Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamiesiems pastatams, siekiant užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę ir apsaugą nuo neigiamų aplinkos veiksnių. Vienas svarbiausių aspektų - pastatų apsauga nuo triukšmo, kuri išreiškiama garso klasių sistema.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius higienos normų reikalavimus gyvenamiesiems pastatams Lietuvoje, įskaitant triukšmo lygio reguliavimą, akustinius reikalavimus ir tvarumo standartus. Taip pat panagrinėsime sodo namų statybos ypatumus ir reikalavimus.
Garso klasės ir triukšmo reikalavimai
Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistema. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama statytojo (užsakovo) pageidavimu, tačiau ne žemesnė kaip E.
Pastatą projektuojant, reikia vadovautis akustikos skaičiavimais, numatant jo (jo dalių) būsimą garso klasę. Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais. Nustatyta pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu.
Reglamentas nustato tokių pastatų atitvarinių konstrukcijų pagrindinių akustinių charakteristikų rodiklių vertes. Taip pat reglamentas nustato tokių pastatų atitvarinių konstrukcijų pagrindinių akustinių charakteristikų rekomenduojamas rodiklių vertės. Triukšmo lygį šių pastatų aplinkoje reglamentuoja kiti normatyviniai dokumentai (pvz., higienos norma).
Transporto, statinio inžinierinių sistemų ir kitų ilgalaikio veikimo triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo lygiai statinio pastato išorės aplinkoje klasifikuojami visiems pastatams vienodai nepriklausomai nuo jų paskirties (gyvenamiesiems, gydymo, trumpalaikio apgyvendinimo, mokslo ir kitiems). Išorės aplinkos akustinio komforto sąlygos gali būti nenustatomos, tokiu atveju klasifikuojant pastatą jo išorės aplinkos triukšmas (garso klasė) turi būti nurodytas kaip „Neklasifikuota".
Langų ir durų garso izoliavimo klasės nustatomos laboratoriniais matavimais pagal LST EN ISO 140-3 ir įvertinamos pagal LST EN ISO 717-1.
Gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos akustiniai rodikliai
Gyvenamojo pastato vidaus aplinkoje svarbūs ore sklindančio garso izoliavimo rodiklio, smūgio garso izoliavimo rodiklio bei aidėjimo trukmės vertės.
1 lentelė. Gyvenamųjų pastatų vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorius.
| Garso klasė | R'w, dB |
|---|---|
| A | ≥ 55 |
| B | ≥ 53 |
| C | ≥ 50 |
| D | ≥ 45 |
| E | ≥ 40 |
** Įprastai Mažiems prieškambariams bei įėjimams šie reikalavimai netaikomi, kai juose užtikrintas pakankamai geras sienų ir durų kombinacijos garso izoliavimas, pvz., C garso klasės butuose turi būti naudojamos 30 dB C garso izoliavimo klasės (C) durys (žr. 1. C garso klasėje taip, kaip A ir B garso klasėse, rekomenduojama taikyti papildomą spektro pataisos sandą C50-3150, tada ribinėes vertėes sumažinamos 2 dB.
2 lentelė. Gyvenamųjų pastatų perdangų smūgio garso izoliavimo klasifikatorius.
| Garso klasė | L'n,w, dB |
|---|---|
| A | ≤ 53 |
| B | ≤ 55 |
| C | ≤ 58 |
| D | ≤ 63 |
| E | ≤ 68 |
1. C garso klasėje, taip pat, kaip A ir B garso klasėse, rekomenduojama taikyti papildomą spektro pataisos sandą C I,50-2500.
3 lentelė. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų aidėjimo trukmės klasifikatorius.
| Garso klasė | T, s |
|---|---|
| A | ≤ 0,8 |
| B | ≤ 1,0 |
| C | ≤ 1,2 |
| D | ≤ 1,5 |
| E | Netaikoma |
4 lentelė. Gyvenamųjų pastatų išorinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorius.
| Garso klasė | D2m,nT,w, dB |
|---|---|
| A | ≥ 45 |
| B | ≥ 40 |
| C | ≥ 35 |
| D | ≥ 30 |
| E | Netaikoma |
* Šie reikalavimai taikomi, kai aplinkos triukšmo lygis iki 70 dBA.
PASTABOS A3. Virtuvėms, buitinėms patalpoms ir t.t.
Kaip pašalinti triukšmą iš audio
Tvarumas ir "žalieji" pastatai
Žalieji pastatai tampa vis populiaresni, nes jie užtikrina didesnį komfortą ir sveikatą juose gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms. Tyrimais nustatyta, kad žaliajame pastate darbuotojų protinės veiklos pajėgumas būna 10-25 procentais didesnis. O ligoninėje, kuri veikia LEED sertifikatą turinčiame pastate, pacientai greičiau sveiksta - užsibūna 8,5 procento laiko trumpiau negu įprastos ligoninės patalpose.
Vienas iš svarbių uždavinių - užtikrinti atitinkamas akustines savybes. „BREEAM reikalavimuose aiškiai nurodyta, kad iš aplinkos sklindančio triukšmo lygis pastato viduje nebūtų aukštesnis negu 40 decibelų - kone dvigubai mažesnis už Lietuvos higienos normos nustatytą 65 decibelų ribą gyvenamiesiems ir visuomeninės paskirties pastatams. Per sertifikavimo procedūrą ekspertai kruopščiai išnagrinėja, kokios triukšmą sugeriančios medžiagos buvo pasirinktos, ar jos tinkamai panaudotos“, - pažymi žaliųjų pastatų ekspertas Evaldas Savickis.
„Gyvenamosios paskirties pastatams taikomi griežtesni geriamojo vandens vartojimo efektyvumo, atliekų valdymo sprendinių reikalavimai. Taip pat reikalaujama užtikrinti tinkamą dviračių saugojimo vietų skaičių, tik namo gyventojams skirtą privačią ar dalinai privačią erdvę lauke. Gali būti keliami itin aukšti reikalavimai ir universaliajam dizainui, kad būstų išplanavimas ir sprendiniai leistų patogiai gyventi visiems, įskaitant ir negalią turinčius žmones“.
„Gyvenamiesiems pastatams taikomi tvarumo standartai yra labiau socialiniai, todėl gali būti renkamasi ne tik populiariausios sertifikavimo sistemos BREEAM ar LEED, bet ir „Fitwel“ arba „WELL“, kurios labiau orientuotos į žmogaus sveikatą ir gerovę, gyvenamosios aplinkos komfortą. Tokiuose būstuose daug dėmesio skiriama šeimų patogumui ir saugumui: vertinamas judėjimo saugumas gatvėse, žaidimų aikštelės, poilsio erdvės, drėgmės ir pelėsio prevencija, taip pat lauko ir vidaus akustinis komfortas, triukšmo lygis, galimybė pilnai užtamsinti langus miegamuosiuose kambariuose ir t. t.
NT vystytojus imtis tvaresnių gyvenamųjų pastatų vystymo gali paskatinti ir 2021 m. sostinės bendrajame plane numatytas reikalavimas sertifikuoti didesnius nei 5 tūkst. kv. m pastatus pagal Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą tvarumo sistemą.
Sodo namų statybos ypatumai
Sodo namas daugeliui yra poilsio ir pabėgimo nuo miesto sinonimas. Sodo namų reguliavimas Lietuvoje per pastaruosius metus keitėsi: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atnaujinti klasifikavimo kriterijai, o tai tiesiogiai veikia, kada leidimas reikalingas ir kaip planuoti projektą.
Ar reikia statybos leidimo?
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sodo namas - tai sodo sklype esantis poilsiui skirtas statinys. Jo apibrėžimą ir sodo bendrijų veiklos principus nustato Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas. Prieš pradedant projektavimą verta pasitikrinti savivaldybėje, ar sklypui nėra papildomų apribojimų (paveldo, saugomų teritorijų, inžinerinių tinklų apsaugos zonų ir pan.).
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nauja redakcija nustato, kad sodo namas, kurio didžiausias aukštis yra iki 5 m ir bendras plotas iki 50 m², laikomas nesudėtingu statiniu. Didesni sodo namai (virš 50 m² ar aukštesni nei 5 m) patenka į aukštesnę kategoriją ir paprastai jau reikalauja statybą leidžiančio dokumento (SLD). Kai sodo namas viršija minėtas ribas arba projektuojamas ne sodo namas, o vienbutis gyvenamasis namas sode, SLD yra privalomas.
Projektuojant net ir mažą sodo namą privalu laikytis atstumų nuo sklypo ribų. VTPSI aiškiai nurodo, kad 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio konstrukcijų aukštis negali viršyti 8,5 m, o aukštesniems statiniams atstumas nuo ribos didinamas po 0,5 m kiekvienam papildomam metrui. Kitas kertinis reikalavimas - priešgaisriniai atstumai tarp pastatų. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus minimalūs atstumai priklauso nuo gretimų pastatų atsparumo ugniai: tarp medinių pastatų paprastai reikia ne mažiau kaip 15 m, tarp mūrinio ir medinio - apie 10 m, tarp mūrinių - apie 6-8 m.
Energetinis naudingumas ir nuotekų tvarkymas
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi nauji statomi pastatai Lietuvoje turi būti „energijos beveik nevartojantys“ - šį reikalavimą formuluoja Statybos įstatymo nuostatos, o techninius parametrus nustato STR 2.01.02:2016. Todėl, jei dabar projektuojate poilsio paskirties statinį, bet turite planų po kelerių metų jį „legalizuoti“ nuolatiniam gyvenimui, projektuokite „su atsarga“ - laikykitės aukštesnių šilumos izoliacijos ir sandarumo lygių, numatykite vietą rekuperacijai ir atsinaujinantiems šaltiniams.
Buitinėms nuotekoms tvarkyti sodo sklypuose dažnai pasirenkami vietiniai nuotekų valymo įrenginiai arba sandarios talpos. Statybos leidimo nereikia, kai valykla ar rezervuaras yra iki 5 m³ per parą našumo ir statoma vienbučio, dvibučio arba sodo namo sklype - tokie įrenginiai laikomi nesudėtingais. Didesnio našumo arba jautriose teritorijose (pvz., mieste, saugomose teritorijose) net ir iki 5 m³ valyklai leidimas gali būti privalomas.
tags: #higienos #normos #gyvenamiesiems #pastatams