Vaikų saugumas ir gerovė yra prioritetas visose visuomenėse. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra tam tikrų įstatymų ir rekomendacijų, skirtų užtikrinti, kad vaikai būtų tinkamai prižiūrimi ir apsaugoti. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų buvimo lauke įstatymus, priežiūros svarbą ir laiką gamtoje.
Vaikų priežiūros įstatymai Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), siekdama stiprinti vaiko teisių apsaugą ir užtikrinti jų saugumą, yra pasiūliusi įteisinti nuostatą, jog tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikai iki 7 metų neliktų be suaugusių ar vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o nuo 22 val. iki 6 val. 7-14 metų vaikai negalėtų būti palikti be pilnamečių priežiūros.
Šalies įstatymai tėvams numato pareigą auginti, auklėti ir prižiūrėti vaiką. Tačiau praktika rodo, kad vaikai ir naktį randami lauke. Jeigu vaikas naktį vaikšto vienas, kyla klausimas, kaip tėvai atlieka savo pareigas.
Siūloma įstatymo projekto nuostata siekiama užtikrinti vaiko saugumą, kartu didinant ir tėvų atsakomybę už vaiką. Tokia įvedama nuostata įpareigotų tėvus geriau prižiūrėti vaiką ir svarbiausia žinoti, kur vaikas praleidžia laisvalaikį, nes pasitaiko atvejų, kai tėvai nelabai žino ir rūpinasi, kur jų paauglys ar paauglė leidžia laiką ir ką veikia.
Šiuo metu Lietuvoje bendros nuostatos, nuo kada iki kada nepilnametis viešumoje negali būti vienas, nėra nustatyta.
Nuomonės ir diskusijos
Seimo narė, konservatorė Vida Marija Čigriejienė, komentuodama SADM iniciatyvą, sutiko, kad draudimas problemų išspręsti pavyksta, tačiau vaikų priežiūros ir saugumo klausimu galima padaryti išimtį.
„Jei paliksime vienus absoliučiai vaikus namuose, tai jie galas, žino, ką gali pridaryti. Be abejo, kad jie turėtų būti suaugusiųjų priežiūroje - jeigu ne tėvų, tai giminaičių, gerų draugų, gerų kaimynų. Draudimais mes jokios problemos negalime išspręsti, bet vis tiek kažką reikia galvoti. Kodėl negalime išspręsti draudimu nuo 22 valandos bausti tėvus (už be priežiūros paliktus vaikus - tv3.lt)? Bet reikia, kad tą baudą galėtume išieškoti“, - aiškino Vaiko gerovės parlamentinė grupės Seime narė.
„Kad nuo 22 valandos šlaistytųsi „Maximoje“ ar gatvėje tokio amžiaus vaikai, tai ką galima pagalvoti? Kad yra jie iš asocialių šeimų, kuriais niekas nepasirūpina, jie galia būti ir narkotikų platintojai, ir truputį mėgstantys vagiliauti. Turėtų būti daugiau sporto aikštelių, sporto klubų, kad tie vaikai užsiimtų ir išlietų savo visą tą energiją, grįžtų, nusilesę, ir miegotų, ir nereikėtų 22 valandą eiti į žvalgybą kažkur“, - tęsė parlamentarė.
V. M. Čigriejienės teigimu, tėvai savo vaikų vienų neturėtų išleisti ir į mokyklą, nepaisant to, kokiu atstumu mokykla nutolusi nuo namų.
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas neslėpė SADM siūlymus drausti vaikus iki tam tikro amžiaus palikti be suaugusiųjų priežiūros vertinantis neigiamai.
„Gali būti vėliu metu darnioje bendruomenėje kokia nors rengiama vakaruška ir tiesiog pagal reglamentuotą laiką vaikai gali netilpti į tą reglamentą. Tada tėvai tampa nusikaltėliais. Jeigu vaikas yra pakankamai savarankiškas, gali namuose tam tikrą laiką pabūti vienas ar su kitais broliais, seserimis, su kaimynų priežiūra, tai tėvai į tai orientuojasi.
Jeigu mes viską sukišime į reglamentus, valandomis surašysime, kur, kas turi būti ir kokios baudos gresia už to nesilaikymą, tai mes šitoje vietoje nuimame kartu atsakomybę nuo tėvų elgtis pagal aplinkybes, o tik ugdome paklusnius policinės valstybės vykdytojus“, - portalui tv3.lt kalbėjo A. Murauskas.
Tėvų atstovo teigimu, vaikų saugumo užtikrinimą ir priežiūros klausimus reikėtų palikti tėvams, nes, pasak pašnekovo, atsižvelgdami į vaikų brandą, patys geriausiai žinos, kokių priemonių imtis.
A. Murauskas pažymėjo, kad, svarstant, kaip užtikrinti vaikų saugumą, nereikėtų peržengti tam tikros pavojingos ribos. „Jeigu vaiku mes nepasitikėsime ir neduosime jam laisvės ribų, tai jis niekad neužaugs savarankiškas. Jeigu mes jį per daug kontroliuosime, tai natūralu, kad to savarankiškumo bus mažiau, o kuo mažiau savarankiškumo, tuo mažiau bus atsakomybės. Kuo jis mažiau tos atsakomybės turės, tuo jis labiau neatsakingai elgsis.
Policijos rekomendacijos dėl vaikų saugumo
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pateikė pareigūnų patarimus, kaip užtikrinti, kad į mokyklą pradėjusių vaikščioti vaikų saugumą.
„Jeigu mes kalbame apie pirmokėlius, tai turbūt dar prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvams kartu su vaikais vertėtų pabandyti įveikti tą maršrutą kartu, atkreipti dėmesį į pavojingiausias vietas - sankryžas, neapšviestas vietas, tas vietas, kur yra mažiau žmonių. Reikėtų parodyti vaikui tą tinkamiausią maršrutą ir, kur yra kažkokios pavojingos vietos, paaiškinti, kaip tas vietas įveikti. Jei vaikas eina į mokyklą, tai būtų labai gerai, jei kartu su juo galėtų vykti ir kaimynystėje gyvenantys draugai ar suaugę palydėtų“, - pasakojo R. Matonis.
„Nepageidautina, nepatartina, kad vaikas su savimi turėtų brangių daiktų, daug pinigų, o jei jau jų turi, tai nelaikytų tų daiktų gerai matomoje vietoje - turiu omeny telefoną, laikrodį, kitus brangius daiktus - nes automatiškai gali kilti pagunda kažkokiems negeriesiems asmenis tuos daiktus iš vaiko atimti“, - tęsė policijos atstovas.
Anot jo, mobilusis telefonas net ir mažam vaikui šiuo metu vis dėlto yra reikalingas. R. Matonio teigimu, vaikui skirto telefonas vienas svarbiausių reikalavimų yra ne daugiafunkciškumas, o patikimumas.
„Labai svarbu, kad vaikas su savimi turėtų pakrautą mobilų telefoną. Tada žymiai lengviau atsekti jo buvimo vietą, visą laiką galima jam pasiskambinti. Tikrai vaikams nereikia kažkokių brangių telefonų. Tai turėtų būti paprastas telefonas, kad į jį galima būtų paskambinti, kad kuo ilgiau baterija laikytų. Reikėtų jį laikyti vidinėje kišenėje, kad neatkreipti dėmesio“, - pasakojo pareigūnas.
Pasak R. Matonio, taip pat labai svarbu, kad tėvai bendrautų su vaikais ir žinotų savo atžalų planus bei jo aplinką.
„Kur vaikas turi būti, su kuo, kada, reikia turėti draugų telefonus, kitų vaikų tėvų telefonus, kad išsikrovus vaiko telefonui, esant reikalui, galima būti pasiskambinti ir sužinoti daugiau informacijos apie vaiką. Labai gerai turėti kontaktų su mokytojais, kad žinoti, kada vaikui baigiasi užsiėmimai“, - komentavo policijos atstovas.
R. Matonis priminė, kad, jei pasigendama vaiko, reikia nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie jo dingimą. Taip pat būtina susisiekti su vaiko draugais, mokytojais, kitų vaikų tėvais ir sužinoti, kaip galima daugiau informacijos.
„Manau, kad kiekvieni tėvai turėtų savo vaikais patys pasirūpinti ir vien tik įstatymais, draudimais mes problemų neišspręsime“, - reziumavo pareigūnas.
Laikas lauke ir jo nauda
Apie buvimo lauke naudą žino visi. Nereikia mokslinių tyrimų, kad pajustume teigiamą gryno oro ir gamtos poveikį mūsų kūnui ir jausmams. Vaikai ne išimtis. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur taip sureikšminami pasiekimai, informacijos gausa ir naujausios technologijos, vaikai patiria daugiau streso, nerimo, vienišumo jausmo.
Su vaikais gamtoje praleidžiu daug laiko ir pastebėjau, kad blogas oras daugiau nepatogumų sukelia ne vaikams, o suaugusiems. Išėję su vaikais į parką ar lauką dažnai pamirštame pasirūpinti tinkama apranga, neleidžiame vaikams ir sau atsipalaiduoti, pasinerti į tyrinėjimus ir atradimus prašymais nesušlapti, neišsipurvinti, nerinkti pagalių ir pan.
Tiesa ta, kad natūralios medžiagos, ypač tos, kurias vaikas randa ir pats nusprendžia naudoti žaidimams, turi labai didelę įtaką jo vystymuisi. Natūralios gamtinės medžiagos leidžia vaikui pajusti ir suvokti pasaulį per jutimus. Tyrinėdami skirtingus daiktus, faktūras, spalvas, kvapus ir formas vaikai pirmiausia išsiaiškina esminius dalykus: „Kas tai ir ką šis daiktas daro?“, „Ką tai daro man ir kaip tai leidžia man jaustis?“, vėliau atsiranda klausimai: „Ką aš galiu daryti su tuo daiktu šioje aplinkoje?“ ir galiausiai: „Ką aš norėčiau, kad šis daiktas darytų ir kuo taptų?“.
Kaip tinkamai pasiruošti buvimui lauke šaltuoju metų laiku?
Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu, ne tai ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame yra vadinama juntamąja temperatūra. Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras.
Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s jutiminė temperatūra būtų jau -24°C. Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą.
Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą.
Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas, ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra - judėdami vaikai sušyla pakankamai.
Pradėkite rengti iš anksto. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau laiko teks skirti pasiruošimui. Vaiką renkite vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys.
Pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai). Lauko drabužiai žiemai - tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti.
Svarbu, kad batai būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti.
Žvarbesnėmis dienomis galite patepti vaiko skruostus, nosytę, kaktą riebesniu kremu (puikiai tiks ir taukmedžio sviestas). Jokiu būdu netrinkite vaiko odos - taip rizikuojate dar labiau pažeisti šalčio paveiktus audinius. Verčiau priglauskite sušalusias vaiko rankutes prie savo šilto kūno, užmaukite ant radiatoriaus pašildytus drabužėlius, kojines ar pirštines.
„Žiemiškai" papramogauti galima ir namuose!
