Lietuvoje kasmet sudaroma vis daugiau vedybų sutarčių, apsaugančių nuo ilgų ir labai brangių skyrybų. Ir, panašu, ne be reikalo - statistika rodo, kad beveik pusė šalyje sudaromų santuokų išyra. Registrų centro duomenimis, pernai įregistruota 15,2 tūkst. santuokų - 2 proc. daugiau nei 2020 m., ir 7,2 tūkst. ištuokų - 21 proc. daugiau nei 2020 metais.
Kiekvienas žmogus užauga turėdamas labai skirtingą požiūrį į pinigus, kurį įprastai įdiegia tėvai. Vieni auga matydami, kaip jų tėvai taupo, racionaliai planuoja išlaidas. Kiti - priešingai, šeimose anksti susiduria su skolų klausimais. O treti - dar vaikystėje įpranta akimirksniu gauti viską, ko tik užsimano, ir pinigus laiko savaime suprantamu dalyku. Vėliau gyvenime skirtingų žmonių likimai persipina, kai kurie jų susituokia. Kita problemų kelianti aplinkybė ta, kad sutuoktiniai neretai uždirba skirtingai. Būtent problemų skaičių ženkliai sumažinti gali vedybų sutartis.
Vedybų sutartis - tai teisinis dokumentas, kuris nustato sutuoktinių turtinius santykius santuokos metu ir po jos nutraukimo. Ji gali padėti apsaugoti šeimos turtą, išvengti ilgų ir brangių skyrybų, taip pat nustatyti, kaip bus dalijamas turtas, jei santuoka nutrūks.
Civilinė paslaugų sutartis: patarimai MB nariui ir vadovui
Vedybų Sutartis: Teisė, o ne Pareiga
„Vedybų sutartis yra teisė, o ne pareiga. Jei sutuoktiniai jos neturi, jų turtui taikomas standartinis teisinis režimas: viskas, kas užgyventa po vedybų, yra bendras turtas - bendroji jungtinė nuosavybė. Prireikus, visa tai dalinama lygiomis dalimis, nebent vienam iš sutuoktinių pavyksta įrodyti, kad jo dalis yra didesnė dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui asmeninių lėšų investavimo“, - teigia šeimos teisės specialistė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė.
Kitaip sakant, ir be vedybų sutarties teisme įrodyti, pavyzdžiui, kad namą po vedybų pirko žmona už savo asmenines lėšas, yra įmanoma. Tačiau toks įrodinėjimas gali būti ilgas ir dar labiau apkartinti ir taip jau nemalonų procesą.
Bendras Turtas
Lietuvos įstatymai numato, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra ne tik turtas, įsigytas po vedybų. Bet ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto. Pvz., jei vyras dar iki vedybų įsigijo butą, kurį po santuokos sudarymo ėmė nuomoti, iš šios veiklos gautos pajamos priklauso abiem.
Bendromis laikomos ir pajamos, gautos iš sutuoktinių bendro ar asmeninio verslo, išskyrus lėšas būtinas jo ar jos profesinei veiklai. Taip pat verslo vertės padidėjimas (pvz., akcijų brangimas). Bendri ir atlyginimai, honorarai, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitos pajamos.
Atskiru Turtu Laikoma
Nesudarius vedybų sutarties, atskiru turtu laikoma tai, ką sutuoktiniai įgijo iki vedybų.Įdomu tai, kad intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės visada išlieka kūrėjo ar išradėjo rankose. Bet pajamos, gaunamos už patento naudojimą, knygos pardavimą ar dainos paleidimą radijuje - jau bendros.Asmeninėmis laikomos ir lėšos bei daiktai reikalingi vieno iš sutuoktinų asmeniniam verslui. Lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas ir sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas.
Tiesa, faktas, kad lėšos išties yra asmeninės esą sunkiausiai įrodomas. Todėl geriausia susitarti iš anksto.
„Aišku, susitarti bet kaip veikiausiai nepavys, nes įstatymai numato kelis specifinius variantus, bet lankstumo yra: galima sutarti dėl visiškai atskiro turto režimo, visiškai bendro, dalinės bendros nuosavybės, kai turtas gali būti įgyjamas nelygiomis dalimis arba dėl mišraus režimo. Pastarasis bene lanksčiausias, nes leidžia susitarti dėl atskirų objektų ir pajamų šaltinių nuosavybės bei taikyti visų minėtų režimų mišinį“, - aiškina R.
Pavyzdžiui, galima numatyti, kad verslas, dividendai ir akcijų vertės padidėjimas liks steigėjo rankose. Bet atlyginimas, jei vienas ar abu sutuoktiniai dirba vieno iš jų įkurtoje įmonėje, bus bendras.
„Svarbus apribojimas - sutartis negali pažeisti lygiateisiškumo principo ir būti itin nepalanki vienam iš sutuoktinių“, - priduria teisininkė.
123RF.com nuotr./Skyrybos
Vedybų Sutartis ir Skolos
Vedybų sutartis gali būti naudinga ne tik skyrybų atveju. Ji gali apsaugoti šeimos turtą tais atvejais, kai reikia padengti vieno iš sutuoktinių įsiskolinimus arba išgyventi verslo bankrotą.
Nepasirašius vedybų sutarties, pinigai išieškomi iš abiejų sutuoktinių bendros nuosavybės.
Kita vertus, kaip užsimena COBALT šeimos teisės ekspertė, būna bandymų piktnaudžiauti vedybų sutartimis. Nors jos negali būti sudaromos, siekiant išvengti skolų mokėjimo, gudrauti bandančių yra. Ir daliai skolininkų tokia rokiruotė, visgi, pavyksta.
Pasak R. Cibulskienės, skyrybų metu skolų turintis sutuoktinis neretai lieka tik su skolų kupra, o žmona ar vyras, tuoj tapsiantis buvusiu, pasiima beveik viską.
Tačiau reikia nepamiršti, kad kreditoriai gali ginčyti tokias sutartis, pažeidžiančias jų interesus ir sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
„Vedybų sutartys iš esmės sudaromos tik dėl turtinių dalykų. Tačiau šeimoje jie dažnai persipina su asmeniniais. Tad lieka neaišku, ką tiksliai galima sutartyje nustatyti. Labai diskutuotinas klausimas yra vaikų išlaikymas skyrybų atveju. To nustatyti vedybų sutartyje teoriškai negalima, nes sąlygos ir poreikiai santuokos metu nuolat keičiasi.
Ką Galima Nustatyti Vedybų Sutartyje?
- Turto režimą (atskiras, bendras, dalinis)
- Turto padalijimo tvarką skyrybų atveju
- Sutuoktinių teises ir pareigas valdant turtą
- Kompensacijas už patirtas išlaidas
Beje, vedybų sutartyje teoriškai galima numatyti, kad neištikimybės atveju visas turtas lieka kitam sutuoktiniui.
Kam Verta Sudaryti Vedybų Sutartis?
Marius Stračkaitis, Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras ir Lietuvos notarų rūmų prezidentas patvirtina, kad kasmet Lietuvoje sudaroma vis daugiau vedybų sutarčių.
„Dažnai manoma, kad jos reikalingos tik skyrybas planuojantiems, ar didelį turtą valdantiems žmonėms.
„Pirmiausia, tai iki santuokos atsiradę įsipareigojimai - žmonės tuokdamiesi jau paprastai turi paskolų ir turto (pavyzdžiui, būsto paskolą).
Apie sutartis turėtų pagalvoti ir tie, kurie sudaro jau ne pirmą santuoką ir turi su ankstesne santuoka susijusių įsipareigojimų. Pvz., turi mokėti išlaikymą vaikams.
Kita priežastis - vieno iš sutuoktinių vykdomas verslas, ypač jei pasirinkta neribotos asmeninės atsakomybės verslo forma, kaip antai individuali įmonė.
Trečia priežastis - sutuoktinai turi turtinių interesų daugiau nei vienoje valstybėje. Siekiant išvengti nesusipratimų ir ginčų, galinčių kilti dėl skirtingose šalyse taikomų skirtingų įstatymų.
„Be to, vedybų sutartį rekomenduojama sudaryti ir tuo atveju, jei santuokos metu planuojama įsigyti žemės sklypą, o vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos pilietis, ir negali įsigyti žemės“, - priduria M.
Vedybų sutartis - kaip savigynai laikomas ginklas. Geriau, kad jo niekada neprireiktų.
Štai pagrindiniai aspektai, kuriuos verta apsvarstyti sudarant vedybų sutartį:
- Apsauga nuo skolų. Apsaugoma šeimos turtą nuo vieno iš sutuoktinių skolų.
- Verslo apsauga. Apsaugomas verslas skyrybų atveju.
- Turto padalijimas. Nustatomas aiškus turto padalijimo mechanizmas.
- Tarptautiniai interesai. Išvengiama nesusipratimų dėl skirtingų šalių įstatymų.
Turto dalybos nutraukiant santuoką
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
- Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
- Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu