Ilgalaikis Turtas, PVM ir Bankrotas: Svarbūs Aspektai

Šiame straipsnyje aptariami ilgalaikio turto, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bankroto klausimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teismų praktiką. Straipsnyje nagrinėjama PVM atskaitos tikslinimo tvarka, tyčinio bankroto požymiai ir su tuo susiję teismų sprendimai.

PVM Atskaitos Tikslinimas Įsigyjant Ilgalaikį Turtą

PVM atskaita turi būti tikslinama nekilnojamojo pagal prigimtį daikto - 10 metų, o kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metų nusidėvėjimo normatyvas - 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis.

Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą.

Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) pirkimo arba importo PVM suma dalijama iš PVM atskaitos tikslinimo metų skaičiaus.

Kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, atsižvelgiant į faktinį to turto naudojimą šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje per tuos kalendorinius metus, Lietuvos Respublikоs Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina pirkimo ir (arba) importo PVM dalis ir metinėje PVM deklaracijoje PVM atskaita turi būti patikslinta.

Jeigu pagal faktinius rodiklius apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina turto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis skiriasi nuo tiems kalendoriniams metams tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo ir (arba) importo PVM dalies ne daugiau kaip 5 procentais, PVM atskaita gali būti netikslinama.

Jeigu paaiškėja, kad ilgalaikis materialusis turtas pradėtas naudoti kitai negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamas, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

Tyčinio Bankroto Nustatymas: Teismų Praktika

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje nagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Pareiškėja, bendrovės nemokumo administratorė UAB „Opek“, prašė pripažinti bankrotą tyčiniu dėl buvusio bendrovės vadovo A. B. veiksmų.

Pareiškimas buvo grindžiamas argumentais, kad nuo 2019 m. bendrovės skolos viršijo turto vertę, o vadovo veiksmai blogino įmonės padėtį, siekiant pagerinti su juo susijusių įmonių finansinę būklę. Taip pat buvo teigiama, kad vadovas neperdavė turto, neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą įsigyto turto ir sudarė abejotinus sandorius.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo, argumentuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog bendrovės nemokumas kilo dėl vadovo tyčinių veiksmų. Teismas nurodė, kad bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, bet nebuvo nemoki, vykdė veiklą ir gavo pelną. Taip pat teismas atmetė argumentus dėl neperduoto turto, neapskaitytų lėšų ir fiktyvių sandorių.

Pagrindiniai ginčo aspektai ir teismo vertinimai:

• Pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo: Teismas konstatavo, kad bendrovė nebuvo nemoki iki pat bankroto bylos iškėlimo, todėl vadovas nepažeidė pareigos laiku kreiptis į teismą.
• Įmonės padėties bloginimas: Teismas nesutiko, kad vadovo veiksmai ženkliai sumažino kreditorių galimybes atgauti skolas.
• Ilgalaikio turto neperdavimas ir neįtraukimas į sąrašus: Teismas nustatė, kad vadovas bendradarbiavo su administratore, perdavė dokumentus ir turtas buvo nurašytas pagrįstai.
• Fiktyvūs sandoriai: Teismas įvertino vadovo paaiškinimus ir nustatė, kad sandoriai buvo pagrįsti, o įmonės nuolat bendradarbiavo.
• Reikalavimo perleidimo sandoriai: Teismas sprendė, kad sandoriai buvo ekonomiškai pagrįsti, atsižvelgiant į skolininkų finansinę padėtį.

Teismas pažymėjo, kad administratorė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog į finansinę atskaitomybę įtrauktos paslaugos ar prekės buvo naudojamos ne įmonės, o atsakovo reikmėms. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad administratorė neginčijo sandorių ir neįrodė priežastinio ryšio tarp sandorių sudarymų bei jų įtakos įmonės nemokumui.

Apibendrinant, teismas sprendė, kad nemokumo administratorės argumentai dėl galimo verslo perkėlimo nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, ir nėra pagrindo spręsti, jog vadovo veiksmai sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą.

Ilgalaikio Turto Apskaita Bankroto Atveju

Bankroto atveju ilgalaikio turto apskaita yra itin svarbi. Nemokumo administratorius turi užtikrinti, kad visas turtas būtų tinkamai apskaitytas, įvertintas ir saugomas. Štai keletas aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Turto identifikavimas ir inventorizacija: Būtina nustatyti visą įmonės ilgalaikį turtą, atlikti inventorizaciją ir patikrinti jo būklę.
• Turto vertės nustatymas: Reikia nustatyti realią turto rinkos vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą ir būklę.
• Turto pardavimas: Siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, ilgalaikis turtas gali būti parduodamas. Svarbu užtikrinti, kad pardavimas būtų vykdomas skaidriai ir efektyviai.
• PVM apskaita: Pardavus ilgalaikį turtą, būtina tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

Nemokumo administratorius turi veikti atsakingai ir rūpestingai, siekdamas maksimaliai apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti teisingą bankroto procesą.

Pavyzdinė lentelė: Ilgalaikio turto apskaita bankroto atveju

tags: #ilgalaikis #turtas #ir #pvm #bankroto #atveju