HN Maisto Patalpų Projektavimo Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami HN (Higienos Normų) maisto patalpų projektavimo reikalavimai Lietuvoje. Šie reikalavimai yra nustatyti teisės aktais ir reglamentuoja įvairius aspektus, nuo patalpų aukščio iki priešgaisrinės saugos. Straipsnyje remiamasi įvairiais teisės aktais ir higienos normomis, galiojančiomis Lietuvoje.

Teisės Aktai ir Reglamentai

Maisto patalpų projektavimas Lietuvoje yra reglamentuojamas daugybe teisės aktų. Štai keletas svarbiausių:

  • Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
  • Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas
  • Statybos techniniai reglamentai (STR)
  • Higienos normos (HN)

Šie teisės aktai nustato esminius reikalavimus statiniams, įskaitant mechaninį patvarumą, gaisrinę saugą, higieną, aplinkos apsaugą, naudojimo saugą, apsaugą nuo triukšmo ir energijos taupymą.

Svarbiausi Statybos Techniniai Reglamentai (STR)

Projektuojant maisto patalpas, būtina vadovautis šiais STR:

  • STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai"
  • STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas"
  • STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas"
  • STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga"
  • STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga"
  • STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga"
  • STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo"
  • STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas"
  • STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės"
  • STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai"
  • STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms"
  • STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika"
  • STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos"
  • STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose"
  • STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas"
  • STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE" ženklinimas"
  • STR 1.03.01:2000 „Statybos produktų sertifikavimas"
  • STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas"
  • STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo"
  • STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį"
  • STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka"
  • STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai"

Svarbiausios Higienos Normos (HN)

Projektuojant maisto patalpas, būtina vadovautis šiais HN:

  • HN 47-1995 „Medicinos įstaigos"
  • HN 15:2003 „Maisto higiena"
  • HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos"
  • HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 32:1998 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai"
  • HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas"
  • HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai"
  • HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai"
  • HN 55-2001 „Viešieji tualetai"
  • HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė"
  • HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės"
  • Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo ir įteisinimo tvarką
  • HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai"
  • HN 25:1998 „Turgavietės. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės"
  • HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos"
  • HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose"
  • HN 65:2001 „Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra"
  • HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas"
  • HN 71:2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas"
  • HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos"
  • HN 77:2002 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje"
  • HN 79:1998 „Vaikų vasaros sveikatingumo stovyklos. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose"
  • HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra"
  • HN 100:2000 „Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės"
  • HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos"
  • HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai"
  • HN 117:2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės"
  • HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai"

Taip pat būtina laikytis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir techninio reglamento „Liftai".

Patalpų Aukštis

Patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

  • Bendras patalpų aukštis: ne mažesnis kaip 3 m.
  • Pirtys ir vandens procedūrų kompleksai: ne mažesnis kaip 3,3 m.
  • Techniniai aukštai: aukštis nenormuojamas, jei ten įrengiamos tik pastato inžinerinės sistemos. Tačiau bet kuriuo atveju jų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o aptarnaujančiam personalui skirtuose takuose - ne mažesnis kaip 1,9 m (iki išsikišusių konstrukcijų apačios), praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

Priešgaisrinė Sauga

Priešgaisrinė sauga yra vienas svarbiausių aspektų projektuojant maisto patalpas. Skirtingos paskirties statinių dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis.

Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, Statinio atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.

Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų ar sublokuotų Statinių pateikti STR 2.01.04:2004 [4.13].

Atsparumo Ugniai Laipsniai

Trijų aukštų ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigų pastatai turi būti ne mažesnio kaip I atsparumo ugniai laipsnio. Kai ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigų pastate įrengiamos ir pradinių mokyklų klasės arba personalo gyvenamosios patalpos, minėtos patalpos turi turėti atskirą išėjimą į lauką. Didžiausias vietų skaičius pastate priklauso nuo jo atsparumo ugniai.

Evakuaciniai Keliai

Žmonių evakuacijos keliai turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją iš bet kurioje Statinio vietoje esančių patalpų.

Stočių pastatuose pusė laiptinių, skirtų žmonėms evakuotis, privalo turėti natūralų apšvietimą pro angas išorinėse sienose.

I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose leidžiama įrengti atvirus laiptus, jei pastatas ne didesnis kaip 8 aukštų, o patalpa, kurioje tokie laiptai įrengti, atskirta nuo koridorių ir kitų patalpų priešgaisrinėmis pertvaromis. Kai visame pastato tūryje įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema, atviras laiptines atskirti priešgaisrinėmis pertvaromis nebūtina, jei neviršijamas gaisrinio skyriaus plotas.

Kiti Reikalavimai

  • Kiekviena rūsio ar daugiau nei 0,5 m įgilinta cokolinio aukšto dalis (išskyrus slėptuves) privalo turėti ne mažiau kaip dvi angas arba langus, kurių plotis - 0,9 m, aukštis - 1,2 m.
  • Visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Technologinio Projekto Rengimas

Mūsų įmonės konsultantai gali padėti Jums parengti įmonės technologinį projektą, kuris atitiktų keliamus reikalavimus, būtų nesudėtingas įgyvendinimas, saikingos investicijos ir būtų patogu dirbti:

  • naujai planuojamoms ir statomoms patalpoms;
  • rekonstruojamoms patalpoms (kai srautai, išdėstymas ir patalpų dydis neatitinka keliamiems maisto saugos ir technologiniams reikalavimams);
  • esamoms patalpoms (kai nenumatyta patalpų paskirtis, gamybos ir kiti srautai).

Naujai statomoms patalpoms patalpų planai yra rengiami atsižvelgiant į:

  • Žemės apribojimus (paskirtis, zonos nuo aplinkinių subjektų);
  • Galimas komunikacinių tinklų įvadų vietas;
  • Galimas pastato konfigūracijos galimybes;
  • Galimas privažiavimo kelių vietas;
  • Statybinius apribojimus;

Rekonstruojamoms patalpoms planai yra rengiami atsižvelgiant į:

  • Esamą patalpų situaciją (išplanavimą, komunikacinius tinklus (vanduo, kanalizacija, elektra, vėdinimas), paviršius, esamų patalpų paskirtį);
  • Pastato statybinius reikalavimus (konstrukcijos stabilumą palaikančios dalys, patalpų statybiniai ir architektūriniai projektai ir kt.);
  • Privažiavimo kelių galimybes;
  • Pastato konfigūraciją;

Norint pradėti maisto tvarkymo veiklą nenaudojamose patalpose ar keičiant maisto tvarkymo pobūdį būtina atlikti srautų koregavimą pagal veiklos pobūdį, kadangi labai retais atvejais esamos patalpos atitinka reikalavimus. Mūsų konsultantai padeda išanalizuoti naujai pradedamai veiklai taikomus reikalavimus patalpoms, jų išdėstymui, komunikacinių tinklų išvedžiojimui. Privalumas - efektyvios patalpų rekonstrukcijos formos parinkimas, siekiant maksimaliai sumažinti investicijų kiekį ir parinkti tobuliausią funkcinių patalpų panaudojimą.

Bendrieji reikalavimai maisto tvarkymo įmonių patalpų technologiniams projektams:

  • Tinkamas patalpų išdėstymas (pagal ES keliamus reikalavimus maisto tvarkymo įmonėse negalima kryžminė tarša, tokiu atveju privalo būti laikomasi tam tikrų statinio patalpų planavimo reikalavimų);
  • Patalpų pakankamumas ir dydis (pagal maisto tvarkymo pobūdį turi būti išskirta tam tikras kiekis patalpų ir vietų maisto tvarkymo technologijoms ir gamybai, žaliavų ir gatavos produkcijos laikymui, paskirstymui, taros tvarkymui, medžiagų ir ingredientų laikymui, buitinėms reikmėms ir poilsiui);
  • Judėjimo srautai (pagal numatytą patalpų planą yra pavaizduojami judėjimo srautai: žaliavų, gatavos produkcijos, personalo (gamybinio (švarios ir nešvarios zonos), administracijos), prieskonių ir priedų (jei tokių yra), pagalbinių medžiagų (pjuvenų ir kt.), taros (apyvartinės ir vidaus);
  • Teritorijos planas: aptvėrimas (jei numatoma), patekimo kontrolė, žalia zona, kelių danga, privažiavimo ir iškrovimo bei pakrovimo sąlygos, transporto laikymas joje;
  • Komunikaciniai tinklai: vandentiekio (apsirūpinimas geriamojo vandens reikalavimus atitinkančiu šaltu ir karštu vandeniu) ir kanalizacijos tinklų planas (tekėjimo kryptis, uždarumas, fekalinių ir gamybinių nuotėkų surinkimas), vėdinimo planas (oro pasikeitimas patalpose, temperatūros ir drėgmės palaikymas), apšvietimas (pageidaujamos normos ir projektinės normos, šviestuvų konstrukcija);
  • Aiškinamasis raštas: maisto tvarkymo proceso aprašymas, gamybos asortimentas ir pajėgumai, darbuotojų kiekis, komunikacinių tinklų aprašymas, vandens programinė priežiūra, sanitarinių sąlygų aprašymas, eksplikacijos.

Norint pradėti maisto tvarkymo veiklą, reikia gauti reikiamus leidimus ir patvirtinimus. Štai kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti pažymėjimą:

  • prašymą gauti pažymėjimą (laisva forma);
  • subjekto registracijos pažymėjimo (verslo liudijimo) ir nuosavybės arba pastato, patalpų nuomos sutarties kopijas;
  • subjekto projektą su patalpų, įrenginių išdėstymu;
  • maisto tvarkymo proceso aprašymą, projektines gamybos apimtis (viešojo maitinimo subjektai - vietų skaičių), darbuotojų skaičių, norminius dokumentus (standartus, technologines instrukcijas ir kt.);
  • geriamojo vandens laboratorinių tyrimų duomenis (jei reikia);
  • subjekto vadovo patvirtinimą dėl RVASVT principais pagrįstos savikontrolės sistemos diegimo vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15: 2005 „Maisto higiena“ nuostatomis;
  • sutartį su akredituotąja ar atestuotąja laboratorija dėl numatytų laboratorinių tyrimų atlikimo (jei reikia);
  • darbuotojų sveikatos žinių pažymėjimus su žymomis apie sveikatos mokymo programų išklausymą;
  • asmenų medicinines knygeles (sveikatos pasas) F 048/a su žyma „Dirbti leidžiama“;
  • ekspertizės protokolą.

Jei jums reikalingas veterinarinis patvirtinimas, reikalinga pateikti:

  • subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai;
  • juridinio asmens registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimą ar fizinio asmens verslo liudijimo kopiją;
  • nuosavybės teisę į gamybos patalpas patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą antspaudu ir subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) parašu, arba patalpų nuomos ar panaudos sutarties patvirtintą kopiją, jei subjektas neturi nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriose vykdys veiklą;
  • atitinkamos apskrities ar miesto VMVT patvirtintą subjekto techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose - numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių.
Apskrities ar miesto VMVT per 14 darbo dienų nuo prašymo suteikti veterinarinį patvirtinimą pateikimo turi patikrinti subjekto atitikimą nustatytus reikalavimus.

Subjektas apskrities ar miesto VMVT patikrinimui turi būti parengęs:

  • subjekto gamybos patalpų planą ir teritorijos topografinį planą (rekomenduojama 1:1000 masteliu);
  • vandens tiekimo planą ir jo aprašymą (su nurodytais vandens naudojimo taškais) ir geriamojo vandens saugos ir kokybės laboratorinių tyrimų duomenis;
  • panaudoto vandens (nuotekų) šalinimo sistemos planą ir aprašymą;
  • šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo aprašymą;
  • kenkėjų (graužikų, vabzdžių) kontrolės aprašymą;
  • subjekto valymo, plovimo ir dezinfekavimo aprašymą;
  • personalo higienos ir profesinio mokymo aprašymą;
  • procedūrų, paremtų RVASVT principais, aprašymą;
  • subjekto higienos, gamybai naudojamo vandens tinkamumo, žaliavų ir gaminamų produktų laboratorinių tyrimų tvarkos aprašymus;
  • gamybai būtinus norminius, technologinius dokumentus (pvz.: standartus, technines sąlygas, receptūras);
  • sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotus sveikatos žinių pažymėjimus ir asmens medicinines knygeles, suteikiančius teisę dirbti su maisto produktais.

Pagrindiniai reikalavimai RVASVT

Esminis reikalavimas turi būti užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jei reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbiausius parametrus.

Išvados

Maisto patalpų projektavimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas, siekiant užtikrinti saugą, higieną ir patogumą. Laikantis visų teisės aktų ir higienos normų, galima sukurti patikimą ir efektyvią maisto tvarkymo aplinką.

tags: #hn #maisto #patalpu #projektas #reikalavimai