Garliavos apylinkių seniūnija yra pietrytiniame Kauno rajono pakraštyje. Seniūnijoje sparčiai statomi individualūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, daugėja gyventojų, beveik nėra bedarbių.
Iš pirmo žvilgsnio nepasakysi, kad Garliavai - tik 200 metų. Didelė, gerai prižiūrima ir tvarkoma Kauno rajono gyvenvietė beveik niekuo nesiskiria nuo miesto. Jei ne Kauno riboženklis, atvykstantys ir išvykstantys iš Kauno galėtų pamanyti, kad keliauja priemiesčiu. Ir neapsiriktų. XX a. Garliava išaugo iš gatvinio kaimo, prigludusio prie tuomečio Kauno-Marijampolės-Varšuvos pašto kelio.
Jos įkūrėju laikomas Fredos dvarininkas Juozapas Godlevskis, vietos žmonių vadintas Garliauckiu. 1809 m. jis pastatė trejetą kulto pastatų: Švč. Garliava sparčiai augo. XIX a. 3-iame dešimtmetyje joje buvo tik 12 namų ir 160 gyventojų. Amžiui baigiantis Garliavos parapiją jau sudarė 33 dvarai ir palivarkai, 41 kaimas, juose gyveno per 14 tūkst.
Garliava - vienas ryškiausių patriotiškumo taškų Lietuvos žemėlapyje. Užtenka pažvelgti į žuvusiųjų savanorių paminklus, kuriuose iškalti Vyčio Kryžiaus kavalierių vardai. Garliavoje jų būta daugiau nei visoje Žemaitijoje. Arba prisiminti vien 1941 m. Sovietinės okupacijos metais dešimtys garliaviškių buvo laisvės kovotojai, miško brolių ryšininkai.
Šiandieniniame Garliavos mieste gyvena beveik 12 tūkst. gyventojų. Seniūnija padalyta į 7 seniūnaitijas. Pastaraisiais metais Garliava gražėjo ypač sparčiai - iš naujo pastatyta meno mokykla kviečia vaikus piešti ir muzikuoti. Rekonstruota biblioteka stebina erdvumu ir modernumu. Pastatytame Sporto ir kultūros centre vyksta svarbiausi rajono, kartais ir Lietuvos sporto renginiai. Atnaujintos ir bendrojo ugdymo įstaigos - J. Lukšos gimnazija. A.
Ilgakiemio Infrastruktūra ir Verslas
Seniūnijoje yra biblioteka, mokykla-darželis, Samylų kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salė, 4 prekybos taškai, 3 kavinės-barai. Čia veikia ir nemažai verslo įmonių, kurios sėkmingai konkuruoja pasaulio rinkoje ir sukuria daug darbo vietų seniūnijos gyventojams.
Buvusio „Pajiesio“ kolūkio apleistus pastatus atnaujino ir pritaikė savo poreikiams bendrovė „Naujasis Nevėžis“, gaminanti (daugiausiai eksportui) sausus pusryčius. Sėkmingai dirba ir bendrovė „Saldoga“. Šioje žuvies perdirbimo įmonėje dirba apie 150 vietos gyventojų.
Atminimo Vietos
Minint 1991 m. Sausio 13-osios dešimtmetį prie Juragių radijo ir televizijos stoties pastatyta skulptūra „Rūpintojėlis“ (aut. Vladas Krušna). 1988 m. Karkazų kaimo gyventojų iniciatyva atstatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas. Seniūnijos teritorijoje yra trejos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinaitės: Stanaičių, Tvarkiškių ir Teleičių kaimuose.
Gamtos Turtas
Ražiškių kaime ant skardžio tebestovi namas, kuriame gyveno rašytojas K. Boruta. Seniūnijoje driekiasi Jiesios kraštovaizdžio draustinis, užimantis šios upės žemupio slėnio 410 ha teritoriją. Čia atsiveria vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos su kreidos ir kvartero periodo uolienomis, eroziniai šlaitai ir krantai.
Susisiekimas
Garliavos apylinkes kerta europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis.
Kaimyninės Seniūnijos
Akademijos Seniūnija
Akademijos seniūnija, sutampanti su Akademijos miestelio ribomis - viena mažiausių ir jauniausių Pakaunės seniūnijų, kurios pradžia būtų galima įvardyti tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos gyvenvietę. Akademija - reikšmingas traukos centras mokslui ir žinioms imliems verslo atstovams. Šios vietos akademinės, gamtamokslinės tradicijos siekia tarpukario laikus. Seniūnija yra buvusio Marvos dvaro valdose. Anuomet gavę žemės, čia kūrėsi Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, klestinčius ūkius ir sodus puoselėjo šalies inteligentai.
Alšėnų Seniūnija
Nedidelis atstumas iki miesto, akį džiuginantys miškai, išplėtota infrastruktūra į Alšėnų kraštą traukte traukia naujakurius. Tačiau Alšėnų apylinkės jau nuo seno garsėja puikiais žmonėmis. Kadaise daug narsių šio krašto vyrų paguldė galvas kovose už laisvę.
Babtų Seniūnija
Babtų seniūnijos teritorijoje - 39 kaimai. Babtų apylinkėse rasti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai byloja, kad čia žmonių gyventa labai seniai - naujajame akmens amžiuje. Babtų apylinkėse yra du padavimais apipinti piliakalniai. Vienas jų - Piepalių piliakalnis. Apie 2,5 km į šiaurę nuo Panevėžiuko kaimo, Aluonos dešiniajame krante, yra Vikūnų piliakalnis. Tai - vienas mažiausių piliakalnių Lietuvoje.
Batniavos Seniūnija
Batniavos seniūnija - vientisas teritorinis junginys, vakaruose ribojamas Nemuno upės, šiaurėje - Vilkijos apylinkių, pietuose - Kulautuvos, rytuose - Raudondvario seniūnijų. Dėl kelių tinklo išsidėstymo šios teritorijos gyventojams patogu susisiekti su seniūnijos centru.
Čekiškės Seniūnija
Čekiškės seniūnijos centras - Čekiškės miestelis ir aplink jį išsidėstę 29 kaimai, didžiausias jų - Liučiūnų kaimas. Siaurokos gatvelės, ūkininkų sodybas primenantys kiemai, kuklūs, prie žemės prigludę pastatai, iš tolo švytinti XIX a. pradžioje atstatyta Šv.
Domeikavos Seniūnija
Domeikava yra didžiausia kaimo statusą turinti Lietuvos gyvenvietė. Rytuose jos žemės krantus skalauja Neris, pietuose teritorija remiasi į autostradą Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vakaruose - į Varluvos-Babtų ir Veiveriškių miškus, šiaurėje - į Lapių seniūnijos žemes. Teritorijos plotas - 5787,5 ha.
Ežerėlio Seniūnija
Miesto plotas - 225,8 ha, iš jų 22% užima žemės ūkio naudmenos, 0,9 % - miškai, 76,9% - užstatyti ir kitos paskirties plotai. Ežerėlio gyvenvietė pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai šiame plote ėmė sausinti durpyną ir kasti durpes, kurias vežė prie Nemuno ir baržomis gabeno į Vokietiją.
Kačerginės Seniūnija
Už 16 km į vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante plyti didelis ir gražus pušynas. Jo šiauriniame pakraštyje, arčiau tekančio pro šalį Nemuno, ilga virtine išsirikiavę namai. Dalis jų slepiasi miško gilumoje, jaukiame pušynėlyje. Kačerginė, kaip vasarvietė, pradėjo plėstis XX a. pradžioje.
tags: #ilgakiemis #nekilnojamas #turtas