Patyrus ar patiriant smurtą artimoje aplinkoje, svarbu žinoti, kokie teisiniai procesai gali būti pradėti siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą ir smurtaujančio asmens atsakomybę už nusikalstamas veikas. Šiame straipsnyje aptarsime ikiteisminio tyrimo procesą, apsaugos priemones ir pagalbą, teikiamą smurto aukoms Lietuvoje.
Specializuotos Kompleksinės Pagalbos Centrai (SKPC)
Specialistų pagalba, kreipiantis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (SKPC), užtikrina emocinę, psichologinę ir teisinę paramą. SKPC pagalba yra teikiama konfidencialiai ir nemokamai, esant poreikiui ir anonimiškai. Jei asmuo kreipiasi į SKPC asmeniškai, policija nėra informuojama.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai yra vienas pagrindinių pagalbos šaltinių smurtą patyrusiems asmenims. Jie užtikrina visapusišką paramą, kuri apima:
- Emocinę pagalbą, įskaitant išklausymą ir palaikymą.
- Teisinę pagalbą, apimančią konsultacijas dėl teisių apsaugos, galimų veiksmų ir teisinių procesų. Specialistai padeda užpildyti reikalingus dokumentus ar netgi atstovauja nukentėjusiuosius bendraujant su teisėsauga ar teismu.
- Socialinę pagalbą, apimančią informaciją apie prieglobstį ar kitas socialines paslaugas, tokias kaip laikinas apgyvendinimas, finansinė pagalba ar vaikų apsauga.
Jei nukentėjusysis nenori kreiptis į policiją, SKPC vis tiek teikia visas savo paslaugas. Tokiu atveju niekas, įskaitant policiją ar smurtautoją, nesužinos, kad asmuo gavo pagalbą. Tai ypač svarbu, jei nukentėjusysis jaučia baimę, kad informacija gali paskatinti tolesnį smurtą ar atkeršijimą.
Procesai Pradėti Gavus Pranešimą Apie Smurtą
Visgi, jei policija yra iškviečiama į įvykio vietą (pačio nukentėjusio asmens ar aplinkinių), prasideda vienas iš dviejų procesų: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje (SAA) orderio skyrimas arba ikiteisminio tyrimo pradėjimas.
Svarbu paminėti, kad policijai gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, pareigūnai ir pareigūnės pagal įstatymą privalo informuoti atitinkamos apskrities SKPC apie smurto atvejį. Policijos pareigūnai ar pareigūnės nuo smurto nukentėjusį ar jo pavojų patiriantį asmenį informuoja, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė/as.
Kaip atpažinti įspėjamuosius smurto artimoje aplinkoje požymius
Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje (SAA) Orderis
SAA orderis - tai speciali prevencinė priemonė, kurios tikslas yra apsaugoti smurto grėsmę patiriantį asmenį. Pareigūnai, iškvietimo metu nustatę smurto artimoje aplinkoje riziką, priima sprendimą skirti orderį. Orderis galioja 15 parų. Orderio galiojimui pasibaigus įpareigojimai pavojų keliančiam asmeniui nebetaikomi. Svarbu, kad šio proceso metu ikiteisminis tyrimas nepradedamas, nebent vėliau paaiškėtų, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Ikiteisminis Tyrimas
Ikiteisminis tyrimas yra procesas, kuris pradedamas tuomet, kai policija nustato, kad buvo padaryta nusikalstama veika, pavyzdžiui, kito asmens sužalojimas. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai kvalifikuojamas kaip fizinio smurto, grasinimų, seksualinio smurto ar kitų veikų nusikaltimas.
Ikiteisminio tyrimo metu, smurtautojas gali būti įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusio, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Net jei nėra akivaizdžių sumušimo žymių, nukentėjęs nuo smurto asmuo turėtų atlikti kūno sužalojimo ekspertizę Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.
SAA Orderis Ir Ikiteisminis Tyrimas: Skirtumai
SAA orderis ir ikiteisminis tyrimas - tai du skirtingi procesai, tačiau abu siekia užtikrinti smurtą ar jo pavojų patiriančių asmenų saugumą. SAA orderis skirtas greitai reaguoti ir apsaugoti ir yra prevencinė priemonė, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas yra išsamus procesas, siekiantis nustatyti teisinę atsakomybę už smurtą artimoje aplinkoje.
Teisinis Reglamentavimas Ir Statistikos Duomenys
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas siekia užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Įstatymas numato teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo lygiai prieš 6 metus, dar 2011 metų gruodį. Reikšmingiausias pokytis buvo tas, kad smurtas artimoje aplinkoje nebepriskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl dėl tokių atvejų ikiteisminis tyrimas pradedamas privalomai. Tai paaiškina registruojamų nusikalstamų veikų skaičiaus augimą 2011 metų pabaigoje.
Kaip matyti iš Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos, 2012 m. registruota 2 969 nusikalstamomis veikomis (3,7 proc.) daugiau nei 2011 m. Šį augimą daugiausia lėmė 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojęs LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
2012 m. Lietuvoje užregistruotos 82 492 nusikalstamos veikos, iš jų smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos sudarė apie 7 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų.
Remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, situacija atrodo taip:
| Metai | Gauti iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje |
|---|---|
| 2013 | 21 615 |
| 2014 | 29 339 |
| 2015 | Daugiau nei 38 000 |
| 2016 | 66 433 (į 38 177 atvejus kviesti policijos ekipažai) |
Šie skaičiai iš dalies rodo augantį visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje, tačiau kartu rodo ir tai, kad teisėsaugos institucijos nesusitvarko su šiuo milžinišku darbo kiekiu. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl smurto atvejų privalo būti pradedamas bendrąja, o ne privataus kaltinimo tvarka, tai akivaizdus rodiklių nesutapimas: bylų pradedama gerokai mažiau nei gaunama pranešimų apie smurto atvejus.
Ir visgi nepaisant pirminių sunkumų, įstatymas veikia bei suteikia teisinę apsaugą nuo smurto.
Būtina įsidėmėti, kad smurtas - tai ne vien fizinis asmens mušimas ir žalojimas. Įstatymas taip pat numato, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.
Numatytos ir apsaugos priemonės smurtą patyrusiam asmeniui: Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui.
Ne tik pats nukentėjęs asmuo turėtų rasti jėgų nesitaikstyti su smurtu, apsaugoti save ir artimuosius, tačiau ir visuomenė turi būti akyla ir sąmoninga, neleisti klestėti paslėptam, nematomam smurtui ir pranešti apie nederamo elgesio atvejus teisėsaugai, kad būtų laiku užkirstas kelias skaudžioms nelaimėms.
Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje.