Šiame straipsnyje nagrinėjama ilgalaikio turto sudėties ir struktūros analizė, metodikos ir svarba įmonės veiklos efektyvumui. Straipsnyje pateikiama ilgalaikio materialiojo turto kompleksinės analizės metodika remiantis finansinės apskaitos sistemoje kaupiama informacija. Taip pat, analizuojama mokslinė literatūra, nagrinėjami atskiri teisės aktai, Vyriausybės nutarimai, taisyklės ir kita norminė medžiaga. Didžiausias dėmesys skiriamas teisės aktų analizei, nes jie mokslinėje literatūroje labai siaurai aptariami.
Šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei remiantis moksline literatūra, straipsniais parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonės atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo. Taip pat sukurti konceptualias gaires, kuriomis vadovaujantis, būtų galima didinti efektyvumą, identifikuoti problemines sritis, kai atlikta analizė neatskleidžia efektyvumo didinimo rezervo įmonėje.
Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis yra laikomas - trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, - ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.
Pagrindinis ašis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu. Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Šiais laikais efektyvumas nėra susijęs vien tik su ašiais parametrais. Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu.
Efektyvumo Samprata
Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Ekonominis procesas prigimtis bei tarpusavio ryšiai formuoja nevienodą požiūrį į rodiklius, kuriais norima pabrėžti vieną ar kitą įmonės ar visos ašakos veiklos ypatybę. Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas" aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resurssų, energijos) palyginimo laipsnis [48]. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai - sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų [38]. Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker [7] efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip - sugebėjimą daryti dalykus teisingai.
Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį. Šiuolaikinėje literatūroje veiklos efektyvumas yra daugiau nagrinėjamas literatūroje nei viešajojo sektoriaus.
Efektyvumo Apibrėžimai
Skirtingi autoriai pateikia įvairius efektyvumo apibrėžimus, kurie atspindi skirtingus požiūrius ir aspektus:
- C.S. Certo, S.T. Husted: Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų.
- C.S. Certo: Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos.
- P.F. Drucker: Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis.
- A. Jakutis: Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą.
- V. Snieaška: Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda.
- J. Greenwood: Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų.
- P. Wannacott: Efektyvumas - produktyviausias pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą.
- D.N. Hyman: Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą.
- V. Veiklos: Ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką.
Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis. Ekologinis efektyvumas - geresnių rezultatų pasiekimas, darant mažesnę žalą gamtai. Šis efektyvumo tipas yra pats naujausias ir jo svarba dabartiniu laikotarpiu auga, nes įmonės yra priverstos laikytis ašio principo efektyvindamos išteklius panaudojimą. Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo.
Ilgalaikio Turto Valdymo Aspektai
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.
Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius. Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Ašis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip ašis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje. Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti peršikšta, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų ašios turto dalies išlaikymo sąnaudas.
Ilgalaikio Turto Rūšys
- Ilgalaikis materialusis turtas: Tai turtas, kuris turi materialią formą ir yra naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus.
- Ilgalaikis nematerialusis turtas: Tai turtas, kuris neturi materialios formos, bet suteikia įmonei tam tikras teises ir privilegijas.
- Ilgalaikis finansinis turtas: Tai turtas, kuris atspindi įmonės investicijas į kitas įmones.
Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijų, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekės ženklai, patentai ir licencijos, autorių ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuteris programos). Ašiuo siekiant išnagrinėti jo naudojimo efektyvumo didinimo perspektyvas, aši specifinė viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Apskaita
Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos ( arba paslaugų teikimo) ir jų (arba perparduoti skirtų prekių) pardavimo procesus. Turtą būtina suskirstyti į grupes, t.y. suklasifikuoti. Pirmiausia labai svarbu suskirstyti jį į piniginį ir nepiniginį. Be materialiojo, kurį galima palytėti, įmonė turi ir neapčiuopiamo turto. Aišku, kad tokie dalykai, kaip firmos prestižas, patentai, licencijos, teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigytu ji išleidžia tam tikrą sumą lėšų. Vadinasi toks turtas turi būti apskaitomas, todėl ir išskiriamas iš turto visumos.
Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Balansinė vertė - suma, kuria turtas yra parodytas balanse. Nematerialiojo turto balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei. Prestižas - suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytos kitos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.
Nematerialiojo Turto Kontrolė
Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudos bei uždrausti kitiems ja naudotis. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja.
Ilgalaikis finansinis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinis turtas atsiranda, kai įsigyjami kitų įmonių vertybiniai popieriai. Šiuo atveju akcijos ar obligacijos įsigyjamos ne spekuliaciniais tikslais, bet tikintis padidinti įmonės turtą dividendais ar palūkanomis. Ilgalaikis finansinis turtas atspindimas balanso Ilgalaikio turto skyriaus dviejuose grupėse: ketvirtoje Ilgalaikis finansinis turtas ir penktoje Po vienerių metų gautinos sumos.
Taip pat ilgalaikį turtą apskaitininkai skirsto ir pagal jo naudojimą įmonėje. Nuo to, kokiems tikslams turtas naudojamas arba iš viso nenaudojamas, priklauso ir jo apskaita (ypač turto nusidėvėjusios dalies skaičiavimas).
Žemės Apskaita
Tik naudingas ilgalaikis turtas turi prasmę buhalterinėje, taip pat ir finansinėje apskaitoje. Įmonė turimą IMT apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį. Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vienintelė iš IMT nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nepasikeičia per visą naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant, kai,pvz. : dėl infliacijos arba dėl atliktų didelių darbų labai pagerėja žemės kokybė.
tags: #ilgalaikio #turto #sudeties #ir #strukturos #analize