Ilgalaikio Materialaus Turto Įsigijimo Korespondencija Lietuvoje

Šiandien, sparčiai besikeičiančių įstatymų aplinkoje, darbo patirtis rodo, kad sudaryti finansinę atskaitą, kuri tiksliai atspindėtų įmonės realią padėtį, nėra taip lengva.

Vieną iš didžiausių bei svarbiausių įmonės turto dalių yra ilgalaikis turtas, o nuo jo panaudojimo efektyvumo dažnai priklauso ir veiklos pelningumas, todėl nepaprastai svarbu tinkamai ir teisingai jį apskaityti bei įvertinti.

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Ypač svarbus ilgalaikis turtas: programinė įranga, technika, pastatai, žemė. Be jų dažniausiai neįmanoma užtikrinti sėkmingos veiklos.

Šiandien Lietuvoje baigiami ruošti Verslo apskaitos standartai, kurių nuostatos pilnai atitinka Tarptautinius Apskaitos Standartų nuostatas. Pagrindiniai verslo apskaitos standartai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Pagrindinis ilgalaikio turto skirstymas vyksta pagal fizinę jo substanciją. 3 pagrindinės ilgalaikio turto grupės - tai materialusis, finansinis ir nematerialusis turtas. Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas , jis laikomas materialiuoju turtu.

Materialiam ilgalaikiu turtui priskiriama žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, nebaigta statyba, įrankiai ir kitas materialią formą turintis turtas.

Pagal G. Kalčinską, jei per vieną ataskaitinį laikotarpį turtas visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas, - ilgalaikiu turtu. Turto sunaudojimas per laikotarpį, kurio metu uždirbamas pelnas, yra pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį.

Pagal dabar galiojantį 1998 07 30 priimtą LRV Nutarimą Nr.955 “Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”, kuris taikomas mokestinėje apskaitoje, ilgalaikis materialus turtas apibrėžiamas taip: ilgalaikį materialųjį turtą sudaro objektai, nuosavybės teise bei pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos bei aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą vertę.

Ši sąskaita gali būti detalizuota pagal įmonėje naudojamo turto rūšis, atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius. Kiekvienos turto rūšies sąskaita turi būti suskirstyta taip, kad iš apskaitos duomenų galima būtų gauti įvairaus pobūdžio informaciją.

13 sąskaitų grupė „Nebaigta statyba“ skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neužbaigto statyti ilgalaikio materialaus turto vertei bei įmonės avansinėms įmokoms rangovams už jų pagal sutartį vykdomus statybos darbus.

52 sąskaitų grupė „Kitos veiklos pajamos“. 62 sąskaitų grupė „Kitos veiklos sąnaudos. 64 sąskaitų grupė „Netekimai“ bus naudojama netekimams dėl turto praradimo atspindėti.

Kadangi ilgalaikis turtas tarnauja įmonei kelis metus, tai jo apskaita procesas yra sudėtingesnis, nei paprastas įmonėje turimų pirkimo ar pardavimo dokumentų užfiksavimas apskaitoje. Apart sintetinės ilgalaikio turto apskaitos egzistuoja ir analitinė apskaita. Išsamesnę informaciją apie ilgalaikį turtą tikslinga kaupti analitinėse apskaitos kortelėse.

Kiekvienas naudojamas veikloje ilgalaikio turto objektas turi turėti atskirą analitinę kortelę. Jos padeda sumažinti sąskaitų skaičių. Šiose kortelėse užfiksuojami duomenys apie ilgalaikį turtą: gavimo data, eksploatavimo pradžia, pradinė vertė, nusidėvėjimo norma, eksploatavimo vieta, jose kaupiama ir kiekvieno objekto nusidėvėjimo suma. Įsigijus ilgalaikį turtą, kiekvienam objektui suteikiamas inventorinis numeris.

Ilgalaikio Materialaus Turto Vertės Nustatymas

1-je Schemoje mes matome pradinę ilgalaikio materialaus turto vertę, kurią sudaro šio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Ilgalaikis materialus turtas dėvisi, jo vertė dalimis patenka į sąnaudas. Iš pradinės vertės atėmus nusidėvėjimą, gauname ilgalaikio materialaus turto likutinę vertę. Ši vertė parodoma balanse. balanse parodomas likutine verte, t.y.

12 Verslo apskaitos standartas numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, ilgalaikis materialusis turtas, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje ne tik įsigijimo savikaina bet ir perkainota verte, jeigu tam yra priežasčių. Perkainota vertė atsiranda kai turto balansinė vertė reikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę.

Dažnai ilgalaikis turtas nudėvimas iki tam tikro laipsnio ir toliau naudoti jau nebetinka. Kartais būna ir taip, kad pilnai nudėvėtas turtas dar naudojamas įmonėje dar ilgus metus. Kadangi apskaitoje viskas turi būti įvertinta piniginiais matais, toks turtas nudėvimas ne visiškai, o iki 1 lito.

Atsiperkamoji vertė - turto grynoji galimo realizavimo vertė arba to turto naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė. Tikroji vertė - suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Ilgalaikio materialaus turto įvertinimo pagrindai

Galime padaryti išvadą, kad ilgalaikio materialaus turto įvertinimo pagrindas visada yra jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Panašiai suformuojama ir ilgalaikio materialaus turo pasigaminimo (nesvarbu ar turtas gaminamas savo reikmėms, ar pardavimui) savikaina. Ją sudaro šio turto gamyboje (statyboje) sunaudotų pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo savikaina, tiesioginio darbo išlaidos ir šio turto gamybai (staty.bai) tenkančių pridėtinių (netiesioginių) išlaidų dalis, padarytos gaminant šį turtą iki jo naudojimo pradžios. transportavimo išlaidos; pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad net jeigu turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, tai reikia diskontuoti visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą ir taip nustatyti turto įsigijimo savikaina.

Kai įmonė ilgalaikį materialųjį turtą gauna savininkų turtinių įnašų forma, tai tokio turto įsigijimo savikainą sudaro savininkų susirinkimo patvirtinta turto vertė. Kai įmonė gauna neatlygintinai (dovana) ilgalaikį materialųjį turtą, tai jo įsigijimo savikainą dažniausiai yra nurodyta dovanojimo sutartyje ar kitame analogiškame dokumente. Patikėjimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina dažniausiai nurodoma perdavimo akte. Aukščiau išvardintuose dokumentuose nurodyta turto vertė negali būti didesnė už tikrąją vertę. Taip pat, kaip ir įsigyjant turtą, prie įsigijimo savikainos pridedamos visos su jo įregistravimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos.

Ilgalaikis turtas gali būti įsigyjamas: perkant, neatlygintinai gaunant, iš kapitalinių įdėjimų (pasistatant), akcininkų įnašais turtu. Paminėsiu bendrą tokių buhalterinių įrašų taisyklę: visų ilgalaikio turto rūšių įsigijimas registruojamas atitinkamose turto rūšių sąskaitų debeto pusėje, kredituojant sunaudoto turto bei dėl to atsiradusių įmonės įsipareigojimų sąskaitas. Tai yra įsigyjant žemę, pastatus, statinius, transporto priemones ir kt.

Ilgalaikio Materialaus Turto Nurašymas

12 Verslo apskaitos standartas teigia, kad kai apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis nurašomas. Ilgalaikis materialus turtas nurašomas kai jis pilnai nusidėvi, kai nebenaudojamas įmonės veikloje, kai jo netenkama stichinių nelaimių metu, kai jis yra parduodamas ir kitais atvejais.

Kai turtas nenudėvėtas iki likvidacinės vertės ir po likvidavimo susidaro atsargos - apskaitoje registruojamas nurašomas turtas, taip pat pajamuojamos atliekos ir (arba) jei nurašyto turto likutinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likutinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. Iki 2004 metų tokiems ilgalaikio materialaus turto nurašymo rezultatams registruoti buvo naudojamos netekimų ir pagautės sąskaitos. Tai vėl gi naujovė ilgalaikio turto apskaitoje, susijusi Verslo apskaitos standartų įvedimu. D 62. K 52.

Kai turtas nenudėvimas iki likvidacinės vertės ir atsargų po likvidavimo nebūna - apskaitoje registruojamas nurašomas turtas ir ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. 64 sąskaita bus naudojama tik tuo atveju jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje ir jei negalima šių nuostolių kompensuoti. Praktiškai nuo 2004 metų ši sąskaita bus naudojama ypač retai. Jei numatoma, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma, atitinkamai mažinant netekimus.

Ilgalaikio turto perleidimas

Kiekviena įmonė gali naudotą turtą perleisti kitiems, kai jis nebereikalingas, aarba spekuliatyviais tikslais. Ilgalaikio turto kaina didžiąja dalimi priklauso nuo jo paklausos rinkoje. Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas. Pelnas ar nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atėmus parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.

Kai ilgalaikis turtas perleidžiamas už kainą, lygią jo vertei (likutinei vertei), fiksuojamas tik ilgalaikio turto pakeitimas į pinigus. Todėl savininkų nuosavybė dėl to nesikeičia.

75. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris nebebus naudojamas įmonės veikloje ir kurį įmonė ketina parduoti, išskyrus investicinį turtą, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte tą datą, nuo kurios turtas nenaudojamas. Gautas finansavimas saulės elektrinei įrengti apskaitoje registruojamas kaip su turtu susijusi dotacija. Patikėjimo teise valdomo turto registravimas patikėtinio apskaitoje LFAS nėra aiškiai reglamentuotas.

Turtas apskaitoje ir pagal PMĮ registruojamas įsigijimo savikaina. Ilgalaikio turto pasigaminimas įforminamas PVM sąskaita faktūra ir skaičiuojamas 21 proc. PVM.

Apskaitoje įsigytas turtas turėtų būti registruojamas įsigijimo savikaina.

Sumokėtas avansas už remonto darbus, kurie bus įtraukiami į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, taip pat turėtų būti rodomas ilgalaikiame turte.

Ilgalaikio Turto Perleidimo Pavyzdžiai

Pavyzdys 1: Ūkininkas perleido priekabą už 1000,00 Eur (pradinė vertė 2200,00 Eur), likutinė vertė 800,00 Eur, nusidėvėjimo suma 1400,00 Eur.

Apskaitoje registruojami šie įrašai:

  • D12.. Turto įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 1400,00 Eur
  • D27.. Sąskaitos bankuose 1000,00 Eur
  • K12.. Turto įsigijimo savikaina 2200,00 Eur
  • K54.. Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 200,00 Eur

Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas (+/-). Pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš pajamų, uždirbtų perleidus turtą, atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas, parodomas straipsnyje „Kitos veiklos rezultatai“.

Pavyzdys 2: Nurašoma netinkama naudoti, nudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 11000,00 Eur. Nurašant įrangą gautos atsarginės dalys įvertintos 600,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 400,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais.

Apskaitoje nurašyta įranga registruojama įrašais:

  • D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
  • D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 600,00 Eur
  • D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 400,00 Eur
  • K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Jei likvidacinė vertė mažesnė, ataskaitinio laikotarpio pelnu.

Pavyzdys 3: Papildant prieš tai Pavyzdžio 2 sąlygą: nurašant įrangą ir gautos atsarginės dalys, kurie įvertinti 600,00 Eur, kitos medžiagos - 500,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 100,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu.

Apskaitoje šis turto nurašymas registruojamas įrašais:

  • D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
  • D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (atsarginės dalys) 600,00 Eur
  • D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (metalo laužas) 500,00 Eur
  • K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur
  • K 54.. Kitos pajamos 100,00 Eur

Pavyzdys 4: Nurašoma netinkama naudoti nenudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 8000,00 Eur. Jei nurašant įrangą negaunama jokių dalių ar medžiagų, nenudėvėta turto vertė 4000,00 Eur pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais ir apskaitoje registruojama šiais įrašais:

  • D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 8000,00 Eur
  • D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 4000,00 Eur
  • K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Pavyzdys 5: Ūkininkas individualiai veiklai vykdyti už 10000 Eur įsigijo kultivatorių ir prieš pradėdamas jį naudoti, mokesčių administratoriui pateikė FR0457 formą. Po 2 metų jis minėtą kultivatorių pardavė. Kultivatoriaus pardavimo pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir kitos individualios veiklos pajamos.

Visos gyventojo individualios veiklos pajamos, įskaitant ir žemės ūkio veiklos pajamas, individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir išlaidos, apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, yra sumuojamos.

Ilgalaikio turto pardavimo PVM aspektai

PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: IT ne mažiau kaip 99 proc.

Parduodant NT praėjus 24 mėn., parduodant ne PVM mokėtojui nekilnojamąjį turtą, kuris nėra laikomas nauju, PVM neskaičiuojamas.

Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas.

Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM.

Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas. Lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM. Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas.

Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas.

Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu NT bus naudojamas MB PVM apmokestinamoje veikloje, tokio NT pirkimo PVM turėtų būti atskaitomas.

Pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą turėtų būti tikslinama ir turto įsigijimo vertė, ir pirkimo PVM.

Reikia nepamiršti, jei įmonė įsigijo atsargines dalis einamajam ilgalaikio materialaus turto remontui atlikti, tokios dalys apskaitomos atsargose, nepriklausomai nuo jų įsigijimo savikainos ir įsigijimo būdo.

20 Ilgalaikio turto vertės keitimas

tags: #ilgalaikio #materialaus #turto #isigyjimas #korespondencijos