis.lt siūlo statinius iš 28 mm, 44 mm, 68 mm medžio masyvo medienos, bei 88 mm ir 132 mm klijuotos medienos. Kokiu atveju koks storis yra tinkamiausias:
- 28 mm storio sienojai: dažniausiai naudojami gaminant nedidelius statinis skirtus sandėliavimui bei daiktų laikymui. Iš šio storio medienos gaminame sandėliukus, kurie puikiai tinka laikyti daiktams ir kartu papuošia jūsų kiemą.
- 44 mm storio sienojai: yra populiariausia statybinė mediena, iš kurios Sodnamis.lt gamina didžiąją dalį savo sodo namelių, vasarnamių, garažų, studijų bei kitų gaminių.
- 68 mm storio sienojai: iš šio storio medienos gaminame didesnius vasarnamius, vilas bei gyvenamuosius namus. Šio storio gaminiai yra tvirti bei estetiškai patrauklūs.
- 88 mm bei 132 mm storio sienojai: tai klijuoto medienos tašo gaminiai, kurie laikomi aukštos kokybės mediena turinčia išskirtines estetines ir tvirtumo savybės, kadangi yra labiausiai atparūs klimato sąlygoms ir turintys mažiausiai natūralių medienos tūkumų (įtrūkimas, pasisukimai ir pan).
Pamatai sodo nameliui
Planuojant namelio statybas svarbu apgalvoti kokį pamatą įrengti, kad namelis ilgai ir kokybiškai jums tarnautų.
Pasirenkamo pamato tipas dažniausiai priklauso nuo keleto svarbiausių veiksnių:
- Namelio dydžio
- Planuojamos naudojimo paskirties
- Grunto sklype
- Sklypo reljefo ar drėgnumo
Visi išvardinti veiksniai įtakoja pamato tipo pasirinkimą ir pamato įrengimo kaštus.
Perkant nedidelį namelį ar sandėliuką, kurį planuojate naudoti tik šiltuoju metų sezonu ar jame tik laikyti daiktus, pamatus galima įrengti nesudėtingus. Dažniausiai tokiais atvejais tinkamiausias sprendimas būna poliniai pamatai, kurie gręžiami atraminiuose taškuose (po visu namelio plotu, net tik aplink perimetrą) ir virš žemės standartiškai pakyla apie 10 cm (jei kalbame apie lygų reljefą). Norintiems pagerinti estetinį pamatų vaizdą ir apsaugoti namelį nuo aplinkos poveikio rekomenduojame pamatus iš išorės apdailinti cementine plokšte arba apskardinti.
Kitas populiarus pamatų įengimo būdas - ruošti plokštuminius pamatus, kai pilnai išbetonuojamas visas plotas po namu. Tokio tipo pamatus dažnai renkasi klientai, kurie stato didesnį sodo namą ar vasarnamį. Taip pat tokie pamatai tinkami planuojant namą naudoti ištisus metus. Plokštuminis pamatas šiltinami iš apačios, todėl tai tinkamas sprendimas jei norite, kad šaltis nepatektų iš žemės, ar planuojate savo mediniame name įrengti grindinį šildymą.
Aukščiau išvardinti pamatų įrengimo būdai yra patys populiariausi, bet žinoma ne vieninteliai sprendimai. Jei turite idėjų kaip kitaip norite įsirengti namelio pamatus ar jau turite įrengtus pamatus, susisiekite su mumis ir galėsime aptarti situaciją ir rasti optimaliausią sprendimą.
Pamatus galite įrengti patys.
Stogo šiltinimas
Tada vertėtų pasvarstyti apie storesnius šiltinimo variantus, kad ne tik apsaugoti stogą nuo išorinio šalčio patekimo, bet ir nuo vidinės šilumos praradimo per stogą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad stogo šiltinimas apsaugo net ik nuo šalčio, bet ir nuo saulės kaitros. Todėl stogo šiltinimą rekomenduojame ne tik tiems kurie namą naudos šaltuoju sezonu, bet ir tiems kurie mediniame name nori vasaroti.
Stogo šiltinimo storis priklauso nuo to kaip planuojate naudoti namelį. Kuo storesnį šiltinimą pasirinksite tuo mažesnis bus šilumos praradimas.
Pagrindiniai stogo šiltinimo storiai
- 10 cm (jei norite namelį naudoti tik šiltuoju sezonu ar retais atvejais atvėsus ir taip pat nenorite kad saulė prikaitintų vidų).
- 20cm (jei norite namelį naudoti šaltuoju sezon, bet neplanuojate jame gyventi pastoviai).
- 30 cm (jei statote namą pastoviam gyvenimui ir norite neprarasti šilumos).
Grindų šiltinimas
Grindų šiltinimo poreikis ir storis priklauso nuo to kada planuojate naudoti namelį ir nuo to kokio tipo pamatus planuojate įsirengti. Jei namelį planuojate naudoti tik šiltuoju metų laiku ir esate įsirengę polinius pamatus - grindų šiltinimas nėra būtinas. Tačiau jei norite kad šaltesnių dienų vėsa ar lietingų dienų drėgmė nepasiektų jūsų namelio ir būtų šilčiau vaikščioti grindimis - tada vertėtų pasvarstyti bent apie ploniausią grindų šiltinimo variantą (5 cm).
Sienų šiltinimas
Sienų šiltinimas yra rekomenduojamas tiems kas nori savo namelį pasidaryti tinkamą gyventi ištisus metus (tada sienas rekomenduojame šiltinti minimum 20 cm) arba nori vasarnamio, į kurį galėtų kartais atvažiuoti ir šaltuoju metų sezonu (tada pakaktų ir 10 cm šiltinimo). Sienų šiltino darbai yra atliekami namelio išorėje.