Vonios kambario hidroizoliacija: įrengimo ypatumai ir netradiciniai sprendimai

Hidroizoliacija - privaloma vonios kambario įrengimo dalis. Netinkamai pasirinkti produktai ar neteisingi sprendimai atliekant hidroizoliaciją gali sukelti rimtų estetinių ir finansinių problemų ne tik buto gyventojams, bet ir apačioje gyvenantiems kaimynams. Optimali hidroizoliacija būtina visur, kur paviršiai reguliariai liečiasi su vandeniu.

Praktinė patirtis rodo, kad su hidroizoliacijos problemomis susiduriama ne tik senos statybos būstuose, bet ir naujai statomuose. Problemų kyla tiek dėl netinkamos hidroizoliacijos parinkimo (neteisingai įvertinami pagrindai, vandens apkrova, nėra naudojamos papildomos sandarinimo medžiagos, pvz., trapui įrengti), tiek ir patikint atlikti darbus menkos kvalifikacijos darbuotojams.

Norint užtikrinti optimalią kokybę, rekomenduojama rinktis to paties gamintojo hidroizoliacinę sistemą, nes tik suderintos medžiagos užtikrins tinkamą visos hidroizoliacijos veikimą.

Hidroizoliacijos įrengimo etapai

Pertvarų įrengimas

Vonios kambario hidroizoliacija prasideda dar statant - įrengiant pertvaras. Drėgnoms patalpoms skirta speciali impregnuota gipskartonio plokštė, įprastai žalios ar mėlynos spalvos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, gipskartonis gali būti naudojamas tik tose patalpose, kuriose nėra nuolatinės drėgmės.

KNAUF techniko teigimu, gipskartonis yra išties geras vonios kambario pertvarų sprendimas, tačiau ir čia yra tam tikrų niuansų, į kuriuos neatsižvelgus hidroizoliacija nebus veiksminga.

KNAUF atstovas pabrėžia ir dar vieną niuansą: „Kai naudojamos mėlynosios plokštės („Knauf Blue“), dažniausiai tikimasi, kad atitvara turi geras garsą izoliuojančias savybes. Jei dengiama mišri apkala, t. y. pirmas sluoksnis iš standartinės plokštės, o tik antrasis - „Knauf Blue“, garso izoliacijos rodikliai stipriai prastėja, taigi toks taupymas beprasmis.“

Jis išskiria tik du variantus, kai gyvenamajam namui gali nepakakti gipskartonio plokščių, - baseinas arba pirtis. Visuomeniniuose pastatuose, pavyzdžiui, sporto klubo dušinėse, dėl nuolatinės drėgmės gipskartonis gali keisti savybes, todėl čia paprastai montuojamos specialios stipriai impregnuotos gipso plokštės be popieriaus, pvz., „Knauf Drystar“. Esant dar didesnei apkrovai, tarkime, baseinuose, saugumui užtikrinti naudojamos cemento plokštės „Knauf Aquapanel“.

K. Vaseris pabrėžia, kad geriausiai įrengta hidroizoliacija neapsaugos nuo tokių nemalonių reiškinių kaip pelėsis, jei patalpos nebus gerai vėdinamos. Tai ypač aktualu senos statybos namuose su silpna vėdinimo sistema. Esant nuolatinei drėgmei ant gipskartonio, duše ima kauptis pelėsis, kuris atrodo neestetiškai ir gali pakenkti sveikatai.

Kaip sako specialistas, gyvenamojo būsto vonios kambariuose įprastai visiškai pakanka įprastos dispersinės hidroizoliacijos, tačiau yra tam tikrų išlygų, kada vien šio produkto negana. Pavyzdžiui, jei dušo padėklas formuojamas iš plytelių, dėl didesnio jame susirenkančio vandens kiekio hidroizoliacijai keliami didesni reikalavimai.

„Tokiu atveju naudojame arba aukštesnio lygio hidroizoliaciją, pvz., polimercementę „Knauf FlexDicht“, arba renkamės sistemą su įprasta teptine hidroizoliacija, bet naudojamos papildomos medžiagos, pvz., trapui izoliuoti lipnūs manžetai, kurie papildomai užsandarina kritines vietas. Vandens pratekėjimas įprastai galimas tik vadinamosiose kritinėse vietose, pvz., trapo jungimosi su hidroizoliaciniu sluoksniu vietoje, t. y. vadinamasis trapo „sijono“ jungimas su hidroizoliaciniu sluoksniu, - aiškina KNAUF technikas. - Sandarumą užtikrinančius manžetus būtina naudoti ir įrengiant linijinę vandens nutekėjimo sistemą - latakus.

Kita kritine vieta K. Vaseris vadina vamzdžių išvadus: „Jie nėra stabilūs, todėl toje vietoje įprasta izoliacija negali ilgą laiką išlaikyti sandarumo ir vientisumo. Hidroizoliacijai užtikrinti naudojami ant vamzdžių užmaunami manžetai - guminiai „sijonai“. Jie užsispaudžia ir nepraleidžia vandens“. Sienos su grindimis arba sienų jungimosi vietoms izoliuoti naudojamos hidroizoliacinės juostos.

Ritininė hidroizoliacija

Puikiu hidroizoliaciniu produktu KNAUF atstovas vadina įmonės gaminamą ritininę hidroizoliaciją (vok. „Knauf Abdichtungs und Entkopplungsbahn“), kuri gali būti naudojama ir kaip skiriamoji danga, ir tinka tiek sienoms, tiek grindims. „Skiriamoji danga reikalinga tada, kai plytelės klijuojamos ant besideformuojančių, trūkių turinčių paviršių. Dažnai ant OSB, cemento drožlių plokštės klijuoti plyteles rizikinga, o su šia plėvele kur kas patikimiau“, - pasakoja K. Vaseris.

Ritininė hidroizoliacija pravarti klijuojant didelio formato keramines ar marmuro / granito plyteles, kurios yra jautresnės skilinėjimui.

Netradiciniai apdailos sprendimai ir hidroizoliacija

Hidroizoliaciniai sprendimai priklauso ir nuo vonios kambario apdailos medžiagų bei dizaino užmojų. K. Vaseris sako, kad KNAUF gaminamos hidroizoliacinės medžiagos sukurtos pirmiausia galvojant apie plyteles - standartinę apdailos rūšį, kurios, jo nuomone, yra idealiausia medžiaga vonios kambariui: „Niekas už plyteles geriau nuo Antikos laikų nesugalvojo. Grožis - vienas dalykas, o gyventi ir prižiūrėti pasirinktus paviršius - kitas.“

Pasirinkus kitą apdailą, tarkime, medį, atsiranda suderinamumo klausimas. „Pavyzdžiui, dažyti ant tokios hidroizoliacijos rizikinga, nes hidroizoliacijos danga gan minkšta, minkštesnė nei glaistas, tad tokiais atvejais dažai, padengti ant glaisto sluoksnio, greičiausiai skilinės“, - teigia jis.

Specialistas sako, kad namų vonios grindims pasirinkus vandeniui atsparų laminatą ar linoleumą papildomos hidroizoliacijos greičiausiai nereikės, išskyrus dušo erdvę, tačiau čia daug ką lemia ir gaminio specifikacija. Renkantis natūralų parketą patariama atkreipti dėmesį ne tik į jo atsparumą drėgmei, bet ir klojimo specifikaciją - tiek klijuojamoms, tiek plaukiojančioms parketo grindims paprastai reikia polimercementinės hidroizoliacijos.

Kalbėdamas apie atvirus, su miegamojo erdve sujungtus vonios kambarius, pašnekovas sako, kad ypatingų hidroizoliacinių iššūkių tokiose erdvėse paprastai nėra. Be įprastos hidroizoliacijos, tokiose patalpose svarbu įrengti nuolydžius ir užkardas vandeniui nutekėti ir išspręsti vėdinimo klausimą.

Kur kas paprasčiau užtikrinant hidroizoliaciją sukurti madingą šlapio betono apdailos įvaizdį. Tam siūloma naudoti vandens neįgeriantį konstrukcinį betoną arba sausąjį būdą - betono iliuziją sukuriančias plokštes. 3 mm storio „Knauf Designboard 310 Creative“ plokštė yra kompozitinė, pagaminta iš aliuminio lakšto, padengto PE danga. Jos paviršius padengtas dekoratyvia danga, sukuriančia įvairius optinius sprendimus: mūro imitaciją, betoną, medį, vieną spalvą. Yra galimybė gaminti ir pasirinktą paveikslą / vaizdą.

„Šios KNAUF gaminamos plokštės yra visiškai inovatyvus sprendimas, Lietuvos rinkoje dar nežinomas, bet turintis potencialią paklausą. Plokštė nelaidi vandeniui, todėl jos nereikia papildomai izoliuoti ir gerai atrodo be jokios apdailos. Be to, šis būdas labai palankus remontuojant patalpas, nes sausas montavimo būdas ir ypač nedidelis plokštės storis leidžia gauti norimą apdailą ir funkcionalumą neįsiveliant į didelės apimties darbus ir stipriai nesumažinant patalpų“, - paprastą KNAUF siūlomą sprendimą komentuoja K. Vaseris.

Daug klausimų dėl hidroizoliacijos kyla ir industrinio stiliaus pastatuose, loftuose, kur norima išlaikyti tam tikrą stilistiką ir įprastos apdailos medžiagos, pavyzdžiui, plytelės, vonios kambaryje tiesiog nedera. Pašnekovas sako, kad tokiuose objektuose kyla daug klausimų dėl sandarumo kritinėse vietose, pvz., kampinėse siūlėse. Klasikiniu plytelių atveju šios vietos yra įrengiamos kaip deformacinės siūlės, t. y. pradžioje į hidroizoliacijos sluoksnį įplukdoma speciali hidroizoliacinė juosta, o plytelių siūlė užpildoma hermetiku - silikonu. „Kaip tai įrengti dengiant epoksidinę dangą - neaišku“, - sako jis.

Problema ta, kad tokiais atvejais norima paprastomis medžiagomis padaryti gerą daiktą. Galvojama apie epoksidinius dažus, bet bėda ta, kad tokie dažai nėra visiškai atsparūs vandeniui, jų sluoksnis per plonas. Jei kalbama apie 2-3 mm storio epoksidines dangas, viskas gerai, tokia danga praktiškai nelaidi vandeniui, bet jos kaina kandžiojasi. Tuomet kyla dilema: norisi ir pigiai, ir gerai“, - sako K. Vaseris ir primena, kad visi neįprasti dizaino sprendimai reikalauja kur kas didesnių investicijų.

Teisiniai aspektai ir požiūriai

Kalbėdamas apie hidroizoliacijos įrengimo problemas, K. Vaseris paliečia ir teisinį klausimą. Skandinavijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių galima naudoti tik sertifikuotas hidroizoliacines sistemas. Atskirose šalyse gali pakakti nacionalinių sertifikatų. Šiuo metu Lietuvoje tokių reikalavimų nėra.

K. Vaseris sako, kad išsiskiria ir požiūris į hidroizoliacijos įrengimą apskritai: „Yra dvi filosofijos: vokiška, naudojama žemyninėje Europos dalyje, ir skandinaviška. Skandinavai dengia absoliučiai viską, išskyrus lubas. Dėl didelių medžiagų sąnaudų tai neoptimalu, bet išjungiamas žmogiškasis faktorius, negalvojama, kur dengti, kur nedengti. Vokiečiai dengia tik tas vietas, kurios tiesiogiai veikiamos vandens, ir dar šiek tiek tas, kur gali patekti vanduo. Tai irgi logiška. Tam specialiai netgi paruoštos schemos.“

Pagal šias schemas vonios kambaryje visada izoliuojamos grindys ir maždaug 15 cm sienos, atsižvelgiant į tai, kad vonios kambarys yra potencialiai drėgna zona: dažnai čia stovi skalbyklė, taškosi vanduo ir pan. Praustuvo, vonios zonoje sienos izoliuojamos aukščiau, o duše hidroizoliacija kone siekia lubas, t. y. dengiamos tos vietos, kur potencialiai galimas tiesioginis vandens poveikis.

Vonia yra labiausiai vandens ir drėgmės veikiama patalpa, todėl hidroizoliacija vonioje - būtina. Vonios kambaryje be nuolat šlapių plotų (grindys ir sienos dušo kabinoje, plotai šalia vonios ar praustuvo) yra ir mažiau šlampančios vietos, veikiamos ne vandens, o tik jo garų. Todėl ir hidroizoliacija vonioje skirtinga. Jei drėgnose zonose pakanka tinkamai užglaistytų glazūruotų plytelių, tai šlapiose zonose naudojamos specialios hidroizoliacinės medžiagos, o labiausiai vandens pamėgtose vietose (sienų ir grindų sujungimai, kampai) dedama dviguba hidroizoliacija: prie tepamos hidroizoliacijos dar ir hidroizoliacinė juosta.

Hidroizoliacijos tepimas voniose, dušuose, baseinuose, terasose yra būtinas. Atrodytų paprastas darbas, tačiau turintis savo taisykles. Jų laikydamiesi lengvai atliksite šį darbą. Būtinai naudokite pirštines. Hidroizoliacija tepkite grindis visur kur gali būti vandens prabėgimo galimybė, bei sienas kur stovi dušas, vonia, baseinas kur patenka tiesioginiai vandens lašai.

Sienų ir grindų hidroizoliacija būtina tiek sename, tiek naujame vonios kambaryje. Priklausomai nuo to, kiek vandens gali pasiekti plokštumą, koks jo pobūdis ir kokia pagrindo būklė, parenkamos hidroizoliacinės medžiagos.

Hidroizoliacija vonios kambaryje reikalinga grindyse ir sienų plotams, kuriuos tiesiogiai gali veikti vanduo. Hidroizoliacijos pasirinkimą lemia pagrindo tipas ir vandens apkrovos lygis, t.y., reikia įvertinti, ar paviršius saugomas tik nuo besitaškančio vandens, ar reikia izoliuoti vandenį, kuris sukuria slėgį, koks yra, pavyzdžiui, dušo pado arba trapo grindyse zonose.

Rekomenduojama hidroizoliuoti visą grindų plotą ir dušo kabinos, vonios bei praustuvo zonas. Toks hidroizoliavimo būdas priimtas Vokietijoje, taip pat ir visoje žemyninėje Europoje. Skandinavijos šalyse yra priimta izoliuoti visas vonios kambario plokštumas. Dėl to patiriami didesni kaštai, bet eliminuojamos žmogiškųjų klaidų galimybės.

Hidroizoliacijai naudojamos teptinės mastikos arba specialios plėvelės. Jei pagrindas yra stabilus, gelžbetonio, mūro, betono, išlyginamasis grindų sluoksnis, puikiai tinka teptinė hidroizoliacija. Jei pagrindas yra kelių medžiagų derinys ir kyla abejonių, ar teptinė hidroizoliacija gerai sukibs su pagrindu, ar stabili bus viršutinė plytelių danga, geriau naudoti specialią hidroizoliuojančią plėvelę.

Senuose vonios kambariuose hidroizoliacija paprastai būna jau susidėvėjusi ir neveikia, tad atliekant vonios kambario remontą ją būtina atnaujinti.

Nerekomenduojama hidroizoliacijos įrengimui ir plytelių klijavimui naudoti cetrio, MDP, OSB ar panašių plokščių. Grindų įtrūkimams uždengti, paviršiui išlyginti ir stabiliai konstrukcijai suformuoti yra pritaikytos vos 6 mm storio cementinės grindų plokštės. Šios plokštės atsparios drėgmės poveikiui ir pelėsiui. Tuo pačiu puikiai tinka plytelėms klijuoti.

Aquapanel grindų plokštės cementinės ir iš abiejų pusių padengtos stiklo pluošto armuojančiu tinklu, tvirtos, jas galima montuoti ant medinių juodgrindžių, taip pat galima naudoti kaip tarpinį sluoksnį tarp OSB ar kitų plokščių bei plytelių. Kadangi šių plokščių storis nedidelis, jos nedaug tepakelia grindis, neatsiranda problemų dėl durų varstymo, tad vonios kambario remontui tai idealiai tinkantis produktas.

Cementinės plokštės sukuria tinkamą plytelėms pagrindą. Plytelės žymiai patikimiau prikimba prie mineralinio, gerai įgeriančio paviršiaus nei prie organinio ir dar padengto tam tikru laku OSB plokščių paviršiaus.

Dažniausiai vonios kambario sienoms ir grindims hidroizoliuoti naudojama teptinė hidroizoliacija. Pagrindo paruošimas standartinis: jis turi būti lygus, švarus, be sukibimui trukdančių sluoksnių.

Darbo metu patalpos ir pagrindo temperatūra turi būti 15-25 laipsnių šilumos, grindinis šildymas turi būti išjungtas prieš 2 paras. Hidroizoliacijos džiūvimą galima pagreitinti patalpas vėdinant, bet ne radiatoriais ar karšto oro šildytuvais.

Visuomet pirmiausia reikėtų hidroizoliacijos sluoksniu padengti sienas ir išklijuoti plytelėmis ar plokštėmis. Paliekama tik sieninių plytelių apatinė eilė - ji klijuojama tik tuomet, kai jau būna suklijuotos grindų plytelės.

Prieš dengiant hidroizoliacinį sluoksnį rekomenduojama pagrindą gruntuoti. Normaliai įgeriantiems paviršiams naudokite giluminį gruntą, silpnai arba stipriai įgeriantiems paviršiams sukibimą didinantį gruntą. Jis džiūsta ne trumpiau kaip 2 val.

Sienų ir grindų sandūrų zonoje gausiai ir tolygiai užtepkite hidroizoliacijos. Po to nedelsiant į šviežią sluoksnį įplukdykite elastingą hidroizoliacijos juostą , nestipriai prispauskite, pakoreguokite lygumą ir įspauskite buku glaistikliu.

Kampų zonoje teptuku arba kailiniu voleliu gausiai tolygiai užtepkite neskiestos hidroizoliacijos. Hidroizoliacijos vidinius kampus nedelsdami įplukdykite į šviežią sluoksnį, prispauskite ir išlyginkite plastikiniu glaistikliu arba buku metaliniu glaistikliu. Turi nelikti tuščių ertmių.

Aplink vamzdžio įvadą teptuku arba voleliu gausiai ir tolygiai užtepkite neskiestos hidroizoliacijos. Pasirinkite hidroizoliacinį manžetą: jis yra tinkamo dydžio, jei vidinė sandarinimo zona prie išlendančio vamzdžio priglunda ne mažiau kaip 3 mm.

Švariai nuvalykite trapo sritį ir uždėkite pagalbinį centravimo elementą. Grindiniai hidroizoliaciniai manžetai yra lipnūs. Hidroizoliacinis manžetas turėtų būti uždėtas tiksliai grindų trapo centre. Jo ir pagalbinio centravimo elemento sandūra turėtų būti ne mažesnė kaip 5 cm.

Daugiau problemų kyla, jei teptinė hidroizoliacija su pagrindu sukimba prastai. Tokiu atveju saugesnė yra ritininės plėvelės hidroizoliacija.

Paviršiams, kuriems teptinė hidroizoliacija prastai sukimba, tiek viduje, tiek lauke, rekomenduojama naudoti ritininę hidroizoliaciją. Ši plėvelinė hidroizoliacija gaminama iš plonos ir lanksčios polipropileno plaušinio plėvelės, padengtos flisu iš abiejų pusių. Ji skirta ant pagrindų, kurie gali judėti ar deformuotis, taip sumažinant plytelių skilimo riziką.

Ritininė hidroizoliacija ypač naudinga, kai plytelės klijuojamos ant medinių ar kompozitinių plokščių, tokių kaip OSB ar panašios statybinės plokštės, dažnai naudojamos karkasinėje statyboje.

Ši plėvelė tinka grindų hidroizoliacijai terasose ir balkonuose, taip pat situacijose, kai norima atskirti paviršių nuo pagrindo, pavyzdžiui, kai pagrindas turi įtrūkimų ar susideda iš skirtingų medžiagų.

Prieš klojant plėvelę būtina nuvalyti dulkes, pašalinti dažų ir skiedinio likučius. Nelygumus, plyšius ir įdubas reikia išlyginti prieš hidroizoliacijos dangos klojimą.

Kaip ir dirbant su teptine hidroizoliacija, galima naudoti papildomas priemones: elastingas juostas kampams bei sienų ir grindų sandūroms, hidroizoliacinius manžetus vamzdžių įvadams, kampų hidroizoliaciją ir manžetus trapo zonai izoliuoti.

Pirmiausia ant paviršiaus užtepamas klijų sluoksnis. Į šį sluoksnį įdedama hidroizoliacinė plėvelė ir tvirtai prispaudžiama, išstumiamas oras, kad neliktų burbuliukų. Klijų sluoksnis turi būti pakankamas, kad plėvelė būtų padengta prieš pradėjus klijų paviršiui formuotis plėvelei.

Sandūrų vietose ant pažymėtos zonos užtepamas elastingas hermetikas ir paskirstomas dantytąja mentele maždaug 2 mm storio sluoksniu.

Kampų zonose ant paviršiaus tolygiai užtepamas hermetikas. Į šviežią sluoksnį įstatomi hidroizoliaciniai kampai ir švelniai prispaudžiami.

Grindų ir sienų sandūrų vietose užtepamas hermetiko sluoksnis, dedama elastinga hidroizoliacinė juosta, prispaudžiama ir išlyginama.

Įrengiant vonią svarbiausias darbas, kurį reikia padaryti pradžioje - vonios kambario hidroizoliavimas. Tai apsaugo konstrukcijas nuo drėgmės, kurios vonioje yra ypač daug. Jei darbus atliksite patys, gali pasitaikyti įvairių klaidų.

Vonios kambaryje kaupiasi daug drėgmės, kuri gali pakenkti pastato konstrukcijoms. Be kokybiškos hidroizoliacijos drėgmė gali prasiskverbti į pastato sienas, grindis ir sujungimų vietas. Be to, besikaupianti drėgmė sudaro palankią terpę grybeliui ir pelėsiui vystytis, o tai ne tik kenkia pastatui, bet ir yra pavojinga sveikatai. Be to, vonios hidroizoliacija taip pat atlieka ir šilumos izoliacijos funkciją. Tinkamai atlikus vonios hidroizoliaciją, sumažėja energijos sąnaudos.

Tam, kad galėtumėte tinkamai užsandarinti vonios kambarį, pirmiausia pasiruoškite sandarinimo darbams. Tam reikia nuvalyti visus paviršius.

Norint pagerinti hidroizoliacijos sukibimą, vietas aplink kriauklę, vonią ar dušo kabiną, kur tepsite hidroizoliacinę mastiką, nugruntuokite giluminiu gruntu.

Vietas, kur nebus tepama hidroizoliacija, apsaugokite nuo drėgmės ir vandens garų prasiskverbimo su specialiomis izoliacinėmis priemonėmis.

Kai visi paminėti darbai paruošti, galite izoliuoti patalpą. Vonios hidroizoliacijai PENOSIL specialistai siūlo rinktis „Penosil AquaBrake Fiber 640“ hidroizoliacinę mastiką. Ši mastika yra sustiprinta fibropluoštu, vandens pagrindo, bekvapė ir be kenksmingų junginių. Sustingusi mastika sudaro elastingą, vandeniui ir įtrūkimams atsparų sluoksnį. Ši hidroizoliacija voniai gerai sukimba su betonu, plytomis, tinkuotais paviršiais. Taip pat su gipso kartono plokštėmis ir statybinėmis plokštėmis.

Ekspertai pataria su izoliacine mastika pirmiausia užtepti sujungimus, kampus, jungtis, įtrūkimus, įvadus ir vamzdžių įvores. Kol priemonė neišdžiūvo, ant viršaus dėkite sutvirtinimo juostą.

PENOSIL siūlo rinktis „AquaBrake Tape 431“ atsparią vandeniui sandarinimo juostą, kuri skirta kampų, grindų ir sienų jungtims stiprinti. Aplink vamzdžių įvores ir kanalizacijos trapus naudokite „AquaBrake Fabric 435“ sutvirtinimo audinį ar įprastus manžetus.

Vonios hidroizoliacija maždaug per dvi valandas turėtų išdžiūti. Išdžiūvusi ji šiek tiek pakeis spalvą. Tuomet galima tepti antrąjį mastikos sluoksnį. Atkreipkite dėmesį, kad antrąjį sluoksnį tepkite priešinga kryptimi nei tepėte pirmąjį.

Užtepus antrą sluoksnį reikėtų palaukti 6-12 valandų, kol vonios hidroizoliacija visiškai sustings. Atkreipkite dėmesį, kad sanitarinėse patalpose turi būti užtikrintas geras vėdinimas.

tags: #hidroizoliacija #nuosavo #namo #vonioje