Ilgalaikio turto PVM atskaita ir nusidėvėjimas

Ilgalaikis turtas yra būtinas įmonės egzistencijai, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Tai gali būti įvairūs materialūs objektai, tokie kaip žemė, pastatai, mašinos ir transporto priemonės, kurie padeda įmonei vykdyti savo veiklą ir generuoti pajamas.

Ilgalaikis turtas yra įmonės, įstaigos, organizacijos turtas, kuris ilgiau kaip vienerius metus naudojamas tiesioginei ir netiesioginei ekonominei naudai gauti. Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai ir t. t.

Nematerialusis turtas yra toks, kuris neturi materialios formos, yra nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja bei jį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.

Finansinis turtas yra tokia turto rūšis, kuri apima visas piniginių bei finansinių priemonių rūšis.

Tam tikra prasme, ilgalaikis turtas yra svarbus įmonės veiklos tęstinumo garantavimas. Vertinant ilgalaikį turtą svarbumo aspektu, paminėtina, kad efektyvus ilgalaikio turto valdymas ir tikslus jo apskaitos vedimas gali reikšmingai paveikti įmonės finansinius rezultatus.

Taigi pelno mokesčio prasme ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Apskaičiuojant PM nėra svarbu, pagal kokius finansinės apskaitos reikalavimus yra tvarkoma įstaigos apskaita.

Koks turtas įmonėje yra laikomas ilgalaikiu turtu, sprendžia pati įmonė.

Jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y.

Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.

Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).

Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.

NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y.

Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas.

Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai.

Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas.

Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

Tik šiltuoju metų laiku naudojamo turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas visus metus.

Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės.

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje.

Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.

Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti.

Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką.

Įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus.

Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.

Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia.

Skaičiuoti mašinų darbo valandas ir taip apskaičiuoti nusidėvėjimą įmonė galės tik apskaitoje.

Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu.

Dėl minimaliosios vertės keitimo kreiptis į VMI nereikės.

PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y.

Pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu.

Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti.

Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį.

Esminės klaidos apskaitoje taisomos retrospektyviai.

Įsigyto ilgalaikio turto, tokio kaip UPS, priskyrimas turto grupei priklauso nuo to, kaip jis bus naudojamas.

Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y.

Keturratis, nors ir laikomas transporto priemone, nėra priskiriamas automobilių kategorijai.

Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.

Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų.

Įmonė veiklos pakilimo laikotarpiu įrengimus naudodavo ne ilgiau kaip 4 metus.

Įmonė, pasistačiusi saulės parką - antžeminę elektrinę, tokį NT turėtų laikyti ilgalaikiu turtu.

Nuo 2025 metų automobilių savininkai susidurs su naujais reguliavimais, skirtais riboti transporto priemonių nusidėvėjimą. Šios permainos yra dalis plataus masto aplinkosaugos ir ekonomikos iniciatyvų, kurios siekia ne tik sumažinti taršą, bet ir skatinti efektyvesnį automobilių naudojimą.

Nauji ribojimai paveiks tiek verslo sektorių, tiek individualius vairuotojus, todėl svarbu suprasti, kokios permainos laukia ir kaip joms tinkamai pasiruošti.

Automobilių, kaip ilgalaikio turto, nusidėvėjimo Pelno mokesčio įstatymo nauja redakcija

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ apribojimai. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, priklausomai, kiek automobilis išmeta CO2.

Svarbu tai, kad šis pakeitimas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Taigi apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Kitaip tariant, jeigu automobilis bus įsigytas ar išsinuomotas iki 2025 m., jiems niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.

Ribojimų esmė tokia, jog iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:

1. 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
2. 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
3. 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
4. 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Nusidėvėjimo ribojimas Nauji PMĮ pakeitimai numato ir tai, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Tačiau šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone - atvejais.

Beje, šis PMĮ nustatytas apribojimas lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomas, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms, pvz. pavėžėjimo, taksi ir pan., teikti.

Paminėtina, jog PMĮ pakeitimas įtvirtina, kad lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.

Ši lentelė apibendrina naujus ribojimus, susijusius su automobilių nusidėvėjimu ir nuomos išlaidomis nuo 2025 m.:

Panagrinėkime kelis praktinius pavyzdžius.

Tarkime, jei įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM po 50 000 Eur. Vienas automobilis patenka į pirmąją minėtą grupę, kuriai taikomas apribojimas 75 000 eurų, nes įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tokiu atveju jo visa suma kaip ir seniau bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Tuo tarpu antrasis automobilis patenka į minėtą ketvirtąją grupę, kuriai taikomas apribojimas 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km. Šiuo atveju tokiam automobiliui bus galima per atitinkamą metų skaičių pagal PMĮ pirmąjį priedėlį atskaityti tik 10 000 eurų. Likusi 40 000 eurų suma būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Tikslinga detaliau atskleisti skaičiavimus. Pavyzdžiui, įmonė įsigis naują elektromobilį 2025-12-31 ir įves į eksploataciją, nustačiusi 1 euro likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas automobiliui taikant tiesinį metodą pradedamas skaičiuoti nuo 2026-01-01. Tarkime, elektromobilio įsigijimo kaina 100 000 eurų. Tarkime šis elektromobilis priskiriamas pirmajai minėtai grupei, kuomet jo išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tuomet pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima bus priskirti per 6 metus iš viso 75 000 eurų sumą. Vadinasi, šiais nusidėvėjimo (2026, 2027,2028,2029,2030 ir 2031) metais nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams bus po 12500 eurų.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad kuomet įmonė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo (pvz. UAB, AB, mažoji bendrija), tai finansinėje apskaitoje ji nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, kuri pildoma koregavimo būdu, dalį įsigyto elektromobilio nusidėvėjimo turės priskirti neleidžiamiems atskaitymams (PLN204S 03 kodu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (arba amortizacijos) sumos pagal PMĮ 18 ir 19 str.“).

Straipsnyje aptarsime ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos tikslinimo klausimus, įskaitant atvejus, kada tai privaloma, kaip tai atliekama ir kada PVM atskaitos galima netikslinti.

Kada Reikia Tikslinti PVM Už Atsargas ir Paslaugas?

Prekių ir paslaugų pirkimo / importo PVM atskaitos tikslinimas privalomas, kai po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo PVM mokėtojas dalį įsigytų prekių grąžino ar gavo papildomų nuolaidų iš paslaugų ar prekių tiekėjų. Toks įvykis apskaitoje mažina prekių arba paslaugų tiekėjui mokėtiną PVM sumą. Taip pat PVM atskaitą privaloma tikslinti, jei PVM mokėtojui grąžintas importo PVM, o pirkimo ar importo PVM įtrauktas į PVM atskaitą.

Kada Reikia Tikslinti PVM Už Ilgalaikį Materialųjį Turtą?

Ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaita tikslinama, jei ilgalaikis materialusis turtas pagal prigimtį yra nekilnojamasis (įskaitant ir jo kapitalinį pagerinimą, taip pat yra ir su kitomis ilgalaikio materialiojo turto rūšimis, apibrėžtomis teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, kuriems nustatytas ne trumpesnis nei 4 metų nusidėvėjimo normatyvas).

Prievolė, susijusi su PVM atskaitos tikslinimu, tenka pastato ar statinio savininkui, o ne kitam pagal nuosavybės teisę pastato naudotojui. Naudotojas, pagerinęs pastato būklę, privalo pastato savininkui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, arba prievolė, susijusi su PVM atskaitos tikslinimu, tenka PVM mokėtojui, kuris pastatą pagerino.

Jei pastatas grąžinamas jo savininkui nepraėjus 10 metų laikotarpiui, turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM išrašant PVM sąskaitą faktūrą pastato savininkui. Nuo to momento prievolė tikslinti PVM atskaitą tenka pastato savininkui. Jis PVM atskaitą tikslina dar tiek metų, kiek likę iki 10 metų laikotarpio pabaigos skaičiuojant nuo to momento, kada buvo užbaigti pastato gerinimo darbai.

PVM atskaitos tikslinimo terminai

• Nekilnojamojo pagal prigimtį daikto - 10 metų.
• Kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metų nusidėvėjimo normatyvas - 5 metus.

PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto - 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto - 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju - taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai).

Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą.

Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) pirkimo arba importo PVM suma dalijama iš PVM atskaitos tikslinimo metų skaičiaus.

Kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, atsižvelgiant į faktinį to turto naudojimą šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje per tuos kalendorinius metus, Lietuvos Respublikоs Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina pirkimo ir (arba) importo PVM dalis ir metinėje PVM deklaracijoje PVM atskaita turi būti patikslinta.

Kada Galima Netikslinti PVM Atskaitos?

PVM atskaita gali būti netikslinama šiais atvejais:

• Dėl prarasto prekių kiekio, kuris atsiranda įvykus natūraliai netekčiai, tačiau neviršijant natūralios netekties normų.
• Jeigu LRV ar atitinkamų institucijų nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos ar force majeure.
• Jei pagal faktinius metus apskaičiuotos PVM dalies priskirtai veiklai dydis skiriasi ne daugiau kaip 5 proc.
• Kai ilgalaikio materialiojo turto pagal faktinius duomenis apskaičiuotos tiems kalendoriniams metams tenkančios atskaityto pirkimo ar importo PVM dalies, tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo / importo PVM skirtumas yra ne daugiau kaip 5 proc.

Jeigu pagal faktinius rodiklius apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina turto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis skiriasi nuo tiems kalendoriniams metams tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo ir (arba) importo PVM dalies ne daugiau kaip 5 procentais, PVM atskaita gali būti netikslinama.

Kaip Atliekamas Tikslinimas?

PVM atskaita tikslinama tą mokestinį laikotarpį, per kurį įvyko pasikeitimas apskaitoje, PVM deklaracijoje priklausomai nuo pasikeitimo atitinkamai didinant mokėtiną arba mažinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. Jei pasibaigus kalendoriniams metams vadovaujantis faktiniais tų metų duomenimis nustatyta, kad pirkimo arba importo PVM tenkančiai PVM mokėtojo veiklai, nurodytai PVM įstatymo 58 str.1 dalyje, atskaityta per daug pirkimo ar importo PVM, PVM atskaita tikslinama tų metų kalendorinėje metinėje PVM deklaracijoje.

Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgalaikis materialusis turtas pradėtas naudoti kitai negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamas, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y.

tags: #ilgalaikio #turto #pvm #nusid4v4jimas