Lietuvoje, siekiant užtikrinti darbuotojų atstovavimą ir jų teisių gynimą, svarbią vietą užima darbo tarybos. Darbo tarybos darbdavio iniciatyva turės būti sudaromos visose darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius 20 ir daugiau. Tačiau tais atvejais, kai daugiau nei pusė darbuotojų priklausys profesinėms sąjungoms, darbo tarybos bus nesudaromos, o jų funkcijos perduodamos profesinėms sąjungoms.
Darbuotojų atstovais bus laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Pagal patvirtintas nuostatas profesinės sąjungos kolektyviai atstovaus savo nariams. Kolektyvinėse derybose darbuotojams galės atstovauti tik profesinės sąjungos. Kolektyvines sutartys bus taikomos darbuotojams - jas sudariusių profesinių sąjungų nariams.
Naujovės Darbo Kodekse
Naujasis Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 m. Įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijai dažnai tenka susidurti su darbuotojais, pažeidžiančiais darbo drausmę. Kovojant su darbo drausmės pažeidėjais svarbu teisingai pritaikyti tas teisės normas, kurios reguliuoja darbuotojų drausminės atsakomybės klausimus.
Naujajame kodekse nustatyta dar viena naujovė - darbo laiko režimo samprata, t. y. darbo laiko normos pasiskirstymas per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negalės būti ilgesnis negu 3 paeiliui einantys mėnesiai. Naujos nuostatos įtvirtins vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalės būti ilgesnis negu 48 valandos.
Darbo Sutartys
Įtvirtintos laikinosios, projektinio, darbo vietos dalijimosi, nenustatytos apimties, pameistrystės darbo, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Išliks sezoninės darbo sutartys, tačiau atsisakyta trumpalaikių darbo sutarčių. Numatomas terminuotų darbo sutarčių liberalizavimas, t. y. bus leidžiama sudaryti sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau ribojant jų trukmę. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galės būti sudaroma, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negalės būti daugiau kaip 20 proc. „Nulio valandų sutartys“ - tai nenustatytos apimties darbo sutartys, kai darbdaviai gali susitarti su darbuotojais dirbti nenustatytą laiką.
Atleidimas iš Darbo ir Įspėjimo Terminas
Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, - prieš dvi savaites. Pagal naująjį Darbo kodeksą nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Kodekse lieka nuostatos dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo.
Darbo Drausmės Pažeidimai
Įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijai dažnai tenka susidurti su darbuotojais, pažeidžiančiais darbo drausmę. Kovojant su darbo drausmės pažeidėjais svarbu teisingai pritaikyti tas teisės normas, kurios reguliuoja darbuotojų drausminės atsakomybės klausimus. Šioje publikacijoje įvairiais aspektais nagrinėjama drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, išskyrus darbuotojų atleidimo iš darbo klausimus, kurie yra aptariami kitose publikacijose.
DK 234 ir 264 straipsniai nustato, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbinių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų atlikimas dėl darbuotojo kaltės, taip pat darbo, saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, bei darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas. Darbuotojo atsisakymas vykdyti administracijos neteisėtus nurodymus negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.
DK 240 str. pirma dalis nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą rašytine forma pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl jam inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo. Kadangi įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, jog darbdavys pateikė tokį reikalavimą darbuotojui, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 177 str.
DK 238 straipsnyje nurodyta, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta į: 1) padaryto nusižengimo sunkumą, jo pasekmes; 2) darbuotojo kaltę; 3) aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, 4) tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Antai Profesinių sąjungų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 28-901 ir kt. ) 21 str. trečioje dalyje nurodyta, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje veikiančios profsąjungos renkamąjį organą ir nenutraukusiems su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, skiriant drausmines nuobaudas (išskyrus atleidimą iš darbo), reikalingas išankstinis to renkamojo organo sutikimas.
Kiti Darbo Teisės Aspektai
Siekiant iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, atnaujinama darbuotojų garbės ir orumo gynimo nuostata, papildomos darbdavio pareigos, susijusios su būtinomis priemonėmis smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą suteikti.
DK pakeitimais nustatyta, kad darbuotojas darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių gali nutraukti įspėjęs darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų, tačiau atleidimo data gali būti ankstesnė, jeigu darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Įtvirtinta, jog atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės įspėjimo terminas yra trigubinamas darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą.
Pakoreguotos nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus ir išmokų skyrimo, mokėjimo ir perskaičiavimo.
Esminiai Darbo Kodekso Pakeitimai
Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė teigė, kad siūlomi pakeitimai darbo santykius padarys lankstesnius tik iš dalies. Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams galėtų atstovauti tik profesinės sąjungos ir kad galiotų atskiras Profesinių sąjungų įstatymas. Ateityje siūloma švenčių dieną dirbti tik su darbuotojo sutikimu.
Už ilgalaikį darbą vienoje darbovietėje bei sunkias darbo sąlygas siūloma ir ateityje, kaip ir dabar, suteikti darbuotojams papildomų atostogų, o jų skyrimo tvarką nustatytų vyriausybė, o ne darbdaviai ir darbuotojai kolektyvinėse sutartyse. Komitetas nesutiko, kad darbuotojui atsisakius dirbti už sumažintą darbo užmokestį be ekonominio pagrindimo, jį darbdavys galėtų atleistas.
Darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo įpareigojimų, ateityje jis galėtų būti baudžiamas iki 500 eurų bauda.
Šie pakeitimai ir nuostatos siekia užtikrinti teisingesnius ir lankstesnius darbo santykius, ginant tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesus.
| Darbo Tarybos Formavimo Sąlygos | Profesinės Sąjungos |
|---|---|
| Būtina sudaryti, jei įmonėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų. | Kolektyviai atstovauja savo nariams. |
| Jei daugiau nei pusė darbuotojų priklauso profesinei sąjungai, darbo taryba nesudaroma. | Išimtinė teisė inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. |