Nelegalaus Turto Įvedimas Į Apyvartą Lietuvoje: Mokesčių, Kainų ir Rinkos Apžvalga

Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūs mokesčių, kainų ir rinkos pokyčiai Lietuvoje, kurie gali turėti įtakos nelegalaus turto įvedimui į apyvartą. Aptariami elektros energijos tarifai, akcizų įvedimas, maisto produktų apmokestinimas, turizmo rinkos plėtra, prekių ženklų svarba, statybų reglamentai ir kiti ekonominiai aspektai.

Elektros Energijos Kainos ir Tarifai

Nuo sausio 1 dienos įvedami dvinariai elektros energijos tarifai: už leistiną naudoti galią ir už sunaudotą elektros energijos kiekį. Kaip teigė Seimo narys Petras Gražulis, 2003 metų spalio 29 dieną Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas elektros energiją įmonėms pabrangina vidutiniškai 5 proc. Tai pajus apie 1.200 šalies įmonių. Pasak P. Gražulio, tai nauja gudrybė, nepadidinus elektros kainų padidinti savo pelnus. Įvedus mokestį už instaliuotą galingumą, energetikai per metus savo pelnus padidins 44 milijonais litų, nors ir dabar tiek Rytų, tiek Vakarų skirstomieji tinklai dirba pelningai.

Praėjusiais metais Rytų skirstomieji tinklai gavo apie 20 mln., o Vakarų - apie 42 mln. litų pelno. Pasak parlamentaro, mokestis už instaliuotą galingumą skaudžiai atsilieps sezoniškai dirbančioms įmonėms, kai įmonė dirba tik kelis mėnesius, o likusį laiką visi įrenginiai sustabdomi. Daugiau mokės ir didelėse sovietmečiu pastatytose įmonėse įsikūrę verslininkai. Seimo narys P. Gražulis laišku jau kreipėsi į Prezidentą ir Premjerą, siūlydamas atkreipti dėmesį į naujai įvestą mokestį, o artimiausiu metu elektros energijos vartotojus ketina pakviesti į akciją, kurios tikslas - sustabdyti užslėptą elektros branginimą.

Šilumos Kainos ir Licencijos

Vakar vykusiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje kelioms šilumos tiekimo įmonėms išduotos veiklos licencijos, taip pat patvirtintos naujos šilumos tiekimo kainos. Minėtos licencijos suteiktos AB "Jonavos šilumos tinklai", UAB "Švenčionių energija" ir VĮ "Visagino energija". Be kitko, posėdyje pritarta mažesnėms Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybių nustatytoms šilumos kainoms, atitinkamai - 13,34 ct/kWh, 13,65 ct/kWh ir 12,8 ct/kWh. Pernai Tauragės rajone šilumos kaina buvo 13,9 ct/kWh, Šilutės - 14,3 ct/kWh, o Šilalės - 13 ct/kWh. Pačią pigiausią šalyje šilumos energiją tiekusiai VĮ "Visagino energija" leista padidinti kainą nuo 4 ct/kWh iki 4,62 ct/kWh. Tačiau paties pigiausio tiekėjo pozicijų ši bendrovė neužleidžia ir šiemet.

Akcizų Įvedimas

Prie minimalių Europos Sąjungos akcizų priderinti lietuviški šio mokesčio tarifai, jau pabranginę benziną, nuo gegužės 1 d. žada kilstelėti mazuto, rūkomojo tabako, automobiliams skirtų suskystintų dujų bei šildymui naudojamo skystojo kuro kainas. Elektros energijos akcizo įvedimui tikimasi gauti 6 m. pereinamąjį laikotarpį, o midaus gamyba kurį laiką bus remiama. Seimas artimiausiu metu ketina priimti naują Akcizų įstatymo redakciją, kuri bus visiškai suderinta su Europos Sąjungos (ES) nuostatomis. Šis įstatymas įteisins pagrindinį akcizinių prekių apmokestinimo principą - akcizai turės būti mokami toje šalyje, kurioje prekės faktiškai suvartojamos ir pagal toje šalyje galiojantį akcizo tarifą.

Naujajame Akcizų įstatymo projekte numatyti tokie akcizų pasikeitimo laikotarpiai, kokie numatyti Europos Komisijai (EK) pateiktame prašyme. Pasak Ingridos Šimonytės, Finansų ministerijos (FM) Mokesčių departamento direktorės, nuo šių metų įsigaliojo šiokios tokios ES teisyno pataisos, dėl to reikia prašyti tam tikrų pereinamųjų laikotarpių, pagal kuriuos ir sumodeliuotas projektas. Pereinamųjų laikotarpių prašoma elektros energijai, akmens anglims, koksui, lignitui, orimulsijai, cigaretėms. Buityje naudojamoms dujoms prašoma akcizo išvis netaikyti. Projekte numatyta, kad akcizas akmens anglims, koksui, lignitui bus taikomas nuo 2006 m., elektros energijai - nuo 2010 m., o orimulsijai iki 2016 m. būtų taikomas nulinis akcizų tarifas. Pasak I. Šimonytės, verslo pasaulis neturėtų sulaukti kokio nors kainų šuolio dėl europinių akcizų įvedimo.

Bankų ir Įmonių Pokyčiai

Vakar Lietuvos komercinis bankas "Hansabankas" paskyrė du naujus jam priklausančių bendrovių vadovus. Pernai įsigyto "Lietuvos draudimo gyvybės draudimo" (LDGP) vadovu tapo Darius Valentukevičius, tuo tarpu lizingo ir faktoringo bendrovei "Hansa lizingas" vadovaus šios bendrovės faktoringo direktorius Andrius Urbonas. Banko pranešimu, artimiausiu metu bus paskirti ir du nauji "Hansabanko" valdybos nariai.

Maisto Produktų Apmokestinimas

Kaip jau vakar rašyta, iki gegužės 1 d. įmonės turi inventorizuoti turimas žemės ūkio ir maisto produktų atsargas. Pramonininkai tikina, kad maisto produktų pertekliaus apmokestinimas yra naujas mokestis įmonėms - taip vakar konfederacijos posėdyje buvo įvertinta informacija apie privalomą maisto produktų atsargų inventorizavimą ir jų pertekliaus apmokestinimą. Nors Europos Sąjunga (ES) oficialiai deklaruoja, kad tokios priemonės reikalingos, jog verslininkai, sukaupę didesnes atsargas, iš to nepasipelnytų, kiti šaltiniai teigia, kad iš tikrųjų baiminamasi pačių ES įmonių susitarimų su šalių kandidačių bendrovėmis, kurios turi daugiau lėšų atsargoms įsigyti.

Vygantas Katkevičius, ŽŪM Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, teigia, kad Lietuva gali susilaukti sankcijų tiek dėl įmonių atsargų, tiek dėl per didelių valstybėje esančių atsargų, pavyzdžiui, cukraus.

Turizmo Rinkos Plėtra

Turizmo departamentas užsibrėžė ambicingus planus - aktyviau konkuruoti su Latvija bei Estija dėl Suomijos turistų. Tam pasitarnauti turėtų ir tik ką Helsinkyje atidarytas naujas informacinis centras, kuriame bus pristatomos Lietuvos turizmo galimybės, paslaugos bei pramogos. Daugiau dėmesio Suomijos rinkai šiemetinėje turizmo parodoje Helsinkyje "Matka 2004" skyrė ir Lietuvos turizmo bendrovės, didžiųjų miestų savivaldybės, viešbučiai - dalyvių buvo dvigubai daugiau nei pernai - 14. Pasak Alvičio Lukoševičiaus, Valstybinio turizmo departamento direktoriaus, suomiai neturi informacijos apie mūsų savaitgalių programas, pramogas, viešbučius, konferencijų galimybes. Naujasis centras turėtų padėti užpildyti šią spragą. Jis taip pat įgyvendins ir įvairius rinkodaros projektus. Lietuvos turizmo informacinis centras Helsinkyje bus pirmasis Šiaurės šalyse. Be jo šiemet dar ketinama tokį atidaryti Varšuvoje bei Berlyne.

Prekių Ženklų Svarba

Pasak bendrovės "Brand One" konsultanto Vytauto Zuzevičiaus, prekės ženklas neturi būti tik prekės logotipas - jis pats privalo sukurti papildomą vertę ir uždirbti pinigus, o įmonėms, norint užtikrinti stabilų pelną, reikia investuoti nemažus pinigus ir į prekės ženklo kūrimą. Dabartinė statistika rodo, kad mūsų šalies bendrovės prekės ženklui puoselėti daug dėmesio neskiria. Siekiant skatinti vietos gamintojus kurti bei tobulinti konkurencingas prekes, šiemet rengiamas tarptautinis konkursas "Baltic Brand 2004". Kol kas Lietuvoje šiame konkurse dalyvauti pareiškė norą tik kelios Lietuvos įmonės. Viena konkurso rengėjų Jurga Vaičiulienė, atstovaujanti bendrovei "MAP advertising", tikisi, kad iki konkurso registracijos pabaigos kovo 1 dieną daugiau Lietuvos įmonių užsiregistruos dalyvauti konkurse.

Statybų Reglamentai

Šiemet leidimus daugiabučių namų statyboms gaunantys statybininkai jau privalės butus pardavinėti visiškai įrengtus. Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigiamai vertina naująjį reglamentą ir vardija tris teigiamus aspektus: patogumą, atsakomybę už kokybę ir nelegalaus darbo sumažėjimą. Tuo tarpu patys statybininkai ir nekilnojamojo turto specialistai nepritaria keičiamai tvarkai. Pasak Vytauto Ambražiūno, "Mabiltos" direktoriaus statybai, daug parduodama butų, tačiau klientų, norinčių įsigyti butus su visa apdaila, yra 2 - 3 proc. Verčiant pirkti standartiškai įrengtus butus, pažeidžiamos klientų teisės - iš jų atimamas įsikūrimo malonumas ir galimybė susikurti individualų interjerą.

Stasys Žvinys, "Molestos" generalinis direktorius, sako, jog dabar, priklausomai nuo įvairių veiksnių, 1 kvadratinis metras neįrengto buto kainuoja 1.800 - 2.500 litų, o su vidutinio kliento poreikius tenkinančia apdaila butas brangtų maždaug 30 proc. Kiti statybą branginsiantys veiksniai: nuo sausio 1 d. žemė, skirta statybai, apmokestinama 15 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), naujos statybos butai brangs, mat žaliavoms, įvežamoms ne iš ES, bus taikomi didesni muitai, darbo jėga brangs, brangs ir būsto paskolos. Dėl to, pasak V. Ambražiūno, naujos statybos butų paklausa didmiesčiuose sumažės trečdaliu.

Eismo Sąlygos Kaune

Vakar Kaune eismo sąlygos buvo sudėtingos. Iki šiol miestas valė tik 76 iš 660 autobusų ir troleibusų stotelių. Tačiau užvakar į pagalbą pasitelkti Kauno darbo biržoje registruoti asmenys. Pasak kelių policijos pareigūnų, vakar iki 15 valandos jau buvo užregistruoti 37 pranešimai ir atrodė, kad paros vidurkis bus viršytas. Įvyko viena avarija, kurioje sužalotas žmogus. Sunkiai išvažiuojami keliai vakar buvo įvairiose Kauno rajono seniūnijose: Čekiškių, Samylų, Taurakiemio bei Vandžiogalos apylinkėse. Tačiau, nors nuolat sninga, kelius stengiamasi valyti.

Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Vaičiūnas patvirtino, kad pastaruosius dvejus metus žiemos nesukeldavo didesnių rūpesčių, todėl gatvių priežiūrai pakakdavo milijono litų. Tuo tarpu šiemet Savivaldybė jau skolinga bendrovėms "Kauno keliai" ir "Kauno švara". Neoficialiais duomenimis - apie 1 mln. litų.

Kalakutienos Rinkos Persiskirstymas

Šiemet vyks kalakutienos rinkos persiskirstymas, nes šalia pavienių augintojų ūkininkų šiame versle startuoja Marijampolės UAB "Arvi ir Ko" įmonių grupės UAB "Arvi kalakutai". Marijampoliškiai į verslą investavo 50 mln. litų ir tikisi visą kalakutieną realizuoti Lietuvoje. Apie 30 proc. naujam verslui reikalingų investicijų "Arvi ir ko" užsitikrino iš SAPARD paramos. Virginija Šliužienė, "Arvi ir ko" maisto produktų direktorė, paaiškino, kad jie atliko rinkos tyrimus ir įsitikino, kad lietuviai linksta į liesesnę mėsą. "Arvi kalakutai" šiemet planuoja paskersti 135.200 kalakutų ir pasiekti 15 - 26 mln. litų apyvartą. Gamybos pajėgumai: skerdyklos - 24 t per dieną, gamybos - apie 2 t per dieną. "Arvi kalakutai" tikisi, kad netrukus kas trečias Lietuvoje nupirktas kalakutas bus užaugintas Marijampolėje: įmonė derasi su didžiaisiais prekybos centrais, iki sausio pabaigos bendrovė į prekybą tikisi pateikti kalakutienos skerdienos, jos gaminių bei pusfabrikačių.

Žaliosios Medinės Beždžionės Metai

Šiandien 23 val. 05 min. pagal Rytų kalendorių prasideda Žaliosios Medinės Beždžionės metai, kurie kartojasi kas 12 metų.

Pagrindiniai Ekonominiai Rodikliai

tags: #ilagalikio #turto #ivedimas