Ilgalaikio Turto Pirminiai Apskaitos Dokumentai: Svarba Ir Pavyzdžiai

Siekiant sužinoti įmonės finansinę padėtį - vedama buhalterinė apskaita. Yra sakoma, kad tvarkinga buhalterinė apskaita yra sklandaus bei sėkmingo verslo pagrindas, tačiau gebėti praktiniame darbe taikyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, finansinės atskaitomybės standartus yra nelengva.

Racionali ir informatyvi ilgalaikio turto apskaita negalima, jei nevedama aiški ir patvirtinta šio turto vidinė apskaita. Todėl įmonė, atsižvelgdama į savo informacinius poreikius, pasirinktą ekonominę strategiją bei turto apsaugos ir vidinės kontrolės reikalavimus, pati turi suformuoti vidinės ilgalaikio turto apskaitos modelį. Pagal šį modelį komplektuojami ir reikalingi ilgalaikio turto apskaitos dokumentai.

Mažoji Bendrija: Steigimo Ir Apskaitos Ypatumai

Mažosios bendrijos sąvoka vis dažniau linksniuojama verslo pasaulyje. Tai viena naujausių teisinių veiklos formų- ji Lietuvoje atsirado 2012 m., bet jau tapo dažnu pasirinkimu steigiant įmonę. Kodėl? Renkantis šią veiklos formą įmonę steigti gali daugiau nei vienas asmuo, itin patrauklus ir daug paprastesnis buhalterinės apskaitos vedimas nei pvz. - Uždarųjų akcinių bendrovių (UAB).

Nėra nustatyto įstatinio kapitalo dydžio ir todėl ši veiklos forma tampa daug patrauklesnė smulkesniesiems ir pradedantiesiems verslininkams.

Mažosios Bendrijos Apibrėžimas

Kaip apibrėžiama Mažosios bendrijos sąvoka? Mažoji bendrija (MB) - ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Jos nariai - fiziniai asmenys, neatsakantys savo asmeniniu turtu už neįvykdytus verslo įsipareigojimus.

Mažosios bendrijos gali vykdyti bet kokią nedraudžiamą ir specialiais įstatymais neribojamą veiklą. Mažųjų bendrijų įstatymas nustato jų steigimo, valdymo, veiklos, pertvarkymo gaires bei įmonės dalyvių teises ir pareigas.

Apskaitos Tvarkymas Mažojoje Bendrijoje

Mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymas pakankamai paprastas ir nesukeliantis didesnių keblumų. MB buhalterija itin panaši į UAB buhalterinę apskaitą, tik samdomas pagal darbo sutartį ar laisvai samdomas kvalifikuotas buhalteris/buhalterinės apskaitos įmonė nėra privalomi mažosios bendrijos apskaitai tvarkyti tol, kol MB nėra PVM mokėtoja.

Dažnu atveju apskaita mažojoje bendrijoje gali būti tvarkoma vieno iš MB narių. Žinoma, šiuo metu vis labiau populiarėja laisvai samdomo buhalterio ir apskaitą tvarkančios įmonės pasirinkimas. Kodėl? Dažnu atveju tai patogiau nei tvarkyti buhalteriją savarankiškai.

O samdant apskaitos įmonę - gaunama palyginti pigesnė paslauga nei samdant buhalterį pagal darbo sutartį ir išlaikant jo darbo vietą bei suteikiant darbo sąlygas. Mažoms ir vidutinėms įmonėms šis pasirinkimas finansiškai itin palankus. Nors apskaita mažojoje bendrijoje ir nesudėtinga - būtina teisingai apskaityti visus mažosios bendrijos apskaitos dokumentus, laiku teikti privalomas deklaracijas ir sumokėti visas mokestines prievoles.

MB pajamoms viršijus 45 000 eurų per metus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. MB buhalterinės apskaitos tvarkymas tampa sudėtingesnis dėl atsiradusios prievolės teikti mėnesines PVM deklaracijas. Teisingai tvarkoma MB buhalterija tokia pat svarbi kaip UAB tvarkinga buhalterijos apskaita, todėl tikrai verta pagalvoti apie profesionalų buhalterį ar buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę.

Mažųjų Bendrijų Mokami Mokesčiai

Pirmaisiais savo veiklos metais MB gali nemokėti VSD įmokų. Pelno mokestis mokamas tik metų pabaigoje, tad puiki pradžia lengvesniam veiklos startui be didesnių mokesčių prievolės pirmaisiais veiklos mėnesiais, kadangi lieka mokėti tik PSD įmokas.

Standartinis pelno mokesčio tarifas taikomas MB - 15 proc, tačiau itin dažnai mokamas lengvatinis 5 proc. tarifas. Išimti lėšas asmeniniams poreikiams gali visi mažosios bendrijos nariai. Tokiu atveju išrašomas bei pasirašomas lėšų paėmimo/perdavimo aktas. Išimtos lėšos apmokestinamos GPM, VSD bei PSD. Gali būti taikomas NPD, kadangi šios lėšos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Mažosios Bendrijos Apskaitos Dokumentai

Mažosios bendrijos buhalteriją apima šie MB apskaitos dokumentai:

  1. Kasos, bankų, pirkimų/pardavimų pirminiai apskaitos dokumentai;
  2. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaita;
  3. Kuro bei atsargų apskaita;
  4. Darbo užmokesčio, atostoginių ir kt. su darbo užmokesčio skaičiavimais susijusi apskaita;
  5. Avansinė apskaita;
  6. Personalo apskaita;
  7. Žurnalų apskaita;
  8. Atsargų nurašymo apskaita.

Taip pat MB apskaitoje svarbu laiku pateiktos deklaracijos Sodrai bei VMI, įvairios atsakaitos, finansinės atskaitomybės rengimas.

Mažosios Bendrijos Steigimas

Kaip steigiama Mažoji bendrija? Kaip jau minėta aukščiau, MB veiklą ir steigimą reglamentuoja mažųjų bendrijų įstatymas. Mažosios bendrijos steigimas galimas elektroniniu būdu. Tam reikalingas kvalifikuotas elektroninis parašas, kurį privalo turėti visi MB steigėjai.

Dokumentai pasirašomi ir pateikiami iš steigėjams patogios vietos. Svarbiausia būti sugalvojus įmonės pavadinimą ir turėti kvalifikuotą elektroninį parašą. Kitas mažosios bendrijos steigimo būdas - einant pas notarą. Visi steigimo dokumentai yra tvirtinami notaro. Notaras pildo prašymą registrų centrui kartu su įrašu, patvirtinančiu nurodytų duomenų teisingumą, dokumentų atitikimą įstatymų nustatytiems reikalavimams.

Įmonė registruojama Juridinių asmenų registre per 3 d.d. nuo prašymo pateikimo dienos. Mažosios bendrijos valdymo organai bei struktūra nurodomi jos nuostatuose. Svarbu tai, jog mažojoje bendrijoje negali būti daugiau nei 10 narių. Kol neviršijamas šis skaičius į mažąją bendriją nariai gali būti įtraukiami ir jau vystant įmonės veiklą. Taip pat jos nariai visuomet turi galimybę savanoriškai pasitraukti iš įmonės veiklos perleidžiant, parduodant nario teises kitam asmeniui ar tiesiog atsiimant savo įnašą, jei toks buvo.

Mažosios Bendrijos Privalumai

Apibendrinant mažosios bendrijos steigimo bei apskaitos niuansus galime teigti, jog tai itin lanksti juridinė veiklos forma, kuri dažnai pasirenkama dėl paprastų steigimo, veiklos bei buhalterinės apskaitos tvarkymo sąlygų. Analizuojant mažosios bendrijos veiklą bei apskaitos paprastumą apibendrintai galime išskirti nemažai privalumų. Pagrindiniai privalumai būtų tokie:

  1. Tai ribotos civilinės atsakomybės įmonė, tad asmeninis narių turtas- apsaugotas.
  2. Privalomo minimalaus įstatinio kapitalo nebuvimas. Minimalus nario mokestis- 1 euras.
  3. MB nariai turi galimybę perleisti ar parduoti savo narystę įmonėje.
  4. Įmonei augant ir atsiradus poreikiui labai nesudėtinga keisti įmonės juridinę formą, pvz, iš MB į UAB.

Kiti svarbūs apskaitos aspektai

Atsargų Apskaita

Atsargų apskaita apima visų materialinių vertybių (žaliavų, perparduoti skirtų prekių, statybinių medžiagų ir kt.), saugomų įmonės sandėliuose, apskaitą. Atsargų apskaita - sritis, kuri norminiais aktais beveik nereglamentuojama, tačiau labai svarbi tiek menedžmento apskaitos ir pagamintos ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės (apsisaugojimo nuo grobstymų) prasme.

Todėl kiekvienoje įmonėje ji gali būti vykdoma skirtingai, prisitaikant prie konkrečios įmonės veiklos, vidinės kontrolės organizavimo specifikos. Dažniausiai skiriasi ne tiek pirminių apskaitos dokumentų formos, kiek jų asortimentas, tarpusavio ryšiai, sąveika su kitų apskaitos barų dokumentais ir registrais.

Dar vienas reikšmingas reikalavimas keliamas sandėlyje saugomų atsargų apskaitai - sandėlyje draudžiama laikyti nedokumentuotas atsargas, t.y. tas, kurios neįtrauktos į apskaitą bei kurių įsigijimas ar laikinas saugojimas nepagrįstas atitinkamais pirminiais dokumentais.

Gamybos Išlaidų Apskaita

Gamybos išlaidų apskaita yra vienas sudėtingiausių ir darbo imliausių apskaitos barų. Be to, ji labiausiai individualizuota, priklausanti nuo gaminamos produkcijos pobūdžio, apimčių, vidinės (menedžmento) apskaitos ir vidinės kontrolės sistemų, savikainos skaičiavimo būdo, išlaidų klasifikavimo ir kt.

Svarbiausias tikslas, keliamas gamybos išlaidų apskaitos formuojamai informacijai, - tiksli tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų apskaita bei priskyrimas konkretiems gaminiams siekiant nustatyti pagaminimo savikainą.

Gamybos išlaidų apskaita yra vidinės (menedžmento) apskaitos, kurią (pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą) įmonės turi pasirinkti savarankiškai, dalis. Todėl, nei gamybos išlaidų apskaita, nei pirminiai dokumentai jokiais norminiais aktais nereglamentuoti. Visi pateikti dokumentai yra laisvos formos, jų turinį ir formą įmonės gali keisti, pritaikyti savo poreikiams.

Šie dokumentai naudojami daugelyje gamybos įmonių, tačiau pačios formos, jų tarpusavio ryšiai skiriasi. Be to, įmonėse, kuriose taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, atsargų sunaudojimo ir nurašymo dokumentuose kainos ir sumos skiltys nepildomos.

Todėl į pateikiamus dokumentus reikėtų žiūrėti ne kaip į išbaigtus ir plačiai pritaikomus, bet kaip į bazinius, kuriuos būtų galima pritaikyti konkrečios įmonės reikmėms.

Skolų Apskaita

Skolos - viena iš turto rūšių. Jos susidaro įmonei išsimokėtinai parduodant prekes, teikiant paslaugas, skolinant pinigus, mokant avansu ir pan. Pagal savo pobūdį skolos finansinėje apskaitoje skirstomos į prekybines, finansines, kitas skolas, pagal apmokėjimo terminą - į trumpalaikes ir ilgalaikes.

Tuo tarpu pirminių apskaitos dokumentų požiūriu šis klasifikavimas nėra svarbus. Skolų įmonei apskaitos dokumentų formos ir jų naudojimas griežtai nereglamentuoti norminių dokumentų.

Kasos Ir Banko Operacijos

Kasos operacijos susijusios su viena iš labiausiai grobstomų turto rūšių - grynaisiais pinigais. Be to, apskaitoje fiksuojant ne visas pinigines įplaukas, sudaromos prielaidos „dvigubai“ buhalterijai bei mokesčių nemokėjimui. Todėl visi kontrolieriai daugiausia dėmesio skiria operacijų grynaisiais pinigais apskaitai.

Svarbiausias šią sritį norminantis dokumentas - kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklės. Taip pat griežtai reglamentuotos ir kasos operacijoms skirtų pirminių apskaitos dokumentų formos. Įmonės negali jų laisvai keisti, pritaikyti savo reikmėms.

Tačiau patogumo sumetimais, be privalomų pirminių dokumentų, įmonės gali naudoti ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus, jeigu tai padeda kaupti duomenis ir tvarkyti apskaitą pagal įmonės poreikius. Be to, su kasos operacijų apskaita susiję ir kiti dokumentai: Dingusių specialiųjų apskaitos dokumentų blankų aktas, Mokėjimo žiniaraštis (naudojamas vietoj kasos išlaidų orderio), Kasos pajamų orderių perdavimo aktas ir kt.

Banko operacijomis vadinamos operacijos, atliekamos su atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiais pinigais. Pagrindinis banko operacijų dokumentavimo išskirtinis bruožas - dokumentų naudojimo tvarką nustatė LR mokėjimų įstatymas, kiekvienas komercinis bankas atskirai, todėl įmonės negali jų modifikuoti.

Be to, šiems dokumentams keliama daug formalių reikalavimų, pavyzdžiui, nustatytos tikslios rekvizitų įrašymo vietos, banke tvirtinami įgaliotų asmenų parašai. Bankiniai dokumentai pildomi ypač atidžiai ir tiksliai. Pavyzdžiui, mokėjimo pavedimas.

Įsipareigojimų Apskaita

Įmonės, vykdydamos ūkinę-komercinę veiklą, ne tik realizuoja savo pagamintą produkciją, teikia paslaugas, bet ir įsigyja prekes, gaminius iš kitų įmonių, tiekėjų. Įsipareigojimų apskaitos dokumentai yra daug kuo panašūs į skolų apskaitos dokumentus, kuriuose yra dokumentuojamas pirkėjams bei užsakovams atsiradęs debitorinis įsiskolinimas įmonei.

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai apima visus įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus komerciniams partneriams, kreditinėms institucijoms, valdžios organams, įmonės darbuotojams ir visiems kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.

Įsipareigojimai susidaro įmonei perkant skolon prekes bei paslaugas, iš bankų ir kitų kredito institucijų skolinantis pinigus, priskaičiuojant darbuotojams atlyginimus, akcininkams - dividendus, valstybei - mokesčius ir t.t. Prie įsipareigojimų taip pat priskirtinos avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, kai įmonės iš trečiųjų asmenų sutarčių pagrindu gauna išankstinius mokėjimus už ateityje pateiktinas prekes, produkciją ar paslaugas.

Apskaitoje įsipareigojimai pagal padengimo laiką klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius, pagal pobūdį - į finansinius, prekybinius, avansu gautas sumas bei kitus įsipareigojimus. Pirminiams apskaitos dokumentams šis skirstymas nėra svarbus.

Įsipareigojimų apskaitos dokumentų nei forma, nei naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota, todėl įmonės gali juos laisvai keisti, pritaikyti savo reikmėms, derinti tarpusavyje.

Skola bankui, atsiradus paėmus paskolą, apskaitoje bus dokumentuojama kredito sutartimi ir mokėjimo pavedimu, kuriuo pinigai pervedami į įmonės sąskaitą ar apmokamos kreditorių skolos; skola biudžetui (mokėtinas PVM) susidarys ir bus dokumentuota už parduotas prekes išrašyta PVM sąskaita faktūra.

Pardavimų Operacijos

Pardavimų operacijoms priskiriamos perparduoti pirktų prekių, pagamintos produkcijos, kito turto pardavimas ir perleidimas, taip pat paslaugų teikimas. Pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais remiantis įmonėje pripažįstamos pardavimo pajamos, pirkėjo įmonėje tampa turto įsigijimą ar sąnaudų susidarymą patvirtinančiais dokumentais. Šių dokumentų naudojimas yra griežtai reglamentuotas.

Darbo Užmokestis

Darbo užmokesčio priskaičiavimą, išmokėjimą, apmokestinimą reglamentuoja daugelis įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų poįstatyminių aktų. Tačiau atlyginimų priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumento naudojimas, jų formos įstatymuose nėra griežtai reglamentuoti.

Šie dokumentai priskiriami laisvos formos dokumentams, kuriuos įmonės pasirenka laisvai, pagal savo poreikius. Visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios samdomų darbuotojų, privalo pildyti Darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Specialieji Apskaitos Dokumentai

Specialieji apskaitos dokumentai - tai dokumentai, išrašyti ant specialaus popieriaus, apsaugoto nuo padirbimo. Vyriausybė nustatė griežtą šių dokumentų blankų įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka.

Todėl įmonės turi vesti specialiųjų apskaitos dokumentų blankų naudojimo apskaitą. Šie dokumentai priskiriami dažniausiai ne pirminiams apskaitos dokumentams, bet juridiniams dokumentams. Savininkų nuosavybės dokumentų forma norminių aktų nereglamentuota.

Ataskaitų Teikimas

Įmonės privalo ne tik tvarkyti ūkines operacijas, skaičiuoti mokesčius pagal nuolat besikeičiančias taisykles, bet ir teikti mokesčių administratoriui bei kitoms įmonių veiklą kontroliuojančioms institucijoms įvairius pranešimus, pažymas ir ataskaitas. Tai numatyta siekiant kontroliuoti grynųjų pinigų srautus, fizinių asmenų pajamas, užsienio kapitalo investicijas bei kitus veiksmus, kuriais gali būti daroma žala valstybei.

Specifinės Įmonės

Transporto įmonėms priskiriamos įmonės, kurių pagrindinė veiklos sritis - keleivių ir krovinių pervežimas. Šių įmonių naudojamus dokumentus reglamentuoja keletas norminių aktų. Statybos įmonėms priskiriamos įmonės, kurių pagrindinė veikla - statybos ir remonto paslaugų teikimas. Visi pateikti apskaitos dokumentai yra laisvos formos, jų turinį ir formą lemia įmonės dydis, apskaitos organizavimas.

Viešasis maitinimas yra gamybinė ir prekybinė veikla, apimanti maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimą, organizavimą.

Dokumentų Tikrinimas Ir Saugojimas

Visi dokumentai patenka į buhalteriją. Apskaitininkai atidžiai juos patikrina formaliai, t.y. ar teisingai užpildyti visi rekvizitai, ar nėra trynimų ir neaptartų taisymų. Būtina įsitikinti, ar ūkinės operacijos tikslingos. Po to tikrinama aritmetiškai, ar tikslūs apskaičiavimai, bendros sumos, procentai ir kt. Kartais dokumentai tikrinami priešpriešiniu būdu, pvz.: tikrinant gautus iš atsiskaitomosios sąskaitos į kasą pinigus, palyginamos kasos pajamų orderių ir bankų išrašų sumos.

Netiksliai arba netinkamai sudarytus dokumentus reikia grąžinti, kad siuntėjas juos patikrintų arba sudarytų juos iš naujo. Labai svarbu patikrinti dokumentų galiojimo terminus. Patikrinti dokumentai taksuojami. Taksavimas yra dokumente parodytos operacijos kiekinės išraiškos įvertinimas pinigais.

Buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi siekiant sudaryti galimybę įmonei bei jos veiklą kontroliuojančioms institucijoms patikrinti ar patikslinti ankstesniais laikotarpiais atliktų operacijų pagrįstumą, mokesčių skaičiavimo teisingumą ir pan. Visi buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, kuriais pagrindžiamos kokios nors ūkinės operacijos, turi būti saugomi 10 metų. Dokumentai saugomi nustatytą laiką, neįskaitant surašymo metų. Septyniasdešimt penkerius metus saugomi darbuotojų asmeninės sąskaitos, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai.

Pinigų Inventorizacija

Įmonės pinigus inventorizuoja tik kasoje ir prekybos vietose. Pinigų inventorizacija turi būti atliekama pagal įsakyme dėl inventorizacijos nurodytos dienos būklę. Kasoje esančių pinigų, tiek litais, tiek užsienio valiuta, metinę inventorizaciją patogiausia atlikti tuo metu, kai kasoje mažiausias pinigų likutis, taip pat atskaitomybės sudarymo dieną - gruodžio 31-ąją.

Inventorizuojant kasą, ji uždaroma ir pinigai nei priimami, nei išmokami. Parankiausią kasos inventorizaciją pradėti darbo dienos pradžioje, kai kasininkas dar nepradėjo pinigų išmokėjimo ar priėmimo operacijų arba po inkasacijos. Prieš inventorizaciją kasininkas užpildo kasos knygą, sudaro kasininko apyskaitą ir kartu su visais pajamų ir išlaidų dokumentais perduoda į buhalteriją.

Prieš pradedant pinigus skaičiuoti, inventorizacijos komisijai kasininkas pateikia patvirtinimą, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai į buhalteriją atiduoti. Pinigų saugojimo vietose negalima laikyti darbuotojų, net ir paties kasininko, asmeninių pinigų. Analogiškai skaičiuojami pinigai ir užsienio valiuta, jeigu įmonė gali turėti valiutinę kasą.

Suskaičiuota valiuta perskaičiuojama į litus inventorizacijos dienos kursu, ir gauta suma įrašoma į inventorizacijos aprašą. Inventorizuojant pinigus darbo su elektroniniais kasos aparatais vietose rekomenduojama naudoti kitokios formos grynųjų pinigų skaičiavimo lapus.

Skaičiuojant grynuosius pinigus (EKA) darbo vietose, atskirai suskaičiuojami grynieji pinigai, atskirai įplaukos pagal atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis patvirtinančius kvitus. Pinigai kasos aparatuose įrašomi į bendrą inventorizacijos aprašą.

Į aprašą įrašoma paskutinio kasos aparato kvito numeris, skaitiklio parodymai ir unikalus kasos aparato numeris. Jeigu nustatomi grynųjų pinigų kasos aparato stalčiuje ir skaitiklių parodymų neatitikimai, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis, rastas perteklius užpajamuojamas įmonės kasoje išrašant kasos pajamų orderį, o trūkumai išieškomi iš materialiai atsakingo asmens.

Kai prekiaujant ar teikiant paslaugas nebūtina naudoti kasos aparatą, grynieji pinigai darbo vietose tikrinami juos suskaičiuojant ir nustatant sumą, kuri įrašoma inventorizacijos apraše. Atskiri aprašai sudaromi kiekvienam materialiai atsakingam asmeniui.

Sutikrinimo žiniaraštis sudaromas pagal atsakingo asmens kortelės duomenis, tačiau čia nustatyti trūkumus arba perteklių be papildomų skaičiavimų praktiškai neįmanoma.

Piniginių lėšų inventorizacija labai mažai reglamentuota, o taikyti bendruosius inventorizacijos principus pinigų inventorizacijai gana problemiška. Prieš nustatant trūkumus arba perteklių, būtina ypač atidžiai patikrinti kasos operacijų pirminius dokumentus.

Pirminių Dokumentų Reikalavimai

Svarbu užtikrinti, kad pirminiuose dokumentuose būtų turinčių teisę pasirašyti asmenų - vyr. kad pajamų ir išlaidų dokumentai, nurodant paskutinių datas ir numerius, atiduoti į buhalteriją, neužpajamuoto i.r nenurašyto turto nėra, įrašas „Visą šiame inventorizacijos apraše išvardytą turtą komisija, man dalyvaujant, patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir materialiai atsakingo asmens parašas.

Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas.

Apibendrinant galima teigti, kad pirminių dokumentų tvarkymas yra esminis tinkamos apskaitos ir finansinės atskaitomybės užtikrinimo elementas.

tags: #ilgalaikio #turto #pirminiai #apskaitos #dokumentai