Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su hipoteka ir turto arešto aktų registru Lietuvoje. Aptariama turto arešto aktų registro steigimo tvarka, duomenų viešumas, įregistravimo ir išregistravimo procedūros bei kita svarbi informacija, susijusi su šiuo registru Lietuvoje. Turto arešto aktų registras steigiamas turto arešto aktams registruoti.
Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o turto arešto aktus registruoja Centrinė hipotekos įstaiga Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka. Arešto aktų registro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Įstatymai nenustato kitaip.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
Duomenų pateikimas ir įregistravimas
Duomenys apie areštuotą turtą turi būti pateikti hipotekos skyriui. Jeigu pateiktame akte nurodyti ne visi įstatymo 8 straipsnyje išvardyti duomenys, aktas grąžinamas pateikusiai institucijai ir laikoma, kad nebuvo paduotas.
Duomenų viešumas ir apsauga
Arešto aktų registro duomenys yra vieši. Tačiau duomenys apie namų ūkio poreikiams naudojamus daiktus nėra vieši.
Turto arešto akto išregistravimas
Arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro įstatymų nustatyta tvarka. Įregistravimo žyma panaikinama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Institucijų pranešimai
Įstaiga privalo pranešti apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą. Žala, atsiradusi dėl neteisingos informacijos registre, išieškoma teismine tvarka.
Archyviniai duomenys
Registruose kaupiami įvairūs archyviniai duomenys, įskaitant:
- Likviduoto Lietuvos Respublikos hipotekos registro (HR) archyviniai duomenys.
- Reorganizuoto SR archyviniai duomenys.
- HR archyviniai duomenys apibūdinantys skolininkus.
- Sutarčių registro archyviniai duomenys apie sutartis pagal rūšis (duomenys: data, sutarties šalių požymiai, daikto rūšis).
- TR klasifikatoriai (TR testamentų rūšių klasifikatorius; TR testamentų žymų klasifikatorius).
- TR duomenys apie testamentus.
- Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų pastatų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
- NTR įregistruotų patalpų kadastro duomenys apie paskirtį, plotą ir t. t.
- NTR įregistruotų inžinerinių statinių duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
- Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų patalpų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
- NTR įregistruotų pastatų kategorija (rūšis pagal Statybos įstatymą), tipas, paskirtis, įvairūs plotai (užstatytas, bendras, naudingas, gyvenamas, verslo, pagalbinis nenaudingas ir t.t.).
Duomenų rūšys
Turto arešto aktų registre kaupiami įvairūs duomenys, įskaitant duomenis apie turtą.
Nė vienas nėra pamirštas - Skaitmeninis ambasadorius (LT SUB)
Teisinės pasekmės ir registro svarba
Dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Turto arešto aktų registravimo tvarka
Centrinė hipotekos įstaiga registruoja turto arešto aktus, vadovaudamasi Turto arešto aktų registro nuostatais.
Duomenų keitimas registre
Turto arešto aktų registro duomenys keičiami, kai Centrinei hipotekos įstaigai pateikiami dokumento (sprendimo, nutarties, nutarimo, papildomo turto arešto akto ir kt.), kuriuo pakeistas ar papildytas įregistruotasis turto arešto aktas ar panaikintas dalies areštuoto turto areštas, duomenys arba kai yra gautas turto registro tvarkymo įstaigos pranešimas apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą.
Atsisakymo įregistruoti turto arešto aktą atvejai
Atsisakymas įregistruoti turto arešto aktą (jo pakeitimus) ar jį išregistruoti įforminamas ir pateikiamas turto arešto aktą (turto arešto akto pakeitimą ar turto arešto akto panaikinimą patvirtinantį dokumentą) priėmusiai institucijai ar pareigūnui Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Taip pat, turto arešto aktai neregistruojami, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami mažaverčiai asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami daiktai.
Turto arešto aktai gali būti nepriimami registruoti šiais atvejais:
- vykdyti pateikta neįsiteisėjusi teismo nutartis (sprendimas), išskyrus teisės aktuose nustatytus skubaus teismo nutarties (sprendimo) vykdymo atvejus;
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.
Pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą, pakeitimą ir išregistravimą
Turto arešto aktų registre per 3 darbo dienas nuo turto arešto akto, jo pakeitimo įregistravimo ar išregistravimo pateikiamas institucijai (pareigūnui), priėmusiai turto arešto aktą.
Turto arešto aktų registro duomenys teikiami už atlyginimą, kurio dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šis įstatymas taikomas turto arešto aktams, priimtiems Turto arešto aktų registrui pradėjus veiklą. Turto arešto aktai, priimti iki Turto arešto aktų registro veiklos pradžios, gali būti pateikti įregistruoti Turto arešto aktų registre šio įstatymo nustatyta tvarka.
Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas: ką daryti pirkėjui?
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.
Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.