Centriniai hipotekos registrai yra svarbi civilinių teisių apsaugos mechanizmo grandis, užtikrinanti tinkamą fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių ir teisėtų interesų gynimą. Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos nuostatais, šios įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti teisės aktuose nustatytų duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą ir teikimą, taikant apsaugos priemones nuo neteisėto duomenų rinkimo, įrašymo, kaupimo, saugojimo, klasifikavimo, grupavimo, jungimo, atskyrimo, keitimo (pildymo ar taisymo), teikimo, paskelbimo, naudojimo ar naikinimo.
Centrinė hipotekos įstaiga savo misija laiko civilinių teisių apsaugos sistemos plėtojimą, užtikrinant efektyvią tvarkomų registrų veiklą. Strateginis įstaigos tikslas - užtikrinti vartotojų, verslininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių apsaugą.
Centrinė hipotekos įstaiga buvo įsteigta 1997 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 991 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo įgyvendinimo“. Tai buvo padaryta siekiant sukurti instituciją, kuri užtikrintų Centrinio hipotekos registro veiklos tinkamą vykdymą ir kontrolę, kadangi sutinkamai su Hipotekos registro steigimo įstatymu, hipotekos registro duomenų originalai (turintys juridinę galią duomenys) kaupiami ir saugomi centriniame hipotekos registre, o apyrašiniai duomenų kopijos - vietiniuose hipotekos registruose.
Nors Centrinė hipotekos įstaiga buvo įsteigta kaip centrinio hipotekos registro tvarkymo įstaiga, jos veikla neapsiriboja vien tik hipotekos registro tvarkymu. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomi registrai yra svarbi civilinių teisių apsaugos mechanizmo grandis, užtikrinanti tinkamą fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių ir teisėtų interesų gynimą.
Centrinei hipotekos įstaigai vadovauja, atsako už jai pavestas užduotis ir funkcijas vykdymą ir jai atstovauja direktorius, į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Be to, Centrinės hipotekos įstaigos direktorius turi ir išimtinius valdingus įgaliojimus, kurie hipotekos registro sistemoje nesuteikiami daugiau niekam. Tai turi tiesioginės įtakos Centrinės hipotekos įstaigos veiklai.
Centrinės hipotekos įstaigos struktūra ir veikla
Įstaigą sudaro 7 struktūriniai padaliniai: Registrų skyrius, Informacijos teikimo skyrius, Informacinių technologijų skyrius, Teisės skyrius, Personalo skyrius, Finansų skyrius ir Paslaugų tarnyba. Tokia įstaigos struktūra leidžia optimizuoti įstaigai pavestas funkcijas vykdymą.
Centrinė hipotekos įstaiga veikia vadovaudamasi šios įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Vidaus tvarkos taisyklėmis. Vidaus tvarkos taisyklės nustato darbo ir poilsio laiką bei trukmę, elgesio įstaigoje normas, naudojimosi inventoriumi bei kompiuterine ir elektronine technika tvarką, dokumentų valdymą ir apskaitą, patekimo į administracines patalpas ir jų palikimo bei apsaugos aktyvavimo tvarką, darbuotojų aprangos, išvaizdos ir elgesio reikalavimus.
Centrinės hipotekos įstaigos darbuotojų kasdienę tiesioginę darbo veiklą reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo centrinėje hipotekos įstaigoje taisyklės, patvirtintos šios įstaigos direktoriaus įsakymu. Vadovaujantis jomis, įstaigos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją - informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.
Asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu - telefonu arba tiesiogiai įstaigoje, taip pat raštu - atnešus tiesiogiai į įstaigą, atsiuntus paštu arba per pasiuntinį, ir elektroniniu būdu. Centrinė hipotekos įstaiga yra viena iš nedaugelio įstaigų, kuri „vieno langelio“ principą įgyvendina tinkamai ir efektyviai, kas reiškia, kad prašymai priimami ir atsakymai į juos pateikiami vienoje darbo vietoje ir sprendimui priimti reikalingą informaciją iš įstaigos administracijos padalinių, pavaldžių institucijų, prireikus - ir iš kitų institucijų gauna pati įstaiga, neįpareigodama to atlikti asmens, kuris kreipiasi.
Centrinė hipotekos įstaiga taip pat pirmoji pradėjo neatlygintinai teikti fiziniams asmenims įstaigos tvarkomų registrų duomenis apie save elektroniniu būdu e-valdžios portale, kartą per metus neatlygintinai teikdama fiziniams asmenims šios įstaigos tvarkomų registrų duomenis.
Kalbant apie informacinės įstaigos veiklos efektą, 2007 m. UAB „Ernst & Young Baltic“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos informacinės sistemos esamos padėties auditą, pateikė išvadą, kad Hipotekos informacinė sistema ir jos informacinių technologijų organizavimo ir valdymo esama padėtis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus kontekste vertintina kaip pažangi.
2005 m. gegužės mėnesį Centrinė hipoteka išrinkta oficialiu Europos žemės registrų asociacijos (ELRA) nariu.
Kiti registrai
Centrinė hipotekos įstaiga tvarko ne tik hipotekos, bet ir kitus registrus. Pirmiausiai šioje sistemoje pradėjo veikti Testamentų registras, kuris pradėjo savo veiklą 2001 m. liepos 1 d. Šiame registre registruojami testamentus bei palikimo priėmimo faktai, taip suteikiant galimybę teisinį interesą turintiems asmenims, notarams ir teismams po palikėjo mirties gauti informaciją apie testamento sudarymo faktą, testamento teksto saugojimo vietą bei visas pradėtas paveldėjimo bylas.
Visi duomenys į Testamentų registrą įrašomi remiantis teismų sprendimais, notarų ir konsulinių pareigūnų pranešimais. Notarai ir konsuliniai pareigūnai pranešimu informuoti Testamentų registrą, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga, privalo per tris darbo nuo testamento patvirtinimo arba jo priėmimo saugoti. Atitinkamai testamentas Testamentų registre privalo būti įregistruotas per tris darbo dienas nuo tokio pranešimo gavimo. Testamentų registre nekaupiami duomenys apie testamento turinį, kadangi to reikalauja testamento konfidencialumo nuostatos.
2002 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Turto arešto aktų registras. Šiame registre registruojami antstolių, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant.
Informacija iš turto arešto aktų registro yra vertinga tuo atžvilgiu, kad galima susidaryti tam tikrą vaizdą apie skolininką, t.y. paprastai paduodant ieškinį teismui, prašoma taikyti areštą skolininko turtui, todėl iš registro pateikiamų duomenų galima gauti informaciją apie skolininkui pateiktus ieškinius, kitus apribojimus, taikomus skolininko turtui.
Asmuo taip pat gali gauti integruotą informaciją iš Turto arešto aktų registro ir Hipotekos registro. Atitinkamai informacija iš turto arešto aktų registro yra vertinga tuo atžvilgiu, kad galima susidaryti tam tikrą vaizdą apie skolininką.
Tam prielaidą sudaro tai, kad Turto arešto aktų registras yra viešas ir kiekvienas asmuo, kurį domina tam tikra informacija, už tam tikrą mokestį ją gali nesunkiai gauti. Registro informacija asmenims gali būti teikiama asmeniškai arba paštu, o pasirašiusiems informacijos teikimo sutartį su Centrine hipotekos įstaiga - ir elektroniniu būdu.
2002 m. liepos 17 d. pradėjo veikti Išankstinių sutarčių registras. Registro objektai pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą yra pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartys, kai neregistruojami daiktai įsigyti paslaugoms teikti arba įmonės verslui, pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartys, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, taip pat lizingo (finansinės nuomos), kurio dalykas yra neregistruojamas daiktas, skirtas naudoti verslo tikslais, sutartys.
Duomenys apie tokias sutartis gali būti registruojamos prašymus pateikiant vienai iš šalių asmeniškai, registruotu paštu arba elektroniniu būdu, o tokios sutartys registre įregistruojamos per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis registras užtikrina lizingo davėjo bei pardavėjo teisių apsaugą, nes kol tokios teisės iki šio registro sukūrimo niekur nebuvo registruojamos, nesąžiningi lizingo gavėjai (pirkėjai) galėdavo pasinaudoti tokia situacija ir be lizingo davėjo (pardavėjo) sutikimo atlygintinai perleisti lizingo (pirkimo-pardavimo išsimokėtinai) dalykus tretiesiems asmenims, nežinantiems, kad parduodamas daiktas nuosavybės teise priklauso lizingo kompanijai ar daikto pardavėjui.
Dar vienas registras, kuris pradėjo veikti 2002 m. - Santuokos ir sugyventinių sutarčių registras. Šio registro steigimo tikslas - suteikti galimybę sutuoktinių kreditoriams, kontrahentams, bei kitiems tretiesiems asmenims gauti visą ir patikimą informaciją apie konkretaus sutuoktinio ar sugyventinio turto teisinį režimą ir apie tai, kuris iš sutuoktinių (ar tik jie abu kartu) gali disponuoti paskirais šio turto objektais.
Notarai yra pagrindiniai duomenų teikėjai šiame registre, ir natūralu, kad tampa šio registro duomenų teikėjais. Šis bei Turto arešto aktų registrai, taip pat yra viešas, o tai reiškia, kad suinteresuoti asmenys už tam tikrą mokestį gali gauti informaciją dėl šiame registre įregistruotų duomenų apie vedybas ir sugyventinių sutartis. Tokia informacija gali būti teikiama raštu, elektroniniu būdu ar kitomis galimomis ryšio priemonėmis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Centrinės hipotekos įstaigos vadovo A. Barono žodžiais tariant, Centrinę hipotekos įstaigą galima tikrai pagrįstai laikyti civilinių teisių apsaugos registrų centru.
Hipotekos registro pertvarkymai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atlikęs registrų sistemos tyrimą, akcentuoja hipotekos registracijos procedūros, perduodant ją notarams, pakeitimą, kas leistų eliminuoti perteklinę grandį, t.y. hipotekos skyrius ir notarų atliekamo darbo dubliavimą juose. Taipogi tai leistų sumažinti registravimo kaštus, o notarų konkurencija ir jų civilinės atsakomybės draudimas padidintų registravimo procedūros saugumą.
Kad būtų nustatyta, kokios galimybės ir prielaidos yra svarbiausių registrų Lietuvoje reformai, buvo įgyvendintas PHARE projektas „Valstybės registrų stiprinimas - Nekilnojamojo turto registras ir Hipotekos registras“, kuris Teisingumo ministerijos kartu su Centrine hipotekos įstaiga, valstybės įmone Registrų centru ir Škotijos registrų įstaiga buvo vykdomas nuo 2004 m. vasario iki 2004 m. rugsėjo.
Atlikę Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registrų tyrimą, ekspertai iš Škotijos pažymėjo, kad Lietuva, kurioje įkeitimų registravimas yra atskirtas nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimo, yra unikali tarp Europos Sąjungos valstybių. Šio unikalumo pagrindinis bruožas toks, kad duomenys apie nekilnojamojo turto ir hipotekos registravimą saugomi ne vienoje, o dviejose visiškai skirtingose centrinėse duomenų bazėse, kas ekspertų nuomone yra nereikalinga, brangu ir neefektyvu.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus yra likviduojamas LR hipotekos registras ir reorganizuojamas Sutarčių registras, keičiant jo pavadinimą iš Sutarčių registro į Sutarčių ir teisių suvaržymų registrą. Atkreipiame dėmesį, kad Hipotekos registro likvidavimo pabaiga ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registro reorganizavimo pabaigos data - 2021 m.
Registrų centras informuoja, kad 2021 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. sausio 4 d. 2021 m. gruodžio 30 d. 18 val. stabdomas duomenų teikimas į Hipotekos registrą ir Sutarčių registrą. 2021 m. gruodžio 31 d. 17 val. stabdomas Hipotekos registro ir Sutarčių registro duomenų teikimas duomenų gavėjams.
Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 17 val. iki 2022 m. sausio 3 d. 7 val. Sutarčių ir teisių suvaržymų registras duomenų teikimo ir objektų registravimo veiklą pradeda 2022 m. sausio 4 d.
Nekilnojamojo turto hipotekos ir įkeitimai Nekilnojamojo turto registre registruojami nuo 2022 m. sausio 4 d.
Duomenų teikimo apribojimai 2021-2022 metais
Laikotarpis, kuriuo buvo stabdomas duomenų teikimas ir gavimas:
| Registras | Duomenų teikimo sustabdymas | Duomenų gavimo sustabdymas | Veiklos atnaujinimas |
|---|---|---|---|
| Hipotekos registras | 2021 m. gruodžio 30 d. 18 val. | 2021 m. gruodžio 31 d. 17 val. | Nekilnojamojo turto registre nuo 2022 m. sausio 4 d. |
| Sutarčių registras | 2021 m. gruodžio 30 d. 18 val. | 2021 m. gruodžio 31 d. 17 val. | Sutarčių ir teisių suvaržymų registras nuo 2022 m. sausio 4 d. |