Daugiabučių Namų Atnaujinimo Programa Lietuvoje: Efektyvumas, Finansavimas ir Tarptautinis Bendradarbiavimas

Lietuvoje būsto renovacijos banga įgauna pagreitį - gyventojai vis dažniau renkasi ne tik atnaujinti pastatų išorę, bet ir investuoti į didesnį vidaus erdvių komfortą bei energinį efektyvumą. Šiuos šiandienos gyventojų poreikius geriausiai atliepia išmaniosios technologijos. Per pastaruosius šešerius - septynerius metus Lietuvoje atnaujinta beveik 2500 daugiabučių. Rezultatai rodo, jog šių daugiabučių renovacija ne tik padėjo sumažinti jų energijos sąnaudas bei šildymo sąskaitas gyventojams, tačiau ir prisidėjo prie jaukesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo, bendro miesto vaizdo pokyčių, įtakų aplinkosaugai.

Kasmet Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atliekamas atnaujintų daugiabučių namų energinis auditas ir įgyvendintų priemonių ekspertizė. Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami pastatai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip dveji ir ne daugiau kaip penkeri metai. Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų statybos metai - nuo 1969 m. iki 1990 m.

Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Anot atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, audito metu paaiškėjo, kad daugiausiai šilumos po renovacijos yra prarandama vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas).

„Neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentiškai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, - sako G. Šilanskas. Atsižvelgę į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, specialistai pirmiausia nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę - 1000 ppm (angl. ppm - parts per milion, liet. - dalys iš milijono). Nuo šios ribos oro kokybę galima laikyti prasta.

„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, - teigia G. Šilanskas. „Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų - tai yra ypač svarbu šaltojo sezono metu, kai išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro.

Šią savaitę Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė Ukrainos delegacijos, atvykusios susipažinti su Lietuvos gerąja patirtimi įgyvendinant Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemones bei energiją taupančiais sprendimais daugiabučiuose namuose. Lietuvoje lankęsi Ukrainos Energijos efektyvumo fondo atstovai susipažino su daugiabučių modernizavimo programos įgyvendinimo sistema, taikomais finansiniais ir teisiniais sprendimais bei projektų valdymo principais. Delegacijai buvo pristatyti APVA vykdomi energinio efektyvumo didinimo projektai, renovacijos proceso organizavimas ir kokybės užtikrinimo priemonės.

„Įgyvendindama daugiabučių namų modernizavimo programą, APVA sukaupė vertingą patirtį taikant efektyvias organizacines, finansines, teisines ir technines priemones. Sėkminga Lietuvos patirtis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu Ukrainos atstovams, kurie taip pat ieško būdų, kaip efektyviai įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo projektus savo šalyje. „Mus sužavėjo stiprus APVA ir savivaldybių bendradarbiavimas įgyvendinant energinio efektyvumo ir klimato projektus - jūsų komandinė dvasia ir praktiškas požiūris iš tiesų išsiskiria,“ - pastebi Energijos efektyvumo fondo direktorius Yehor Fareniuk.

Ukrainos atstovai, pristatydami savo šalies pastatų renovacijos patirtį, pabrėžė, kad karo kontekste daugiabučių modernizavimas tampa iššūkiu. „Karas ženkliai apsunkina daugiabučių modernizaciją dėl didelio gyventojų mobilumo. Dalis pastatų yra apleisti, jų savininkai išvykę į saugesnius regionus ar kitas šalis. Tokiomis sąlygomis sudėtinga priimti bendrus sprendimus dėl renovacijos, nes daugiabučių modernizavimas reikalauja aktyvaus butų savininkų dalyvavimo ir bendrijų sprendimų.

Nepaisant šių iššūkių, Ukrainoje jau pasiekta reikšmingų rezultatų atnaujinant daugiabučius namus. Tarp Ukrainoje taikomų valstybinių priemonių, užtikrinančių daugiabučių pastatų modernizavimo pažangą, pagrindinė ir efektyviausia išlieka Energijos efektyvumo fondo (EEF) programa „Energodim“. Tai šiuo metu vienintelė nacionalinė programa, leidžianti įgyvendinti visapusišką daugiabučių pastatų modernizaciją. Nors kai kurios savivaldybės vykdo ir vietines paramos iniciatyvas, jos dažniausiai finansuoja tik pavienes priemones - pavyzdžiui, langų keitimą ar šildymo sistemų atnaujinimą. Vidutinė visapusiško modernizavimo projekto vertė siekia apie 238 tūkst. eurų, o bendra visų projektų vertė - 189,4 mln. eurų, iš jų 133 mln. eurų sudaro EEF teikiamos subsidijos. Ukrainoje taip pat veikia unikalus bendrafinansavimo modelis, kai daugelis savivaldybių suteikia papildomą iki 20 % projekto vertės paramą.

Dar viena reikšminga iniciatyva - 2022 m. lapkritį pradėta „VidnovyDIM“ programa, skirta daugiabučių namų savininkų bendrijoms, siekiančioms atkurti karo pažeistus pastatus, kuri padengia 100 % darbų bei medžiagų išlaidų. Vienas pagrindinių programos principų - „atstatyti geriau nei buvo“: pastatai ne tik renovuojami, bet ir pagerinami taip, kad atitiktų šiuolaikinius energinio efektyvumo standartus. Gyventojai gali įsirengti individualias šilumos punktų sistemas, jei jų anksčiau neturėjo, arba pakeisti senus langus moderniais, energiškai efektyviais. Šios programos dėka jau daugiau kaip 1 000 daugiabučių namų visiškai atstatyti ir daugiau nei 270 tūkst. Vizito metu aptartos tolimesnės bendradarbiavimo galimybės tarp APVA ir Energijos efektyvumo fondo, pasirašytas memorandumas. Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. Šį kartą Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol - net 20 mln. eurų. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų. „Mažąja renovacija" vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau.

Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos. Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.

Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Atlikus būtinuosius vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujino darbus, galima sutaupyti bent 15-20 proc. šilumos energijos, o tai reikšmingai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m.

Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. p., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija. Norint pasinaudoti subsidija, daugiabučio namo atstovai arba gyventojai turi kreipti į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas (-ai) turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Paraiškas galima pateikti APVIS aplinkoje kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d. Prieš teikiant paraiškas, rekomenduojama susipažinti su paraiškos pildymo instrukcija bei dažniausiai užduodamais klausimais.

Finansavimas ir Parama

Valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui yra skirstoma į kelias kategorijas, priklausomai nuo gyventojų pajamų ir projekto tipo:

• Subsidijos dydis: Iki 60% tinkamų finansuoti projekto išlaidų butų savininkams.
• Papildoma subsidija: 10% papildomai, jei keičiamas elevatorinis šilumos punktas į automatizuotą.
• Parama nepasiturintiems: 100% išlaidų kompensacija.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti finansavimo galimybes:

Šiemet Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti 2018 - 2019 m. atnaujinti daugiabučiai namai, geriausiai iliustruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po atviro balsavimo internete daugiausiai visuomenės simpatijų sulaukė trys iš aštuoniolikos rinkimuose dalyvavusių projektų - favoritu tapo atnaujintas daugiabutis namas Jaunimo g. 7, Marijampolėje bei kiti du daugiabučiai, esantys A. Mickevičiaus g. 32, Vilniuje ir Vilniaus g. Daugiausiai balsų gavo atnaujintas daugiabutis namas, esantis Jaunimo g. Didelio palaikymo Metų renovacijos projekte taip pat sulaukė ir Vilniuje, Žvėryno mikrorajone (A. Mickevičiaus g. 32) bei Pabradėje (Vilniaus g. 108 B) atnaujinti daugiabučiai, puikiai atskleidžiantys esminius pokyčius po renovacijos - išaugusią gyvenimo kokybę, perpus sumažėjusias sąskaitas už šildymą, pasikeitusią gyvenamąją aplinką, bendruomeniškumą, galiausiai nuo 10 iki 20 proc. „Neabejoju, kad vieną pagrindinių šio konkurso tikslų - parodyti visuomenei, jog renovacija iš esmės keičia gyvenimo kokybę - mums pavyko pasiekti ir šiais metais. Pasak V. Poderienės.

tags: #i #daugiabuciu #namu #atnaujinimo #programa #itraukiami