Ilgalaikio turto sumos paaiškinimas

Ilgalaikis turtas užima labai svarbią vietą pagrindiniuose verslo procesuose, kadangi be jo naudojimo, sunkiai įsivaizduojama bet kokia didesnės apimties veikla. Dauguma verslų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, valdo didesnės ar mažesnės vertės ilgalaikį turtą. Ilgalaikis turtas dažnai yra pats svarbiausias nuosavybės garantas, kuriuo įmonė gali garantuoti banko paskolų ar skolų savo tiekėjams grąžinimą. Ilgalaikiu turtu disponuoja ir jį naudoja dauguma įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomo verslo pobūdžio.

Ilgalaikis turtas - tai ištekliai, kuriais numatoma veikloje naudotis ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Toks turtas paprastai sudaro didžiąją įmonės viso turto dalį ir turi svarbią įtaką organizuojant ir plėtojant veiklą. Būtent todėl labai svarbu tiksliai ir teisingai vesti ilgalaikio turto apskaitą, kadangi nedideli pasikeitimai šioje apskaitos dalyje, turi didelė įtaką galutiniams veiklos rezultatams. Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro didžiąją tokių įmonių turto dalį, o jo nusidėvėjimas generuoja itin reikšmingas sąnaudas.

Pagal tai, kaip planuojama panaudoti turtą įmonės veikloje, skiriamos dvi formos: ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau kaip vienerius metus. Naujo ilgalaikio turto pirkimas taip pat dažnai būna susijęs su verslo plėtros ar naujos veiklos krypties pradžia. Iš kitos pusės, ilgalaikio turto naudojimas gali stipriai įtakoti įmonės finansinius rezultatus, todėl itin svarbu šį turtą ne tik efektyviai valdyti, bet ir teisingai apskaityti buhalterijoje.

Ilgalaikio turto valdymas

Ilgalaikio turto klasifikacija

Ilgalaikis turtas skirstomas į:

• Ilgalaikis materialusis turtas (IMT)
• Ilgalaikis nematerialusis turtas (INT)
• Ilgalaikis finansinis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas (IMT)

Ilgalaikis materialusis turtas (IMT) sudaro svarbiausią ilgalaikio turto dalį. Materialus turtas - tai fizinę (materialią) formą turintis turtas, kuris yra naudojamas gaminti prekėms, teikti paslaugoms, nuomai ar verslo valdymo tikslams.

Pavyzdžiui, ilgalaikis materialus turtas gali būti skirstomas į tokias grupes:

• Žemė
• Pastatai
• Mašinos ir įrenginiai
• Transporto priemonės
• Nebaigta statyba
• Kitas ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialaus turto kategorijos

Ilgalaikis nematerialusis turtas (INT)

Ilgalaikis nematerialusis turtas (INT) - tai nepiniginis ir neturintis fizinės daiktinės struktūros turtas, kuris yra naudojamas gaminti prekėms, teikti paslaugoms, nuomai ar verslo valdymo tikslams. Nematerialus ilgalaikis turtas yra suvokiamas pojūčiais ir paprastai gali būti siejamas su produktų gamyba ir tobulinimu (patentai, licencijos, autorių teisės), paklausos rinkoje sukūrimu (prekių ženklai, frančizė) ar žinomumu (prestižas). Labai svarbu paminėti, kad nematerialiuoju turtu negali būti pripažinta įmonės darbuotojų kvalifikacija ar išlaidos, patirtos pačios įmonės susikurtiems prekių ženklams bei produktų pavadinimams.

Ilgalaikis finansinis turtas

Ilgalaikis finansinis turtas - tai pinigai arba tam tikros įmonės teises bei privilegijos jai dalyvauti kitų įmonių veikloje (kitų įmonių vertybiniai popieriai). Prie finansinio turto taip pat gali būti priskiriamos investicijos ir paskolos dukterinėms įmonėms, indėliai ar kitos po vienerių metų gautinos sumos.

Kartais pasitaiko atvejų, kuomet prie vykdomos veiklos reikia priskirti ilgalaikį turtą, kurio materialioji dalis yra neatskiriama nuo nematerialiosios. Pavyzdžiui, perkamas kompiuteris su operacine sistema. Tokiais atvejais reikia įvertinti, kurie turto požymiai yra svarbesni (vyraujantys). Jeigu vyrauja materialioji dalis, tokį turtą reikia priskirti prie ilgalaikio materialaus turto grupės, jeigu vyrauja nematerialioji dalis - prie ilgalaikio nematerialaus turto grupės.

Ilgalaikio turto apskaita

Norint tiksliai žinoti, kiek turime ilgalaikio turto, kokia jo įsigijimo kaina ir kiek tiksliai jis yra vertas dabartiniu momentu, būtina vesti ilgalaikio turto apskaitą. Priklausomai nuo veiklos specifikos, ilgalaikis turtas gali būti naudojamas daugelyje gamybos ar prekybos procesų, be kurių būtų neįmanoma džiaugtis sėkmingu verslu. Ilgalaikio turto struktūra, sudėtimi bei technine būkle taip pat dažnai domisi ir bankai, investuotojai bei draudimo kompanijos.

Apskaitoje ilgalaikis turtas yra registruojamas įsigijimo savikaina, o balanse rodomas likutine verte (iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą). Ilgalaikį turtą perkant, dažnai manoma, jog tokio turto įsigijimo savikainą sudaro tik jo įsigijimo kaina. Tačiau prie ilgalaikio turto savikainos, taip pat gali būti pridedamos ir su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos - transportavimas, muitai, akcizai bei kiti negrąžinami mokesčiai. Taip pat į ilgalaikio turto savikainą galima įtraukti išlaidas, susijusias su turto atvežimu, registravimu bei parengimu naudoti (pavyzdžiui, įrangos instaliavimo, bandymų, derinimo ar remonto išlaidos, patirtos iki turto naudojimo veikloje pradžios.).

Ilgalaikį turtą gaminantis, jo savikainą paprastai sudaro pagrindinių medžiagų, žaliavų bei komplektuojančių detalių, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo išlaidos. Taip pat prie gamybos savikainos galima pridėti ir darbo bei kitas patirtas netiesiogines gamybos išlaidas.

Ilgalaikio Materialaus Turto (IMT) Įkainojimas

IMT įkainojimas apima:

• Formavimo savikaina. Jai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar organizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje daugiau kaip vienerius metus.
• Likutinė vertė. Ji apskaičiuojama iš pradinės turto vertės atėmus nudėvėtą turto sumą.
• Likvidacinė vertė. Tai tokia vertė, kurios nereikia nudėvėti.
• Atstatomoji vertė. Tam, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti nusidėvėjimą, reikia žinoti, kaip turto vertė keičiasi per visą šio turto naudojimo laiką.

Kaip matyti iš grafiko, pradiniu laiko momentu turto vertė lygi įsigijimo vertei, o periodo gale nukrenta iki likvidacinės.

IMT Nusidėvėjimas

Gamybos ir aptarnavimo procese IMT dėvisi. Nusidėvėjimas - tai turto vertės praradimas dėl fizinio moralinio senėjimo proceso. Fizinis nusidėvėjimas pasireiškia per tam tikro turto nesugebėjimą atlikti jam skirtas funkcijas dėl fizinių proceso poveikio, pvz.; rūdijimo, metalo dilimo dirbant staklėms, cheminių medžiagų poveikio ir pan. Moralinis nusidėvėjimas pasireiškia tuo, kad keičiasi poreikis toms funkcijoms, kurioms atlikti yra skirtas technologijos vystymasis: atsiranda nauja technika, kuri yra panašesnė už ankstesnę savo techniais ekonominiais parametrais.

Ilgalaikis materialusis turtas veikloje gali būti naudojamas daugelį metų. Natūralu, jog naudojamas turtas dėvisi, todėl nuolat rodyti jį apskaitoje tik pradine įsigijimo savikaina būtų labai neteisinga. Dėl šios priežasties, ilgalaikio turto įsigijimo savikaina apskaitoje yra paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir periodiškai nurašoma kaip turto nusidėvėjimo sąnaudos. Taigi, įsigijus materialų ilgalaikį turtą ir pradėjus jį naudoti savo veikloje, kartu reikia pradėti skaičiuoti ir ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją). Čia labai svarbu teisingai nusistatyti laikotarpį, per kurį jūsų naudojamas ilgalaikis turtas bus visiškai nudėvėtas bei tokio turto likvidacinę vertę.

Bendrąja prasme, ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis privalo būti ne trumpesnis nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodyti nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, o likvidacinė vertė - ne didesnė kaip 10 proc. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos, kai turtas pradėtas naudoti. Turto nusidėvėjimo vertė kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra perkeliama į veiklos sąnaudas arba prekių/paslaugų savikainą. Kuomet visa ilgalaikio turto nudėvimoji vertė būna perkelta į veiklos sąnaudas ar savikainą, turtas laikomas nudėvėtu ir yra nurašomas.

Daugelio šalių valdžia, skatindama techninę įmonių pažangą, apmokestinamajam rezultatui apskaičiuoti leidžia taikyti pagreitintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos metodus. Pateiksiu du pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus: mažėjančios vertės ir metų skaičiaus.

Taikomi šie nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

• Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas
• Gamybos metodas
• Dvigubo balanso metodas

Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas - pagrįstas prielaida, jog ilgalaikis turtas yra naudojamas tolygiai visą jo naudingo tarnavimo laiką ir visuomet teikia tokią pat ekonominę naudą.

Produkcijos metodas - pagrįstas ilgalaikio turto naudojimo intensyvumu (nuvažiuoti kilometrai, pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekis, suteiktų paslaugų skaičius ir pan.).

Dvigubo balanso metodas - pagrįstas progresiniu ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimu, kuomet daroma prielaida, kad pirmaisiais tarnavimo metais naujas ilgalaikis turtas teikia didesnę ekonominę naudą negu vėlesniais metais. Taikant šį metodą, pirmųjų metų ilgalaikio turto amortizacija skaičiuojama nuo turto įsigijimo vertės, vėlesniais metais - nuo turto likutinės vertės, o paskutiniais turto naudojimo metais - nuo skirtumo tarp turto likutinės ir likvidacinės vertės.

Pasirenkant ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą svarbu atsižvelgti ir vadovautis Pelno mokesčio įstatymo 1 priedeliu, kuriame yra nurodyti konkrečiai ilgalaikio turto grupei taikytini skaičiavimo metodai. Būtinai atkreipkite dėmesį, kad nematerialaus ilgalaikio turto amortizacija yra skaičiuojama tik tiesiniu skaičiavimo metodu.

Prieš pradedant individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą, visų pirma reikia užpildyti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti formą FR0457. Paprastai ilgalaikis materialus turtas yra priskiriamas individualiai veiklai (pateikiama forma FR0457) tuo pačiu laikotarpiu, kuriuo ir buvo įsigytas, todėl formoje deklaruojama turto vertė sutampa su jo įsigijimo verte. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad praktikoje taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kuomet įsigytas ilgalaikis turtas individualiai veiklai yra priskiriamas vėliau nei buvo įsigytas.

Svarbu pažymėti, kad pagreitinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo būdai skirti taikyti ne bendrojoje finansinėje apskaitoje, o apskaičiuojant apmokestinamąjį veiklos rezultatą. Tačiau praktiškai gana dažnai susiduriama su aplinkybėmis, kai pagreitinto nudėvėjimo metodus tikslinga taikyti ir finansinėje apskaitoje. Pirmiausia dėl to, kad nereikėtų daryti labai sudėtingų perskaičiavimų, nustatant finansinėje apskaitoje išvestų ir apmokestinimo tikslais apskaičiuojamų rezultatų skirtumus.

Atkreipime dėmesį: nudėvimas tik eksploatuojamas turtas. Jeigu turtas užkonservuojamas arba nenaudojamas dėl ilgalaikio remonto, nėra jokio pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo, juk toks turtas neuždirba ir pajamų. Kita vertus, remontuojant turtą, jis ne tik nesusidėvi, bet jo vertė netgi didėja. Todėl labai svarbu tiksliai dokumentuoti ilgalaikio turto naudojimo pradžią, taip pat ir jo naudojimo nutraukimą.

Čia nepakanka Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo ar ilgalaikio turto likvidavimo aktų, nes priimtas ilgalaikis turtas nebūtinai tuoj pat pradedamas naudoti. Jo nusidėvėjimo apskaita pradedama vesti tuomet, kai surašomas Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas. Tuomet nuo kito mėnesio pirmosios dienos pradedamas skaičiuoti nusidėvėjimas, ir tokio apskaičiavimo pagrindas - buhalterijos parengta atitinkama Buhalterinė pažyma.

Beje, remdamasi įmonės vadovo įsakymais, kiekvieną kartą apskaičiuodama ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumą, buhalterija privalo parengti atitinkamą dokumentą, kitaip po kiek laiko būtų neįmanoma nustatyti, kodėl būtent tokia, o ne kitokia ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir atitinkamų nusidėvėjimo sąnaudų suma apskaičiuota. Tačiau tai nereiškia, kad neturi būti skaičiuojamas kiekvieno fiziškai įmonėje nesančio ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir registruojamos atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos.

Pavyzdžiui, įmonė gali ilgalaikį turtą išnuomoti kitai įmonei. Be abejo, jis bus pervežtas nuomininkui, tačiau pastarasis mokės nuomos mokestį, kurį savo sąskaitose ir atskaitomybėje atspindės nuomotojas kaip nuomos pajamas.

Kai kurios ilgalaikio turto rūšys apskritai nenudėvimos. Pirmiausia, kaip minėjome, nenudėvima žemė. Tačiau yra ir kitokio ilgalaikio turto, kurio vertė metams bėgant ne tik nemažėja, bet netgi didėja. Todėl būtų neteisinga registruoti tokio turto vertės sumažėjimą dėl nusidėvėjimo. Pavyzdžiui, neskaičiuojamas į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto, taip pat muziejų eksponatų nusidėvėjimas. Išties juokingai atrodytų Leonardo da Vinčio „Monos Lizos” nusidėvėjimas!

Pagrindinis kiekvienos įmonės ataskaitinis laikotarpis - finansiniai metai. Tačiau neteisinga ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoti tik metais ir pradėti tik nuo tų metų, kada šis turtas pradedamas eksploatuoti. Pavyzdžiui, kuris nors objektas pradedamas naudoti 20XX m. vasario mėnesį, o kitas - tų pačių metų lapkritį. Akivaizdu, kad pirmasis uždirbs pajamas (ir nusidėvės) beveik ištisus metus, o antrasis - ne visus du mėnesius. Tačiau skaičiuoti nusidėvėjimą dienos tikslumu būtų neracionalu.

Todėl pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Tai reiškia, kad buhalterinėje apskaitoje pirmojo mūsų paminėto turto nusidėvėjimas 20XX metais bus skaičiuojamas dešimt mėnesių, o antrojo - tik vieną. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas eksploatuoti.

Šiame klausime pateiktuose valdžios patvirtintuose ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvuose numatyta, jog informacijos apdorojimo programos ir techninė dokumentacija gali būti amortizuojamos per vienerius metus. Yra bent kelios priežastys. Pirmiausia primenu, kad cituoti normatyvai yra maksimalūs. Vadinasi, įmonės gali šį turtą amortizuoti ir per ilgesnį laiką, jeigu mano, kad jis ekonomiškai bus naudojamas ilgiau.

Ne visuomet pavyksta teisingai nustatyti ilgalaikio turto naudojimo laiką, juk kai šis turtas pradedamas eksploatuoti, tai gali padaryti nebent inžinieriai ir technologai. Tačiau jie gali įvertinti tik fizinį, bet ne ekonominį ilgalaikio turto naudojimo laiką, nes niekas negali tiksliai prognozuoti mokslinės-techninės pažangos netgi keletui ateinančių dešimtmečių.

Ilgalaikis materialus turtas dažnai yra neatsiejama daugelio sėkmingų verslų dalis, todėl labai svarbu ne tik žinoti, kas yra ilgalaikis turtas, bet ir mokėti jį tinkamai apskaityti savo veikloje. Nuo ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, tiesiogiai priklauso daugelis verslo veiklos rodiklių. Juk ilgalaikis turtas dažnai yra pats svarbiausias nuosavybės garantas, kuriuo įmonė gali garantuoti banko paskolų ar skolų savo tiekėjams grąžinimą.

Ilgalaikiu turtu disponuoja ir jį naudoja dauguma įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomo verslo pobūdžio. Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro didžiąją tokių įmonių turto dalį, o jo nusidėvėjimas generuoja itin reikšmingas sąnaudas.

tags: #ilgalaikio #turto #sumas