Lietuvos Konstitucijoje ilgą laiką buvo įtvirtintas absoliutus draudimas užsieniečiams įsigyti žemę. Tai atspindėjo archajišką požiūrį į žemę kaip į ypatingą nacionalinį turtą.
Bandant integruotis į Europos Sąjungą, Lietuvai teko pakeisti šią Konstitucinę nuostatą, kadangi ES teisė numato laisvą kapitalo judėjimą.
Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Referendumo iniciatyvos ir galimos pasekmės
Šiuo metu yra iniciatyvų sugrąžinti senąją 47 str. 1 dalies redakciją, kuri draudžia užsieniečiams įsigyti žemę. Toks sumanymas kelia nerimą, nes gali komplikuoti Lietuvos ateities raidą ir buvimą lygiaverte ES nare.
Pačios ES idėją yra grindžiama keturiomis fundamentaliomis laisvėmis: laisvu prekių judėjimu, laisvu asmenų judėjimu, laisvu paslaugų judėjimu ir laisvu kapitalo judėjimu. Siekiant įgyvendinti šias laisves mes turime dabartinę ES, o pažeidus minėtas laisves paneigtume pačią sąjungos prasmę.
Įstojus į ES didelė dalis lietuvių apsidžiaugė galimybę dirbti Airijoje, Ispanijoje, Anglijoje ir t.t. Atsivėrė plačios galimybės užsiimti verslu Europoje ir t.t.
Artėjant naikinamajam draudimo užsieniečiams pirkti Lietuvoje ūkio paskirties žemę terminui, kyla klausimas, ar neatsisakome vienos iš stalo kojų - laisvo kapitalo judėjimo? Atrodytų paradoksalu, jeigu galėtume pirkti kitose ES valstybėse žemę, bet kitiems pas mus negalima.
Išlyga, kurią Lietuva gavo iš ES iki 2014 m., buvo susijusi su žemės reforma ir žemės grąžinimu buvusiems savininkams po sovietinės okupacijos. Būtent dėl šio neužsibaigusio proceso, kad paskui, nekiltų neaiškumų ir ginčių, ES buvo linkusi padaryti mums nuolaidą t.y.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra priėmęs nemažai sprendimų dėl žemės įsigijimo ribojimų užsieniečiams. Taip plėtojama ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktika.
Pavyzdžiui:
- 2005 m. ESTT sprendimas C-370/05 Festersen byloje: Danijos reikalavimas gyventi tam tikru atstumu nuo įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės buvo įvertintas kaip diskriminacinis ir ribojantis laisvą kapitalo judėjimą.
- Byloje C-300/01 Salzmann ESTT sprendė, kad Austrijos įstatymų nustatytas ribojimas užsieniečiams perkant žemę gauti kompetetingų Austrijos institucijų leidimą, tokia griežta apimtimi, koks buvo - prieštaravo laisvam kapitalo judėjimui. Po to sekė praktika, kai tokie leidimai išvis nebuvo išduodami ir jie tai buvo pripažinta diskriminaciniu ribojimu byloje C-452/01 Ospelt.
- Taip pat svarbios bylos: C-302/97 Konle, C-423/98 Albore, C-515/99 Reisch.
Šios bylos rodo, kad ES teisė griežtai vertina bet kokius ribojimus, kurie diskriminuoja užsienio piliečius įsigyjant žemę.
Žemė kaip ypatingas civilinės apyvartos objektas
Galima kalbėti apie tai, kad žemė kaip civilinės apyvartos objektas - ypatingas. Tai savo nutarimuose ne kartą yra pasakęs ir Konstitucinis Teismas. Su tuo galima sutikti, nes žemės plotas - ribotas, kurio normaliomis pasaulio raidos sąlygomis neturėtų padaugėti.
Tačiau teiginiai, kad leisdami žemę pirkti užsieniečiams pakenksime Lietuvos žemių vientisumui, parduosime Lietuvą ir pan. varo į neviltį. Nėra absoliučiai jokio skirtumo, kas yra ūkio paskirties žemės savininkas, svarbu tik, kad jis ją naudoja pagal paskirtį.
Ribojimas pilietybe įsigyti tam tikrą civilinės apyvartos objektą, iš privatinės teisės pusės žiūrint, atrodo kaip visiškas nesusipratimas.
Kaip ES priima ĮSTATYMUS?
Aš ypač bijau šio referendumo žinodamas jau ko gero nacionaliniu tapusį bruožą naudotis kitų suteikiamomis teisėms, laisvėmis ir parama, tačiau patiems nenoru prisiimti pareigų ir suteikti analogiškų teisių ir laisvių kitiems. Kodėl mūsų bendrapiliečiai turėtų turėti teisę dirbti Airijoje, jeigu mes nenorime leisti airiams užsidirbti iš mūsų ūkio paskirties žemės?
tags: #ietuvos #respublikai #isimtine #nuosavybes #teise #priklauso