Mobiliųjų telefonų programų pardavimo bendrovės „getjar.com“ pagrindinis savininkas Ilja Laursas kadaise pakliuvo į trečią turtingiausių šalies verslininkų vietą, jo turtas buvo vertinamas apie 1 mlrd. litų. Šiandien panagrinėsime, kaip I. Laursas pasiekė tokių aukštumų, kokia jo investavimo filosofija ir kaip jis mato technologijų ateitį.
Ilja Laursas. Šaltinis: lrytas.lt
Turtingiausi Lietuvos Verslininkai
Tarp turtingiausių šalies verslininkų galima rasti įvairių sričių atstovų. Štai keletas pavyzdžių:
- N.Numavičius valdo 36,9 proc. „Vilniaus prekybos“ (VP) akcijų.
- Žilvinas Marcinkevičius, kurio turtas vertinamas apie 700 mln. litų, taip pat yra „Vilniaus prekybos“ akcininkas.
- Stanislavas Michnevičius, Kauno didmeninės prekybos įmonės „Sanitex“ pagrindinis akcininkas, jo turtas - apie 650 mln. litų.
- Jonas Garbaravičius, „Scaent Baltic“ vienas vadovų ir savininkų, su 570 mln. litų turtu.
- Vladimiras Romanovas, bankininkas, kurio turtas vertinamas 550 mln. litų.
- Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ grupės savininkas, ir Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas, jų turtas vertinamas atitinkamai 400 ir 380 mln. litų.
- Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ akcininkas ir vadovas, kurio turtas vertinamas apie 350 mln. litų.
- Antanas Trumpa, „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje kotiruojamo „Rokiškio sūrio“ akcininkas (turtas - 230 mln. litų).
- Gvidas Drobužas, Panevėžio statybos tresto (PST) netiesioginis akcininkas (250 mln. litų).
- Gediminas Žiemelis, „Agrowill Group“ netiesioginis akcininkas (170 mln. litų).
- Jonas Pilkauskas, Lenkijos Varšuvos biržos įmonės „Trakcja Polska“ perimamos įmonės „Tiltra Group“ akcininkas (120 mln. litų).
- Raimondas Baranauskas, „Snoro“ vadovas ir akcininkas (85 mln. litų).
- Gintautas Pangonis, buitinio popieriaus gamybos įmonės „Grigiškės“ akcininkas ir vadovas (35 mln. litų).
Taip pat, turtingiausiųjų sąraše yra penki „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje kotiruojamos „Invaldos“ akcininkai: Irena Ona Mišeikienė, Darius Šulnys, Vytautas Bučas, Algirdas Bučas ir Alvydas Banys.
Vis dėlto, į sąrašą nepateko keletas turtingiausių Lietuvos piliečių, kurie būtų atsidūrę šio sąrašo viršūnėje. Apie Šveicarijoje gyvenančio ir naftos verslu užsiimančio Sauliaus Karoso turtą nežinoma. Tą patį galima pasakyti ir apie Raimondą Tumėną, kuris su kolega Igoriu Bezzubu 2007 metais už 1,5 mlrd. litų kompanijai „PepsiCo“ pardavė savo sukurtą sulčių gamybos bendrovę „Sandora“.
Investavimo Patarimai iš Iljos Laurso
Paklausus I. Laurs, ar ne per vėlu pradėti investuoti būnant 40-ies, žinomas investuotojas sako, kad labai dažnai žmonės ir pradeda investuoti būtent tokių metų ar vėliau. 40-50 metų žmonės investuoja aktyviausiai, nes tokiu periodu žmonės pradeda turėti perteklines pajamas, nes išsimoka paskolas, atsiranda laisvų pinigų.
Investavimas. Šaltinis: seb.lt
I. Laursas teigia, kad investavimo sumos priklauso nuo gyvenimo filosofijos. Jeigu ji patenkina bazinius poreikius ir papildomos lėšos netransliuojamos į itin prabangius pirkinius, tuomet galima investuoti. Mainais gauni labai svarbų šiais laikais dalyką - investicinį portfelį.
Investuotojas pabrėžia, kad šiais laikais yra labai daug priemonių, kaip valdyti savo pinigus. Nežinantiems kaip tai daryti, jis pirmiausiai pataria investuoti į suvokimą apie investavimą. Reikia suvokti, kaip veikia instrumentai, nes kai visiškai nesupranti, tada būna sunku, nedrąsu arba pernelyg drąsu, prarandi pinigus.
I. Laursas pataria skirti bent 10 proc. nuo pajamų investicijoms, o gerai būtų ir 30 proc. Jei bazinius poreikius patenkini su tais pačiais 30 proc. pajamų, tai niekas nedraudžia ir 70 proc. investuoti.
Rizika ir Investicijos
I. Laurs sako, kad labai norėtų sugriauti mitą apie tai, kad investicijos asocijuojasi su žodžiu „rizika“. „Nėra rizikingesnio dalyko nei grynieji pinigai. Jeigu žiūrėti plačiau, kas yra turtas, turto klasė, kas yra vertybė ir vertė, tai pinigai būtų viena iš klasių, kaip nekilnojamasis turtos, obligacijos ir panašiai. Jeigu žiūrėti į riziką, tai štai vienas banalus faktas, kad grynieji pinigai Lietuvoje apsaugoti tik 100 tūkstančių eurų, tai viskas, kas yra virš sudega, o valstybės turi labai negerą įprotį sistematiškai siekti grynųjų pinigų vertės per naujų pinigų spausdinimą. Tai reiškia, kad laikai karštą bulvę, kurią ir taip nepatogu laikyti, ir kurią dar gali prarasti. Tad rizika yra vienas iš investavimo parametrų, reikia pasirinkti tinkamą instrumentą“, - sako verslininkas ir investuotojas.
Prieš investuojant reiktų įvertinti ne tik kompanijos patikimumą, bet ir finansinius rodiklius. Apart bendrų patikimumo faktorių, tokių kiek ilgai kompanija veikia rinkoje, kiek gerai pažįstama ir panašiai, asmeniškai stengiuosi sužiūrėti tikruosius kompanijų finansinius rodiklius, čia jau be emocijų reikia kalbėti skaičių kalba, nes norinčių turėti mano pinigus yra sočiai.
Investuotojas sako, kad ir vėlgi, tam kad suprasti kompanijų finansines suvestines, reikia turėti finansinį raštingumą tam. Yra keletas parametrų, kurie padeda nustatyti, kas asmeniškai tinka, tai yra pelningumas, rizkingumas, likvidumas ir kiti dalykai, kuriuos įsivertinus galima pradėti investuoti.
Ilja Laurs: Finansinis raštingumas, 2025
Investavimo Amžius
Įvairūs SEB banko duomenys rodo, kad investuoti šalies gyventojai dažniausiai pradeda tada, kai karjera įsibėgėja. Pernai pirmą kartą pradėjusių investuoti SEB banko klientų duomenys rodo, kad 41-50 metų investuotojai sudarė penktadalį visų klientų, pirmąsyk bandžiusių investuoti. Ketvirtadalis pradėjusių investuoti buvo 30-40 metų. 18-29 metų jaunimas sudarė 14 proc. visų pirmakarčių investuotojų. Įdomu tai, kad didžiausią dalį (27 proc.) pirmą kartą bandžiusiųjų investuoti sudarė 60-ies ir vyresnio amžiaus klientai.
Investavimo amžius. Šaltinis: manokarjera.lt
Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė sako, kad dažnai kalbame apie tai, kad norint sėkmingai investuoti, svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau - idealu būtų vos sulaukus 18-os, gavus pirmą algą ar pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą. Tuomet prieš akis daug darbingų dešimtmečių ir daug galimybių sukaupti solidų kapitalą.
Žinoma, pradėjus vėliau investuoti ir norint pasiekti tokių pat rezultatų kaip 20-mečiui, kuriam iki pensijos dar 45 metai, reikės didesnio finansinio indėlio. Tačiau 40-ies sulaukę žmonės dažnai jau yra įgyvendinę pirmuosius tikslus, įsigiję nuosavą būstą, paauginę vaikus, turi daugiau patirties, dažnai ir daugiau finansinių galimybių negu 20-metis jaunuolis ar jaunuolė, tik pradedantys savarankišką kelią.
Taigi, nors laiko dar pakankamai daug, tačiau, kuo vėliau pradedame investuoti, tuo didesnę sumą reikės skirti investicijoms norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Todėl šiuo atveju investicijoms gali prireikti atriekti didesnę negu 10 proc. pajamų dalį, kuri įprastai rekomenduojama.
Pasak banko atstovės, kuo vyresni pradedame investuoti, tuo svarbiau paskirstyti savo investicijas ir prisiimti mažiau rizikos. Spekuliuoti, kai iki pensijos lieka vos 10 metų, gali būti rizikinga, nes siekiant greito rezultato ir praradus dalį investuotos sumos, gali tiesiog nebeužtekti laiko pradėti viską iš naujo.
Kaupimas Pensijų Fonduose
Paklausus kaip yra dėl kaupimo II ir III pakopos pensijų fonduose, S. Strockytė-Varnė atsako, kad čia galioja tie patys dėsniai: kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo paprasčiau bus pasiekti savo finansinius tikslus, tačiau pradėti kaupti niekada ne per vėlu.
Jei išskaidytume visą II pensijų pakopoje dalyvių sukauptą turtą, matytume, kad maždaug trečdalį II pakopos pensijų fonduose sukaupto dalyvių turto sudaro valstybės sumokėtos įmokos, dar trečdalį - pensijų fondų uždirbta grąža ir tik likęs trečdalis yra paties dalyvio tiesiogiai sumokėtos įmokos. Taigi, nesvarbu, koks bebūtų amžius, pradėti investuoti blogo laiko nėra. Investuojant, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, geriausias laikas pradėti yra dabar.
Nekilnojamasis Turtas kaip Investicija
„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Tiek JAV, tiek Europoje net 80 proc. individų gerovės sudaro iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaunamos pajamos. Beje, lietuviai taip pat dažniausiai yra linkę investuoti būtent į nekilnojamąjį turtą“, - teigia I. Laurs.
Anot verslininko, ši turto klasė taip pat išlieka viena stabiliausių, nepaisant tuo metu pasaulyje vykstančių pokyčių. „Nesvarbu, vyktų karas ar ekonominis pakilimas, ši turto klasė neša apie 6-7 proc. Esminis skirtumas, lyginant akcijų ir obligacijų rinkas su nekilnojamojo turto rinka, kaip teigia I. Laurs, yra rinkos likvidumas.
Viena to priežasčių - lėtas ir brangus nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo procesas, vidutiniškai trunkantis 3-6 mėn.
Tokenizacija NT Rinkoje
Ilja Laurs VDU studentams skaitydamas nuotolinę paskaitą tema „Tokenizacija NT rinkoje“ pabrėžė dar vieną svarbų aspektą - listingavimosi kaštus. Pavyzdžiui, listinguoti biržoje butą ar namą, siekiant gauti tokį patį likvidumą kaip akcijų rinkoje ir už tai mokėti dideles pinigų sumas yra visiškai už fantastikos ribų.
Lygindamas nekilnojamojo turto klasei kylančias problemas su akcijomis, obligacijomis ir indėliais, verslininkas išskiria pagrindines priežastis, kodėl žmonės nėra linkę investuoti į šias turto klases. Vienintelė bėda - įėjimui į šią rinką, lyginant su kitomis kapitalo rinkomis, trūksta likvidumo ir patogumo. Šioje vietoje, kaip sprendimą, galėtume pasitelkti tokenizaciją.
Rinkoje jau kelerius metus veikianti tokenizacijos technologija, I. Laurs teigimu, plačiajai visuomenei geriausiai žinoma dėl kriptovaliutų, tokių kaip Bitcoin ar Ethereum, pagrįstų Blockchain tinklu.
Tokenizacija. Šaltinis: vdu.lt
Pasak pašnekovo, tokenizacijos procesą, kuomet turtas gali būti išskaidytas į šimtus ar tūkstančius dalių ir taip platinamas tarp vartotojų, galima pritaikyti tiek įmonių akcijoms, tiek nekilnojamam turtui.
Kaip vieną pagrindinių tokenizacijos privalumų verslininkas I. Laurs yra linkęs išskirti finansinių procesų decentralizaciją. Lyginant su centralizuotu modeliu, kuris šiuo metu yra taikomas klasikinėje finansinėje technologijoje, decentralizacija užtikrina proceso patikimumą ir saugumą.
Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu tokenizacija yra taip vadinamoje „Early adopter“ rinkoje, kas reiškia, kad vartotojų segmentas, suprantantis šios technologijos veikimo principą ir gebantis ja naudotis, išlieka ypatingai mažas.
Verslininko įsitikinimu, reikės bent 10 m., kol tokenizacijos technologija bus prieinama eiliniam žmogui, o pajamingų objektų vertė gali padvigubėti. Tokenizacijai tapus įprastu instrumentu, ženkliai keistųsi žmogaus santykis su turtu, gyvenamąja vieta. Galbūt pasidarys daug paprasčiau ir greičiau keisti būstą, kuomet asmuo su juo nebus susietas turtine sąsaja.
2023-ieji - Lūžio Metai?
I. Laursas 2023-iuosius vadina lūžio metais dėl dviejų priežasčių. Pirma, valstybės nemoka išgyventi vien iš surinktų mokesčių, todėl, atsitikus krizei, politikai bėga pas bankininkus prašyti pinigų, tie prispausdina pinigų ir jais sprendžiamos problemos. Tai sukuria infliaciją.
Antroji priežastis, kodėl šiandieną vadinu lūžio metais, yra ta, kad su pagreičiu besivystančių technologijų, robotų, robotizacijos, kompiuterių, dirbtinio intelekto, pigios energijos dėka pasaulis sugeba pagaminti vis daugiau gerovės.
Vis daugiau ekspertų pasisako, kad po 10 ar 50 metų žmogus ekonomikai bus nebereikalingas, nes kur kas daugiau, geriau, pigiau, patikimiau padaro robotas su dirbtiniu intelektu. Tada grąža į rankinį darbą bus nulinė, o grąža į kapitalą - begalinė. Kitaip tariant, visa grąža, gerovė atitenka turintiems nuosavybės teisę, t. y. kapitalą, investicijų.
Nuo 2023 m. prasidės dar kitokia realybė, nes ateina dirbtinio intelekto banga. Lūžis nuo 2023 m. - nė kiek negausiu už savo darbą. Dirbtinis intelektas yra paskutinė sudedamoji dalis, kuri visiškai naikina kūrybiškumo, intelekto ir paties žmogaus poreikį ir sudaro prielaidas, kad ateis ekonomika su 100 proc. grąža į investicijas ir 0 % grąžos į darbą.
Esant tokiai situacijai, investicijos yra vos ne vienintelis gynybos būdas nuo valstybės. Investuoti pinigai ilguoju laikotarpiu yra atsparūs infliacijai. 2023-ieji yra tas lūžio taškas.
Finansinis Raštingumas
Apie 10 proc. dirbančių žmonių galėčiau pavadinti besidominčiais investavimu. Dabartinėmis aplinkybėmis pagrindinis finansinis raštingumas (kokios yra turto klasės, finansinės priemonės, kas yra prieaugis, grąža, palūkanos, sudėtinės palūkanos) turi būti privalomas visiems, kaip vairuotojo teisės.
Jeigu elgiuosi kaip vidutinis - tiesiog dirbu, taupau atlyginimą, dedu į banko indėlius ir neinvestuoju, tai trečdalį savo uždirbtų pinigų atiduodu pasidalinti valstybei ir kapitalistams. Jei žmogus vidutiniškai dirba 30-50 metų, man būtų gaila 10-15 metų dirbti visiškai veltui. Todėl kiekvienam verta investuoti į finansines žinias.
Finansinis raštingumas. Šaltinis: finansupartneris.lt
Akcentuoju, kad pagrindinės finansinio raštingumo žinios yra būtinybė, nes matau daug pastangų gaudyti epizodines žinutes: „Girdėjau, kad ta įmonė gera - investuoju.“ Čia lyg dirbti fizikos srityje nesimokius matematikos pagrindų. Be pagrindinio finansinio raštingumo itin pavojinga ką nors daryti praktiškai.
Smulkieji investuotojai dabar užsiima savigyda: piliulių - sočiai, bet daktaras nieko nepatars. Milijardai buvo prarasti dėl kriptovaliutų, nes savęs gydyti palikti žmonės nepajėgūs susigaudyti - daktaras jiems nedirba, jie tik girdi po gabaliuką iš visur.
Investavimas į Nekilnojamąjį Turtą
Lietuviai, kurie nesupranta finansų, investuoja į nekilnojamąjį turtą (geriau negu nieko), o lietuviai, kurie supranta finansus, investuoja į fondus, kurie investuoja į nekilnojamąjį turtą. Tai dar kiek geriau, nes centralizuotai valdomas fondas gauna geresnę grąžą, nei pirktum savarankiškai.
Paprasta matematika: investicinė grąža iš NT yra ypač maža. Skaičiuodami grąžą žmonės dažnai neįvertina savo skiriamo laiko, prastovų, amortizacijos, kas 10 metų reikalingo kapitalinio remonto. Jei paimtume skelbimus ir pažiūrėtume vidutinę butų pirkimo ir nuomos kainą, tai grąža išeitų vos 5 proc., dažniau - 3 proc. Tai tarsi šiek tiek lėčiau prarasti pinigus.
Technologinis Matymas
2003 m., kai pradėjau valdyti asmenines investicijas, man pasidarė aišku, kad technologijos yra kitokia sritis negu klasikinė pramonė ir ekonomika. Problema ta, kad visi bankų portfeliai buvo sudaromi remiantis įmonių pelno ir nuostolių ataskaitomis.
Supratau, kad grąžos yra kur kas aukštesnės technologijų sektoriuje. Tai įrodo ir paprastas faktas, kad NASDAQ (technologijos) aplenkia „Dow Jones“ (klasikinė pramonė) indeksą. Kadangi aš gyvenu paniręs į technologijas, jas suprantu.
Technologiškai mes jau matėme ryškų atotrūkį, tačiau „Nokios“ akcijų kainos kreivė nukrito tik po metų. Tada bankui sakiau, jog negaliu toleruoti, kad mano pinigai yra fonde, kurio didelę dalį sudaro nuodai (taip technologai vadino „Nokios“ akcijas). Ginčas su banku baigėsi tuo, kad visas investicijas į technologijas išsiėmiau ir investavau savarankiškai.
Mano įkurtas viešasis fondas yra simetrija to, ką darau su savo investicijomis. Čia man patiko visos įmonės, išskyrus „Netflix“, nes vienintelis jų verslo modelis buvo video turinys ir aš nemačiau fundamentalios ateities - žmogus negali žiūrėti 100 filmų per dieną ir už tiek mokėti. Priešingai nei, pavyzdžiui, „Google“, kurie turi beprotiškai didelį debesijos verslą, reklamą, dirbtinį intelektą - neribotos erdvės plėstis. Todėl savo portfelyje „Netflix“ pakeičiau į „Nvidią“.
Per pandemiją mes daug žmonių padarėme laimingų (pandemija vėl parodė, kaip skiriasi finansinis ir technologinis požiūris). Prasidėjus COVID-19, finansų rinkos su panika krito žemyn, o technologijų lygmenyje, įvedus karantiną, srautas (t. y. viskas, ką žmonės veikia internete) padidėjo 7 kartus, viskas susiveda į „Google“, „Microsoft“ ar „Amazone“ debesis.
Todėl galime greitai priimti sprendimus ir daryti korekcijas. Į technologijas reikia žiūrėti technologiškai, o ne finansiškai.
Investavimas į Technologijas
Į didžiąsias pasaulio korporacijas, kurios turi strateginių erdvių labai stipriai plėstis. Diversifikacijos esmė - nelaikyk kiaušinių viename krepšelyje. Investuoti į vieną atskirą įmonę - rizikinga.
Visų investuotojų patirtis rodo, kad investavimas į sektorių pagerina rezultatus, nes atsikratai nežinomybės, atsitiktinių faktorių.
Man nerūpi trumpalaikis rezultatas. Atskiriu, kiek reikia pinigų pragyvenimui, ir investuoju ilgam laikotarpiui. Pasirūpinu, kad man jokiomis aplinkybėmis nereiktų išsitraukti pinigų iš investicijos anksčiau laiko, tada ramiai reaguoju į rinkos svyravimus.
Į „Nextury“ fondus neįtraukiame daugiau kaip 20 įmonių akcijų, bet jas labai kruopščiai atrenkame - orientuojamės į turinčias potencialą augti 1000 kartų.
Gyvenimas Technologijose
Kasdien naudojuosi dirbtiniu intelektu ir „Metaverse“. Negaliu sau leisti investuoti, jeigu pats tame negyvenu, neišbandau. Kasdien su „Metaverse“ atrandu daug įdomaus: kad ir sportuodamas galiu bėgioti Tibeto viršūnėse arba, kadangi esu bokso mėgėjas, galiu boksuotis ir neskaudžiai gauti į galvą, kaip kartais būna ir tikrame gyvenime. Manau, po metų „Metaverse“ bus masiška.
Kasdien fiziškai po valandą užsiimu dirbtinio intelekto programavimu, kad suprasčiau, kas tai yra. Naudoju „Microsoft GitHub Copilot“, dirbtinis intelektas kaip šešėlis seka, ką programuoju, ir man sufleruoja.
Didžiausias investuotojo iššūkis yra atspėti metą prieš pat bangą. Kaip mes 2018 m. atpažinome kylančią „Nvidios“ bangą, dabar ateina dirbtinio intelekto banga. Iš visų žaidėjų dabar man labiausiai patinka „Microsoft“.
Pinigų Filosofija
Nesutinku su tuo, kad pinigai yra sumąstytas materialus blogis. Sakyčiau, pinigai savaime yra neutralūs - tai tik instrumentas. Klausimas - kam tu juos naudoji.
Gali panaudoti pinigus savo gerovei ar kitų žmonių gerovei. Kaip atsargos jie yra vieni galingiausių pasaulyje. Jeigu pinigus moki panaudoti gerovei, laisvei, savo ir savo giminės rytojui užtikrinti, kaip galima teigti, kad tai yra blogis?
„Galiausiai žmogus privalo elgtis atsakingai. Pinigai be atsakomybės gali tapti blogiu. Ir kuo daugiau galios tau yra duota, tuo didesnė tavo pareiga. Kai vienas nuo kito neatitrūksta, yra tobula.“
Iljos Laurso Biografija
Ilja Laursas gimė 1976 metų gegužės 2-ąją Kaune. 2002 metais baigė ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Būdamas studentu iš pradžių buto nuomai Vilniuje užsidirbdavo vakarais mokydamas anglų kalbos, o netrukus pradėjo verslą.
- 2004 metais I.Laursas įkūrė didžiausią pasaulyje atvirą mobiliųjų programėlių bendrovę „GetJar“, kuri sulaukė investicijų iš Silicio slėnio ir netrukus buvo perkelta į Jungtines Amerikos Valstijas.
- 2013 metais I.Laursas išleido knygą „Verslas naujai“, kuri buvo pripažinta bestseleriu Lietuvoje negrožinės literatūros kategorijoje.
- Nuo 2014 metų per įkurtą rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“ I.Laursas investuoja į aukštųjų technologijų sritis, tokias kaip 3D spausdinimas, naujausios technologijos, dalijimosi ekonomika, mobilusis ir išmanusis sportas.
- I.Laursas taip pat yra investicinio fondo „Nextury Technology Fund“ valdybos pirmininkas.
Technologijos ir Darbo Rinka
Ilja Laursas tikina, kad technologijų pažanga ne tik didina darbo vietų skaičių, tačiau ir leidžia kur kas daugiau užsidirbti. Tačiau tik tiems, kurie mokosi pasitelkti technologijas ir geba jas sumaniai įdarbinti, didėja reikalavimai našumui.
Vyras įsitikinęs, kad žmonės privalės prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, kitaip taps nereikalingu, tačiau tiems, kurie sugebės transformuotis, pasak Laurso, pavyks gauti tas pačias arba net gerokai didesnes pajamas investuojant gerokai mažiau laiką.
„Ta transformacija, jeigu netyčia įvyktų, kad atskirai gauni pajamas kaip pilietis, atskirai prasmingą veiklą darai dėl to, kad tau įdomu, tave veža, tu jautiesi laimingas, prasmingas ir panašiai“, - pasakojo Ilja, kurio įsitikinimu, toks modelis būtų gerokai tvaresnis ir žmones padarytų gerokai laimingesnius.