Visgi, svarbiausia namuose yra ne kvadratinių metrų skaičius, o tai, kaip funkciškai išplanuotos erdvės, kur ir kaip suprojektuoti baldai, kokia langų kryptis bei koks interjero stilius.
Funkcionalus planavimas - raktas į sėkmę
„Gyvenimas 50 kv. metrų bute trijų ar keturių asmenų šeimai gali būti misija neįmanoma arba priešingai - toks būstas gali tapti patogiais, šviesiais ir jaukiais namais. Viskas priklauso nuo funkcionalaus planavimo“, - sako gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ architektė Alina Urbutytė.
Pasak jos, pirmiausia daug kas priklauso nuo buto plano, tai yra koks jo inžinerinis išplanavimas ir kokios statybinės konstrukcijos, kurios sienos nėra atraminės ir gali būti keičiamos, o kurios ne, taip pat nuo langų krypties ir nuo to, kiek į butą patenka šviesos.
Vėliau seka protingas korpusinių baldų planavimas, pavyzdžiui, drabužines ir kitas uždaras spinteles „paslepiant“ nišose, galiausiai logiškas likusių baldų ir kitų daiktų išdėstymas bei bendras interjero fonas.
Planuojančius įsigyti būstą, architektė ragina rinktis profesionalų suprojektuotas erdves ir taip sutaupyti laiko bei pinigų.
„Šiandien vystytojai funkciniam planavimui skiria ypatingą dėmesį ir gali pasiūlyti funkcionaliai išplanuotą būstą su pilna apdaila ir net baldais - tokį, kuriame galima gyventi iškart“, - sako ji, - ir priduria, jog pasirinkus senos statybos butą, gali tekti pavargti perplanuojant jį pagal save, o kartais to padaryti išvis neįmanoma, nes negalima keisti konstrukciją laikančių sienų.
Renkantis naują būstą, architektė taip pat pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip jame suskirstytos funkcines zonos, mat šiais laikais projektuojant daugiabučius visos erdvės suplanuojamos taip, kad laisvą plotą būtų galima maksimaliai išnaudoti patogiam gyvenimui - numatomi aiškūs judėjimo srautai, o baldai ir interjero detalės turi aiškias savo vietas.
Skandinaviškas interjeras - įkvėpimo šaltinis
Einant į interjero detales, nemažiau svarbu, pasak specialistės, dėmesio skirti apšvietimui ir veidrodžiams, nes šviesa ir atspindžiai padeda sukurti didesnės erdvės iliuziją.
„Pavyzdžiui, veidrodžiai nedideliame interjere, ypač tokie, kuriuose galima matyti atspindžius visu ūgiu, vizualiai didina erdvę, o skirtingi apšvietimo scenarijai, tokie kaip bendrasis, foninis ir funkcinis, padeda sukurti skirtingas emocijas, prisitaikant prie veiklos namuose - gaminant maistą, ilsintis ar pramogaujant“, - aiškina ji.
Kitas aspektas, kuris svarbus nedideliame būste, yra smulkių daiktų saugojimo vietos. Tam specialistė pataria rinktis uždaras erdves, pavyzdžiui, spinteles, nes jos padeda sukurti lengvesnės aplinkos įspūdį, namai atrodo tvarkingiau, kai nėra atvirai matomų daiktų.
Sienų ir baldų spalvos yra dar vienas optiškai išplėsti erdvę padedantis elementas. Šviesios spalvos erdvę optiškai didina, o tamsios mažina, todėl rekomenduojama rinktis spalvas artimesnes skandinaviškam interjerui, kur vyrauja šviesūs tonai: švelniai pilka, balta, kreminė.
Švedų kapitalo bendrovės architektės teigimu, šiandien renkantis būstą galima sekti švedų pavyzdžiu, kurių namų planavimas ir interjeras žinomas ir populiarus visame pasaulyje. „Tai stilius, kuriame susipina paprastumas, grožis ir jaukumas.
Leidimai perplanuojant butą
Planuojant buto perplanavimą daugiabučiame name, svarbu žinoti, kokie leidimai yra reikalingi. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad buto perplanavimo eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies.
Laikančiosios ir nelaikančiosios sienos
Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui toks specialistas privalo būti paskirtas. Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką) arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.
Laikančiosios sienos griovimas - kapitalinis remontas
Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad, ruošiantis kapitalinio remonto darbams daugiabučiame name, reikia turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys, ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) dėl statinio išvaizdos keitimo.
Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:
- kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
- kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
- kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
- kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Pastato išvaizdos keitimu laikoma:
- balkonų, lodžijų įstiklinimas;
- fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas;
- esamų angų nuo 0,2 kv. m ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas;
- šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą);
- fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą);
- didesnės kaip 0,01 kūb. m tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo;
- įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo;
- Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.
Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.
Paprastasis remontas
Statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nesusiję su statinio rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu.
Atkreipiame dėmesį, kad kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.
Tuo atveju, jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš šių teritorijų (mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje), tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo, kai kartu su paprastuoju remontu daugiabutyje įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos SLD - privalomas.
Butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai
Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.
Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
Perplanuojant butą svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.
Apibendrinant, prieš pradedant bet kokius buto perplanavimo darbus daugiabučiame name, būtina išsiaiškinti, kokie leidimai yra reikalingi, atsižvelgiant į planuojamų darbų pobūdį ir pastato statusą.
Praktiniai pavyzdžiai
Neretai jaunos šeimos nenori būsto sename daugiabutyje, nors tokį įsigyti yra pigiau nei naujosios statybos name. Nepatogus patalpų planas, prasta techninė būklė atbaido ne vienus. Vis dėlto, racionaliai perplanavus patalpas, įmanoma susikurti tokius namus, kokių norisi.
Jauna šeima, senos statybos daugiabutyje įsigijusi trijų kambarių butą, nusprendė jį radikaliai perplanuoti. Taigi buvo nutarta mažą virtuvę perkelti į didįjį kambarį, o jos vietoje įrengti šeimininkams labai reikalingą darbo erdvę. Taip pat nuspręsta perdaryti vonios kambarį - iki tol buvusias atskiras tualeto ir vonios patalpas sujungti į vieną bendrą.
Tačiau tapo akivaizdu, kad to nepakaks visiems poreikiams patenkinti. Tuomet šeimininkai atsisakė pagal pirminį buto planą virtuvėje ir koridoriuje įrengtų sieninių spintų.
Bet viryklę prijungti prie dujotiekio kainuoja brangiau nei visiškai atsisakyti dujų įvado. Jis kartu su perkėlimo darbais palengvintų piniginę net 800 eurų. Tuomet pora susidūrė su kita problema - nepakankama elektrinei viryklei elektros įvado galia.
Naujai suformuotame vonios kambaryje, ankstesnės tualeto patalpos dalyje, buvo įrengti vandens skaitikliai. Čia buvo ir pagrindinis vandentiekio mazgas, kurį perdaryti buvo labai sudėtinga. Taigi šeimininkai suformavo karkasą, išklijavo tomis pačiomis kaip ir sienas plytelėmis, įdėjo dureles - vamzdyno raizgalynės nematyti, tačiau prireikus ją nesunku pasiekti, taip pat gerai matyti skaitikliai.
Šeimininkai vonios patalpoje įsirengė dušo kabiną. Įprasto dušo padėklo jie nenorėjo, tad tos zonos grindyse suformavo nuolydį vandens surinkimo trapo link, o paviršių išklijavo mozaikos plytelėmis.
Dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad namuose, žinoma, svarbiausia yra jaukumas, todėl yra labai įdomu stebėti, kaip atskiros, iš pirmo žvilgsnio šaltos detalės (betoninės grindys, baltos sienos, veidrodžiai) tampa jaukia gyvenama erdve.
76 kv.m butas yra įrengtas per du aukštus. Jį sudaro bendra virtuvės, valgomojo bei svetainės erdvė, vonia, miegamasis ir pagalbinė patalpa. Interjerui buvo parinkta minimali ir funkcionali stilistika.
Dizainerė sako, kad kuriant šį interjerą, svarbiausia buvo šviesa. „Viso buto perplanavimo tikslas buvo pajusti saulės tekėjimą dienos metu ir lempų šviesos sklidimą vakarais. Labai norėjosi šviesaus buto, kad net ir tolimiausi kampai dienos metu nereikalautų įjungtos lemputės“, - sako L.
Perplanuojant butą, buvo pakeista laiptų vieta, taip sumažinant koridoriaus ilgį. Patys laiptai buvo palikti betoniniai, jų apdailai buvo panaudota mediena. Parinkti minimalistiniai juodi turėklai atvėrė erdvę ir leido saugiai jaustis.
Laiptų kompozicija buvo užbaigta unikaliu pakabinamu šviestuvu.
Svetainės zonoje buvo parinkta gan neįprasta tokiam mažam butui detalė - didelis stalas. Aplink jį, pasak dizainerės, ir vyksta visas gyvenimas: darbo dienomis tai tampa vakarienių ir darbo stalu, o savaitgaliais draugų susibūrimo vieta. Prie stalo yra dvipusė sofa - nuo stalo pusės minkštas suolas, o nuo poilsio pusės - patogus minkštas baldas.
tags: #ideja #perplanuojant #dvieju #kambariu #buta