Oficialiosios statistikos portalas skelbia, kad 2021 metais Lietuvoje buvo sudaryta beveik 17’000, 2020 metais - šiek tiek daugiau nei 15’000 santuokų. Nepaisant daug metų egzistuojančios kraupios statistikos, jog maždaug pusė santuokų yra nutraukiamos, lietuviai vis dar sudaro labai mažai vedybinių sutarčių.
Vedybų sutartyse sutuoktiniai ar būsimi sutuoktiniai gali sutarti dėl turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, o taip pat po santuokos nutraukimo arba gyvenant skyrium (separacija) (Civilinio kodekso 3.101 str.). Tarp lietuvių vis dar gajus mąstymas, jog vedybų sutartys skirtos tik garsenybėms iš Holivudo, turtingiesiems, arba, jog vedybų sutarties pasirašymas jau lyg ir programuoja skyrybas arba kitaip tariant, labai jau neromantiškas veiksmas. Santuokos nutraukimo bylose besispecializuojantys advokatai įsitikinę, kad toks mąstymas ydingas.
Palyginimui, daugelis yra sudaręs gyvybės ir sveikatos draudimo sutartis, nors nei vienas iš tų žmonių, matyt, nesitiki greitu metu mirti ar rimtai susižaloti. Lygiai taip ir su vedybų sutartimis, jos sudaromos ne dėl to, kad tikimasi išsiskirti - bet kaip savotiškas lengvesnių skyrybų garantas, „draudimas“.
Šeimos teisėje besispecializuojanti advokatė Sabina Izokaitienė teigia, kad lietuviai dažniausiai pasirenka sudaryti vedybų sutartis, kuriose sutaria, jog visas tiek iki santuokos, tiek ir santuokos metu įgytas turtas bus laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, nors ilgainiui dažniau pasitaiko ir įmantresnių susitarimų. Visgi būsimi sutuoktiniai ikivedybines sutartis, kurios įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, pasirenka retai, daug dažniau pasitaiko povedybinės sutartys, kurios sudaromos jau susidūrus su tam tikrais sunkumais arba jiems gresiant.
''Ekspertai pataria'': Vedybų sutartis. Ir meilė čia ne prie ko
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas
Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tiek nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, tiek pajamos (tame tarpe ir darbo užmokestis, kitos pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos, iš verslo gaunamos pajamos, kita) yra abiejų sutuoktinių bendras turtas arba, kitaip tariant, galioja prezumpcija, kad viso bendro užgyvento turto abiem sutuoktiniams priklauso po ½ dalį.
Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas.
Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.
Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Separacija
Vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai bendrai gali kreiptis į teismą su prašymu dėl gyvenimo skyrium, dar kitaip vadinamos separacijos, patvirtinimo. Nors ši teisinė galimybė egzistuoja jau dvidešimt metų, tačiau praktikoje retai naudojama. Kas yra separacija? Ar tai procesas, kuriuo siekiama palaipsniui likviduoti santuoką? O gal įveikiant finansinius ir kitokius sunkumus, siekiama išsaugoti santuokos gyvybingumą bei išvengti santuokos nutraukimo?
Svarbu, kad sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija), nėra tiesiog sutuoktinių apsisprendimas pagyventi atskirai kurį laiką. Sutuoktiniams nusprendus dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir teismui priėmus sprendimą dėl to, jų santuoka nesibaigia, tačiau baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas. Tai reiškia, kad sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir neprisiima bendrų prievolių.
Separacijos metu sutuoktiniams išliekant santuokoje galima pasiekti visišką sutuoktinių turto atskirumo režimą, kuris iš esmės neįmanomas būnant „normalioje“ santuokoje net vedybų sutarties pagalba. Sutuoktiniai santuokos metu gali susitarti dėl visiško turto atskirumo vedybų sutartyje.
Teismui patvirtinus separaciją, pasikeičia sutuoktinių turto teisinis režimas, baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė, arba baigiasi vedybų sutartimi nustatytas turto režimas, ir po to sutuoktinių įgytas turtas lieka atskirtas. Taigi kai teismas priima sprendimą dėl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka.
Įstatymas nedetalizuoja kokios teisės ir pareigos sutuoktiniams išlieka. Ar gyvenimo skyrium metu sutuoktiniai privalo būti ištikimi vienas kitam? O ar privalo vienas kitą išlaikyti? Manoma, kad šios pareigos yra susijusios su sutuoktinių bendru gyvenimu, todėl pasibaigus bendram gyvenimui, baigiasi įstatymo nustatytos sutuoktinių ištikimybės ir moralinio palaikymo pareigos.
Jei pagyvenę skyrium sutuoktiniai norės grįžti į „normalią“ santuoką, jie turės atlikti kelis veiksmus. Pirmiausia turės kreiptis į teismą su bendru prašymu dėl gyvenimo skyrium pabaigos. Teismui priėmus sprendimą patenkinti sutuoktinių prašymą jų gyvenimas skyrium baigsis, bet turto atskirumo režimas išliks.
Jei sutuoktiniai vis tik norės nutraukti santuoką galutinai, jie vėl gi turės kreiptis į teismą.
Ar esame atsakingi už sutuoktinio skolas?
Gyvenant santuokoje neretai vienas iš sutuoktinių gali turėti įvairių asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Esant tokiai situacijai, natūraliai kyla klausimas, ar toks išieškojimas yra teisėtas? Ar įmanoma jį sustabdyti?
Visu pirma, esant tokiai situacijai, būtina suprasti, kad kiekvienas sutuoktinis yra pats asmeniškai atsakingas už savo turimas asmenines prievoles kreditoriams, t.y. buvimas santuokoje nereiškia, kad vienas sutuoktinis tampa atsakingu už kito sutuoktinio turimas skolas.
Šio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas jų bendrąją jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad iki santuokos sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas netampa bendru. CK 3.88 str. 1 d. Taip pat bendrąja nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str.
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančio turto (CK 3.112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolingas sutuoktinis neturi jokių lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (CK 3.89 str. 1 d.). Taigi, nemokaus sutuoktinio skolos, antstoliui atlikus tam tikras teisines procedūras, gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris yra laikomas bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Tačiau skolingo sutuoktinio skolos negali būti išieškomos iš jo sutuoktinio turto, kuris pagal įstatymą yra laikomas tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančiu turtu. Tokiu turtu yra pripažįstamas iki santuokos sudarymo sutuoktinio atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą ir kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str.
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis tokiame turte arba yra padalijimas santuokoje įgytas turtas. Tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurios pagal sutuoktinių patvirtintą susitarimą arba teismo nutartį priklauso ir skolingam sutuoktiniui.
Siekiant išvengti tokios situacijos, kuomet vieno sutuoktinio turimos asmeninės skolos yra pradedamos išieškoti iš kitam sutuoktiniui priklausančio turto, pavyzdžiui, iš jo gaunamo darbo užmokesčio, yra rekomenduotina sutuoktiniams sudaryti vedybų sutartį. Tokiu atveju sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, pajamos, gaunamos iš sutuoktinio veiklos arba turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Net ir tuo atveju, jeigu išieškojimas jau yra pradėtas, sutuoktiniai vis tiek turi teisę sudaryti vedybų sutartį ir pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Skolų išieškojimu užsiimančios įmonės sako, kad į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti nėra taip paprasta, mat viskas priklauso nuo konkrečios skolininko situacijos. Vis dėlto, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę ikivedybinės, povedybinės ar kitokios sutarties, taip pat jeigu jų santuokoje užgyventas turtas nėra kaip nors teisiškai padalintas, jis laikomas bendru ir iš jo galima išieškoti skolas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendru yra laikomas tik sutuoktinių po santuokos užgyventas turtas. Iš jo gali būti išieškomos sutuoktinio skolos.
Bendras turtas, iš kurio gali būti išieškomos sutuoktinio skolos:
- Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
Nekaltinkite partnerio. Prisiminkite - susituokdami priėmėte ne tik sutuoktinio pinigus, bet ir skolas (nebent sudarėte tam tikrą teisinę sutartį), todėl tik jūs abu galite veikdami išvien įsiskolinimus sumažinti ir laikui bėgant grąžinti. Kaltinimai jau nepadės, geriau suremkite pečius ir išsivaduokite nuo skolų kartu.
Dėkite pinigus į „bendrą katilą“. Jei dar to nepadarėte, atidarykite bendrą banko sąskaitą ir sekite visas jūsų abiejų gaunamas pajamas iki paskutinio cento. Tokiu būdu bus kur kas paprasčiau laikytis skolos gražinimo terminų ir planuoti kitas išlaidas.
Pakeiskite gyvenimo būdą. Gaila, tačiau neapmokėtos skolos visuomet pareikalauja tam tikrų aukų. Norėdami kuo greičiau jas grąžinti, šiek tiek pakeiskite gyvenimo būdą - ne pačius svarbiausius pirkinius nukelkite į ateitį, gaminkite maistą namuose, nevaikščiokite po prekybos centrus vardan pramogos, planuokite pirkinius ir taip toliau.
