Ilgalaikio turto samprata ir apibrėžimas

Turtas yra esminė įmonės veiklos dalis, užtikrinanti jos funkcionavimą ir pelningumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra turtas, kaip jis klasifikuojamas, ir detaliau panagrinėsime ilgalaikį turtą, jo įvertinimą ir apskaitą.

Turto samprata ir klasifikacija

Turtu laikoma visa įmonės nuosavybė, įsigyta tam, kad ją naudojant ateityje, būtų galima vykdyti įmonės veiklą ir uždirbti pelną. Be to, tik ta nuosavybė gali būti vadinama įmonės turtu, kuri turi vertę.

Turtas gali būti įvairių formų:

  • Materialus (pastatai, žemė, įrengimai, prekės)
  • Nematerialus (juridinė teisė)
  • Ilgalaikis
  • Trumpalaikis
  • Piniginis
  • Nepiniginis

Turtas gali būti skirstomas į grupes pagal įvairius kriterijus:

  • Pagal panaudojimo laiką: trumpalaikis arba ilgalaikis turtas.
  • Pagal naudojimo pobūdį (paskirtį): aktyvus arba pasyvus turtas.
  • Pagal išbaigtumo laipsnį.
  • Pagal vaidmenį įmonės veikloje.

Aktyvus ir Pasyvus Turtas

Aktyvus turtas betarpiškai veikia gaminį, pvz: įrengimai, jėgos mašinos, perdavimo įtaisai, reguliavimo, matavimo ir kontrolės prietaisai. Pasyvus turtas padeda produkcijos gamybai, pvz: pastatai, statiniai, transporto priemonės, gamybinis - ūkinis inventorius.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį - laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jei visas nesunaudojamas - ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.

Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba - vieneri jo naudojimo metai.

Trumpalaikiu turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrimą trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobūdis, kiek įmonės veiklos aplinkybės.

Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant į to turto kainą.

Priskiriant turtą ilgalaikio rūšiai, atsižvelgiama į jo kainą. Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse. Ta turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika negu materialusis ilgalaikis turtas.

Materialus ilgalaikis turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje ilgą, tačiau ribotą laiko tarpą.

Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį laikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiais, yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Likutinė vertė apskaičiuojama iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos (pradinės vertės) atimant nusidėvėjimo sumą.

Įmonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per įvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių tam tikrą naudą. Iš anksto apmokėtos sąnaudos, kurios teiks įmonei naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas.

Finansinis turtas atspindi tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių įsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę kai toji suteikia ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms.

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris:

  • Naudojamas ilgiau nei metus, pavyzdžiui pastatai, žemė, gamyklos įrenginiai, kompiuterinė technika ir t.t.
  • Arba paprasčiau pasakius - tai yra viskas, kas nepriskiriama trumpalaikiam turtui.

Ilgalaikis turtas nebūtinai turi būti materialus.

Ilgalaikiam nematerialiam turtui priskiriama:

  • Programinė įranga
  • Kompanijos prestižas
  • Prekinis ženklas
  • Licencijos ir patentuotos technologijos

Pagrindinės ilgalaikio turto kategorijos yra:

  • Ilgalaikės investicijos
  • Grynasis ilgalaikis turtas
  • Prestižas ir kitas nematerialus turtas
  • Ilgalaikės gautinos sumos

Ilgalaikės investicijos

Ilgalaikės investicijos - tai kompanijos investicijos į obligacijas, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei metai ir investicijos į akcijas bei kitus vertybinius popierius, kurių neplanuojama parduoti einamaisiais metais. Šios investicijos yra ne tokios likvidžios kaip grynieji pinigai ar pinigų rinkos priemonės.

Ilgalaikės investicijos gali būti ganėtinai rizikingos, jų kaina gali stipriai svyruoti, todėl investicijų vertė rinkoje gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje (balanse). Jeigu ilgalaikės investicijos sudaro didelę kompanijos turto dalį, vertėtų šios turto klasės analizę atlikti atidžiau.

Kaip akcininkas turite žinoti, ar kompanija protingai investuoja jūsų pinigus, užuot išmokėjusi dividendus.

Grynasis Ilgalaikis Turtas

Šioje ilgalaikio turto klasėje nurodomas svarbiausias fizinis kompanijos turtas: žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, transporto priemonės ir t.t. Tai turtas, būtinas kompanijos veiklai vykdyti. Grynojo ilgalaikio turto vertė - tai yra pinigų suma, kurią kompaniją teoriškai gautų pardavusi ilgalaikį turtą.

Svarbu paminėti, kad fizinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį) nuolat nuvertėja. Kompanija įvertina įrangos naudingo tarnavimo laiką ir palaipsniui apskaitoje nurodo sumažėjusią fizinio turto vertę. Nusidėvėjimas netaikomas tik žemei.

Dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo tikroji nekilnojamojo turto vertė gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje. Viena vertus, kartais kompanija permoka už ilgalaikį turtą, todėl jo už analogišką kainą rinkoje parduoti nebeturi galimybių.

Kita vertus, kompanijos įranga rinkoje gali būti verta mažiau, nei yra „buhalteriškai“ nuvertėjusi. Trečia, ir svarbiausia, nekilnojamojo turto vertė „apskaitoje“ mažėja, nors realybėje jis nuolat brangsta. Sumanus investuotojas gali pasipelnyti iš tokios situacijos.

Pavyzdžiui, kompanija prieš 10 m. nusipirko komercines patalpas Vilniaus centre už 10 mln. €. Akivaizdu, kad po 10 m. komercinės patalpos bus vertos 2-3 kartus daugiau, tačiau „buhalteriškai“ pastatas nusidėvėjo ir jo vertė įmonės balanse gali būti įvertinta tik 1 mln. €.

Kompanijai ištaisius šią klaidą, kompanijos turtas netikėtai išaugs 20-30 mln., ir kompanija pagal santykinius rodiklius staiga taps nepakankamai įvertinta. Tokį perliuką apčiuopti pavyksta ne kiekvienam, tačiau sumanūs investuotojai visuomet siekia pasinaudoti tokia galimybe.

Kartais galite pastebėti ir atvirkštinį procesą, kai kompanijos turtas yra dirbtinai pervertintas. Pavyzdžiui, smukus nekilnojamojo turto vertei, įmonės balanse ji lieka nepakitusi. Tai iš karto mažina kompanijos investicinį patrauklumą ne tik dėl prastų rodiklių, bet ir dėl skaidrumo stokos kompanijos valdyboje.

Prestižas ir Kitas Nematerialus Turtas

Nematerialus turtas, kaip sako pats pavadinimas, yra turtas, kurio fiziškai negalima paliesti. Kalbant apie nematerialųjį turtą dažniausiai turima omenyje prestižas, prekinis ženklas, intelektinė nuosavybė, patentai ir programinė įranga.

Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei prestižas nebus parduotas. Vienai kompanijai įsigyjant kitą, paprastai sumokama daugiau nei apskaitoje nurodytas parduodamos kompanijos turtas.

Skirtumas tarp už kompaniją sumokėtos kainos ir kompanijos turto buhalterinės vertės yra vadinamas prestižu. Tai yra tarsi permoka už kitą kompaniją, kadangi dalis turto, pavyzdžiui, darbuotojai, klientai, prekinis ženklas, reputacija, santykiai su klientais ir tiekėjais kompanijos apskaitoje nėra įvertinti.

Į šią turto klasę turėtumėte žiūrėti šiek tiek skeptiškai, nes už kompanijas yra permokama. Dėl šios priežasties tikroji nematerialaus turto vertė yra mažesnė už nurodytą apskaitoje. Prestižas kiekvienais metais perkainojamas, todėl kai kurios kompanijos sumažina prestižą tarytum prisipažindamos, kad už pirkinį (įsigytą kompaniją) buvo permokėta.

Didelį dėmesį reikia skirti ir prekiniam ženklui. Žinomas prekinis ženklas suteikia ekonominį pranašumą, todėl kompanijos daug išleidžia prekinio ženklo reklamai. Šias išlaidas įmonės balansas atsispindi kaip nematerialų turtą.

Dėl šios priežasties „Coca-cola“, „Mercedes“, „Harley-Davidson“ ar „Google“ įmonių balansas prie nematerialaus turto rodo įspūdingą prekinio ženklo vertę, kadangi jis yra neatsiejama šių kompanijų verslo dalis. Tačiau investuotojas turi būti racionaliai vertinti prekinio ženklo vertę, nes kartais „buhalteriškai“ jis gali būti pervertintas.

Pažymėtina, kad ilgalaikio nematerialaus turto vertė taip pat mažėja, todėl apskaitoje ji nuolat yra amortizuojama. Pavyzdžiui, kompanija įvertina naudingą programinės įrangos tarnavimo laikotarpį ir per šį laikotarpį palaipsniui programinės įrangos įsigijimo savikainą nurašo į sąnaudas.

Ilgalaikės Gautinos Sumos

Į ilgalaikes gautinas sumas investuotojai turėtų pasižiūrėti ypatingai skeptiškai. Ilgalaikės gautinos sumos - tai yra klientų skola kompanijai, kurią klientas turi sumokėti vėliau nei po metų.

Į ilgalaikes gautinas sumas reikia žiūrėti atsargiai, kadangi klientui bankrutavus, kompanija pinigų gali ir neatgauti. Kita vertus, jeigu ilgalaikės gautinos sumos nuolatos didėja, tai gali reikšti, kad produkcija pardavinėjama nemokiam klientui ir uždirbamas „popierinis pelnas“, o grynieji pinigai kompanijos nepasiekia.

Ilgalaikio Turto Grupės

Ilgalaikis turtas skirstomas į šias grupes:

  • Materialus turtas
  • Nematerialus turtas
  • Finansinis turtas

Materialus turtas

Materialus turtas - tai apčiuopiamą fizinę formą turintis turtas, pvz., pastatai, įrengimai, transporto priemonės, žemė.

Nematerialus Turtas

Nematerialus turtas - tai turtas, neturintis fizinės formos, bet suteikiantis įmonei ekonominę naudą, pvz., įmonės įsigytas teises į išradimus - patentus, licencijas.

Finansinis Turtas

Finansinis turtas - tai investicijos į kitų įmonių akcijas, obligacijas, paskolos ir kita.

Ilgalaikio Turto Įkainojimas

Ilgalaikio turto įkainojimas yra svarbus aspektas, norint tinkamai atspindėti turto vertę įmonės finansinėse ataskaitose.

Pradinė Vertė

Pradinė vertė - tai ilgalaikio turto pagaminimo ar įsigijimo kaina (ITįs.), pridėjus jų pristatymo (Itr.) ir montavimo bei derinimo išlaidas.

Formulė: ITp = ITįs. + Itr. + I.m.d.

Likutinė Vertė

Likutinė vertė gaunama iš pradinės vertės, atėmus bendrą nusidėvėjimo sumą (NSb) skaičiuojamąjį laikotarpį (T).

Formulės:

ITl = ITp - NSb

ITl = ITp - NSm

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas - tai ilgalaikio turto vertės mažėjimas dėl fizinio arba moralinio susidėvėjimo.

Likvidacinė Vertė

Likvidacinė vertė - tai suma, kurią įmonė tikisi gauti pardavusi turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

Nusidėvėjimo Tipai

  • Fizinis nusidėvėjimas priklauso nuo naudojimo intensyvumo ir aplinkos sąlygų.
  • Moralinis nusidėvėjimas atsiranda dėl technologinės pažangos ir naujų, efektyvesnių įrengimų atsiradimo.
  • Ekologinis nusidėvėjimas atsiranda dėl aplinkosaugos reikalavimų pasikeitimo.

Nusidėvėjimo Suma ir Norma

Nusidėvėjimo suma - tai suma, kuria turtas nuvertėja per tam tikrą laikotarpį. Nusidėvėjimo norma - tai procentinė išraiška, rodanti, kokia dalis turto vertės nuvertėja per metus.

Ilgalaikio Materialiojo Turto Apskaita Viešajame Sektoriuje

Viešojo sektoriaus subjektai valdo, naudoja bei disponuoja tokiu turtu, kuris būdingas ar išimtinai gali būti valdomas tik šių subjektų - kilnojamos ir nekilnojamos kultūros vertybes, valstybės vardas, įvairus infrastruktūros objektai, heraldikos objektai, teisė į oro erdvę, jos kontinentinį šelfą, dalis žemės gelmių išteklių ir kitas neįvertintas turtas. Taigi, viešasis sektorius privalo ieškoti galimybių kaip optimizuoti veiklą ir efektyviai panaudoti turtą.

Lietuvoje jau ne pirmi metai vyksta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma. Tyrimo objektu pasirinktas ilgalaikis materialusis turtas, nes jis sudaro nuo 90 iki 70 procentų viešojo sektoriaus aktyvuose, ilgalaikis materialusis turtas reikšmingas tiek atskirų viešojo sektoriaus subjektų veikloje, tiek visoje valstybėje.

Pažymėtina, kad tinkama šio turto apskaita leistų užtikrinti ne tik racionalų šio turto panaudojimą, bet ir sėkmingą įstaigos veiklą.

Šiuo metu buhalteriniai apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti yra naudojama skirtinga programinė įranga, todėl dažnai atsiranda klaidų ir netinkamo darbo organizavimo. Kita vertus, pastaruoju metu šiai temai yra skiriamas didesnis dėmesys.

Pagrindinės Ilgalaikio Turto Sąvokos

SąvokaApibrėžimas
Pradinė vertėIlgalaikio turto įsigijimo kaina, įskaitant visas susijusias išlaidas.
Likutinė vertėPradinė vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.
NusidėvėjimasTurto vertės mažėjimas dėl fizinio ar moralinio susidėvėjimo.
Likvidacinė vertėSuma, kurią tikimasi gauti pardavus turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

Ilgalaikis turtas yra svarbi kiekvienos įmonės dalis, todėl jo apskaita turi būti tvarkoma tinkamai ir atidžiai. Šiame straipsnyje aptarėme įvairius ilgalaikio turto apskaitos aspektus, remdamiesi praktiniais pavyzdžiais ir patarimais.

Kadangi įmonė naudoja įrankius, kurie nėra pigūs, bet nelabai patvarūs, tai ilgalaikio turto vertę pasitvirtino 1000 eurų. Įmonė galėjo pasitvirtinti skirtingas vertes atskiroms grupėms, bet jau kaip yra, taip yra.

Ar yra apibrėžta nuo kokios sumos turtas turi būti laikomas ilgalaikiu turtu? Ar galiu galbūt pasirašyti įsakymą, kad ilgalaikiu turtu įmonėje bus laikomas turtas kurio vertė didesnė nei 1000 litų? O gal nuo 500 litų? Apribojimai yra tik biudžetinėms įstaigoms. Jei jūsų įmonė privati - apribojimų - nėra.

Svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: ar turtas, kuris eina į ilgalaikį įmonės turtą, peržengia įmonės nustatytą ribą savo kaina su PVM ar be PVM? Tarkim, riba po kurios įsigytas turtas tampa ilgalaikiu - 300€; vežimas kainuoja 280€, su PVM - 340€.

Ką daryti su turtu, kurio likutinė vertė labai maža?

Ką daryti su IT, kuris nudėvėtas iki 1 LTL (įvedus eurą 0,29 Eur), bet ir toliau naudojamas įmonės veikloje? Balansas daromas sveikais skaičiais, tai 0,29 Eur nesimato balanse.

Jeigu to turto tik 1 vienetas, tai jis ir nesimatys balanse, jeigu du vienetai, tai balanse bus 1 eur. Viskas, kas labai jau reikšminga, galima parašyti aiškinamajame rašte, bet nemanau, kad čia reikšminga.

Nusidėvėjimas ir Remontas

Jei turtas yra remontuojamas, bet toliau naudojamas įmonės veikloje, nusidėvėjimą reikia skaičiuoti ir remontuojamam turtui. Nesvarbu, kad turtas tuo metu remontuojamas. Jei turtas naudojamas, tai ir nusidėvėjimą skaičiuojate. Tai yra normalu.

Klausimas: ar galima nusidėvėjimą mokestine prasme dėti į leidžiamus atskaitymus, jei turtas remontuojamas? Svarbu įsitikinti, ar mokesčių administratorius neprieštaraus, kad turtas ir remontuojamas, ir naudojamas.

Apskaitos tikslais rekonstruojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nėra stabdomas. Pastatas ir jo remontas visuomet dėvisi kartu.

Modernizavimo išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato.

Iki naudojimo pradžios patirtos remonto išlaidos įtraukiamos į įsigyto turto vertę. Automobilio remonto išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios, įskaitomos į turto įsigijimo vertę.

Tokio turto remontas taip pat gali pagerinti jo naudingąsias savybes ar pailginti naudingo tarnavimo laiką. Remontuoti galima bet kokį materialųjį turtą, išskyrus žemę.

Ar didinti pastato vertę, ar nurašyti remonto išlaidas, priklausys nuo pastato būklės vertinimo. Didinti turto vertę ar naujo variklio vertę nurašyti į sąnaudas - sprendžia pati įmonė. Sprendimą dėl atlikto remonto įforminimo priima pati įmonė.

Turto (tiek nuosavo, tiek svetimo) remonto išlaidos gali būti kaupiamos turto sąskaitoje.

Iš draudimo bendrovės gautos ar gautinos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas.

Signalizacijas įmonės paprastai priskiria ilgalaikiam turtui, įtraukia į pastato ar remonto darbų vertę.

Po rekonstrukcijos nustatyta naujoji vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo kitų metų.

Iš draudimo bendrovės gautos ar gautinos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas. Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuotų, būtų laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamos.

Langai gali būti įtraukti į apskaitą kaip atskira turto dalis.

Apmokestinant kondicionierių remonto darbus reikėtų vadovautis VMI paskelbtu statybos darbų sąrašu.

PMĮ nereikalauja atliktų remonto darbų vertinimo derinti su patalpų savininku.

Pastato esminis pagerinimas yra laikomas ilgalaikio turto pasigaminimu. PVM skaičiuojamas tik dėl pastatų esminio pagerinimo. PVM dėl pastato pasigaminimo turėtų būti skaičiuojamas, kai pastatas pradedamas naudoti.

Trinkelių klojimo aplink pastatą darbai dažniausiai nelaikomi esminiu pastato pagerinimu.

VeiksmasApskaita
RemontasSąnaudos
Esminis pagerinimasIlgalaikis turtas

Ilgalaikio Turto Nurašymas

Ilgalaikiame turte turime prietaisą, kuris nebetinkamas naudoti, tačiau jam dar apie pusę metų skaičiuosis nusidėvėjimas. Šiuo metu turto likutinė vertė 51 Eur, likvidacinė vertė 1 Eur. Ar pritariate, kad šiuo metu nurašyti turtą būtų nenaudinga? Ar galima jį nurašyti tik pasibaigus nusidėvėjimo skaičiavimui? Rekomenduojama nurašyti pasibaigus nusidėvėjimo skaičiavimui.

Pagrindinė ilgalaikio turto apskaita: pagrindiniai žurnalo įrašai, paaiškinti su realiais pavyzdžiais.

Baldų Komplekto Apskaita

Nupirkote iš vienos įmonės baldus į vieną kabinetą. Įmonė SF nurodė atskirai spintos, stalai ir rūbų spinta. Klausimas: ką nurodyti reikia ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akte ar kitame dokumente, kad tai vientisas baldų komplektas? Auditui reikia pateikti įrodymus, nes kitaip auditoriai kabinėjasi, kad turėjote nurašyti tiesiai į sąnaudas ir negalėjote traktuoti, kad tai ilgalaikis turtas.

Kadangi tai įtraukėte į ilgalaikį turtą, tai įtrauksite į sąnaudas per ilgesnį laiką, negu tai būtų trumpalaikis turtas. Mokesite didesnį pelno mokestį, valstybės nenuskriausite ir taip pat turėsite didesnį įmonės pelną (rašote, kad reikėjo, kad būtų mažiau sąnaudų). Tai koks tų auditorių reikalas? Aš taip pat visus baldus buvau įtraukusi į ilgalaikį, nors tai buvo atskiros sumos, atskirai spintos, stalai ir t.t.

Turto įvedimo į eksploataciją įvardinome "baldu komplektas" (prie akto sudėjome įsigijimo dokumentus). Ant baldų (komplekto) galima sudėti visur inventorinius vienodus numerius. Ir ilgalaikio turto grupėje esame nusimatę "Baldų komplektai" tokią grupę.

Audito nuomone - viską, ką galima dėti į sąnaudas, tai ir BŪTINA ten įdėti.

Pavyzdys: Automobilio Įsigijimas Lizingu

Pirkom automobilį lizingu, pridėjau prie auto savikainos sutarties mok. Automobilio perdavimo diena buvo pirktos atskiroje faktūroje padangos, kitoje atskiroje faktūroje automobiliui skirti reikmenys: tekstiliniai kilimėliai, guminiai kilimėliai, svareliai, TA auto rinkinys, ratų balansavimas. Ar reikia dar šiems priemonėms didinti savikainą, ar nurašyti į sąnaudas?

Aš tiek nesismulkinu, nes kilimėliai retai kada automobilio naudingą tarnavimo laiką išbūna tinkami...

tags: #ilgalaikio #turto #sampratas