Lakas - tai veiksmažodžio morfologinė kategorija, kurią sudaro kaitomų formų paradigmos, reiškiančios kalbėtojo nusakomo veiksmo ar būsenos santykį su kalbamuoju momentu (gramatiniu laiko atskaitos tašku). Pagal santykio tipą skiriamos 3 pagrindinės laikų grupės: esamieji, būtieji ir būsimieji laikai.
Lietuvių kalboje skiriamos vientisinės esamojo (eina, guli), būtojo kartinio (ėjo, gulėjo), būtojo dažninio (eidavo, gulėdavo) ir būsimojo (eis, gulės) laiko formos.
Būtojo Kartinio Laiko Reikšmė Ir Vartojimas
Būtųjų laikų paradigminė reikšmė - nusakyti veiksmą, ankstesnį už kalbamąjį momentą, būsimojo laiko - vėlesnį. Esamasis laikas tiesiogiai nesiejamas nei su ankstesniu, nei su vėlesniu veiksmu, jis nurodo kalbamuoju momentu aktualų veiksmą (būseną).
Būtasis dažninis laikas reiškia pasikartojantį ankstesnį veiksmą, t. y. tam tikras veikslinis būtojo laiko variantas, tik dėl tradicijos skiriamas prie laikų.
Sudėtinės formos yra išriedėjusios iš veiksmažodžio būti sintaksinių konstrukcijų su dalyviais, pradėtų koreliuoti su vientisiniais laikais. Sudėtinių pradėtinių laikų formos daromos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, turinčiais priešdėlį be- (buvo bebėgąs, bus berašąs), atliktinių laikų - su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais (esu važiavęs, buvau girdėjęs, būsiu matęs).
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindines lietuvių kalbos laikų formas:
| Laikas | Forma | Pavyzdys | Reikšmė |
|---|---|---|---|
| Esamasis | Vientisinė | Eina | Veiksmas vyksta kalbamuoju momentu |
| Būtasis kartinis | Vientisinė | Ėjo | Veiksmas vyko praeityje, vieną kartą |
| Būtasis dažninis | Vientisinė | Eidavo | Veiksmas vyko praeityje, pasikartojančiai |
| Būsimasis | Vientisinė | Eis | Veiksmas vyks ateityje |
| Sudėtinis pradėtinis | Sudėtinė | Buvo bebėgąs | Veiksmas pradėtas vykdyti praeityje |
| Sudėtinis atliktinis | Sudėtinė | Esu važiavęs | Veiksmas atliktas praeityje ir turi įtakos dabartyje |
Jie gali turėti vientisines ir sudėtines (perifrastines) formas. Laiko paradigmų skaičius ir struktūra įvairiose kalbose skiriasi, pvz., dabartinė vokiečių kalba turi 6 laikų formas: prezento, preterito, perfekto, pliuskvamperfekto, futuro I ir futuro II (kai kurios jų sudėtinės).