Darbo sutarties nutraukimas neretai verčia darbuotoją jaustis pažeidžiamai. Taigi, darbo santykių nutraukimas gali sukelti įvairias teisines pasekmes atsižvelgiant į individualiai susiklosčiusią situaciją. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
Sutarties pasibaigimo pagrindai numatyti Darbo kodekso (DK) 53 straipsnyje.
Darbo Sutarties Nutraukimo Būdai
- Šalių susitarimas: Tam, kad susitarimas būtų laikomas įgavusiu galią, būtinas kitos šalies raštiškas sutikimas, kurį ji turi suteikti per 5 darbo dienas.
- Darbuotojo iniciatyva: Jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti sutartį, apie tai privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.
- Darbdavio iniciatyva: DK 57 straipsnis numato sąlygas, kuriomis darbdavys savo valia gali nutraukti darbo santykius.
Taigi, gavęs pasiūlymą tiek darbdavys, tiek darbuotojas neprivalo su juo iškart sutikti ar nesutikti, pasiūlymą pateikusi šalis turi suteikti galimybę kitai šaliai apsvarstyti siūlomas sąlygas ir įsitikinti, kad jo interesai nėra pažeidžiami.
VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijose antroje vietoje, t. y. po ginčų dėl nesumokėto darbo užmokesčio, pagal dažnumą vyrauja darbo bylos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
DARBUOTOJO IR DARBDAVIO GINČAI. Laidos svečias: Tomas Bagdanskis
Išmokos Nutraukiant Darbo Sutartį
Darbuotojui, kuris nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva išmokama tik kompensacija už neišnaudotas kasmetines atostogas bei už išdirbtas darbo dienas, jei už jas dar nėra atlyginta.
DK 57 straipsnis numato sąlygas, kuriomis darbdavys savo valia gali nutraukti darbo santykius. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant 1 straipsnio dalyje išvardintų priežasčių, galimas atleidimas ir tais atvejais, kai bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, kuris negali būti trumpesnės nei dviejų mėnesių trukmės, ir šio plano vykdymo rezultatai nepasiekiami.
Nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės galima darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas ar esant dviems tokiems patiems darbo pareigų pažeidimams per paskutinius dvylika mėnesių. Tai, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nurodyta Darbo kodekso 58 str., 3 d. Nesant darbuotojo kaltės, taip pat ir Darbo kodekso 57 str.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - LR DK) 57 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš darbo sutarties nutraukimo pagrindų - darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 8-9 dalyse numatomos išmokos, kurios priklauso darbuotojui nutraukus darbo sutartį prieš tai minėto straipsnio pagrindu: 8 dalyje numatoma išeitinė išmoka, o 9 - ilgalaikio darbo išmoka. Ilgalaikio darbo išmokų skyrimo pagrindus ir dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas (toliau - Įstatymas).
Minėto Įstatymo 10 straipsnyje numatoma: 1. 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama: “Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis <…>.“.
Vadinasi, ilgalaikio darbo išmoka darbuotojui mokama tik tuo atveju, jei:
- darbo sutartis nutraukiama LR DK 57 straipsnio pagrindu;
- su darbuotoju ir darbdaviu per 3 mėnesių laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo nebuvo sudaryta nauja darbo sutartis.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama LR DK 57 straipsnio pagrindu, tačiau įstaiga yra reorganizuojama, ilgalaikio darbo išmoka turėtų būti išmokama ne vėliau kaip paskutinę darbuotojo darbo dieną.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei biudžetinių įstaigų darbuotojas toje pačioje darbo vietoje dirbo ilgiau kaip 5 metus, tokiam darbuotojui nutraukus darbo sutartį, priklauso ilgalaikio darbo išmoka, kuri išmokama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir tik tuo atveju, jei darbuotojas per tą terminą neįsidarbino toje pačioje biudžetinėje įstaigoje. Šią išmoką išmoka buvęs darbdavys.
Išeitinės Išmokos Dydžiai Pagal LR DK Straipsnius:
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo straipsnio, kuriuo remiantis nutraukiama darbo sutartis:
- LR DK 54 straipsnis - išmokos dydis neribojamas, tai šalių susitarimo reikalas.
- LR DK 55 straipsnis - išmoka nemokama.
- LR DK 56 straipsnis - 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi daugiau nei 1 metus arba 1 mėnesinio vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus.
- LR DK 57 straipsnis - 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi daugiau nei 1 metus arba 0,5 mėnesinio vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus.
- LR DK 58 straipsnis - išmoka nemokama.
- LR DK 59 straipsnis - 6 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- LR DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas - 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi daugiau nei 1 metus arba 1 mėnesinio vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus.
- LR DK 60 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktai - 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi daugiau nei 1 metus arba 0,5 mėnesinio vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus.
- LR DK 62 straipsnis - 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi daugiau nei 1 metus arba 0,5 mėnesinio vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus.
- LR DK 69 straipsnio 4 dalis - 1 mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- LR DK 95 straipsnio 1 dalis - 0,5 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Dažniausiai pasitaikantys darbuotojų reikalavimai - pripažinti atleidimą savo noru (DK 55 str. VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad pagal DK 55 str. 1 d. darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo netaikyti.
Skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant tokias bylas, svarbu išsiaiškinti, ar darbuotojo pareiškimas atitiko jo tikrąją valią, nebuvo darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio arba dėl kitos neleistinos įtakos. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (LAT 2013-03-19 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-174/2013, LAT 2014-10-07 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-420/2014).
Jeigu yra nustatyta, kad parašas pareiškime yra darbuotojo, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumas gali būti konstatuotas tik darbuotojui įrodžius, kad pareiškimo turinys neatitinka jo tikrosios valios, o yra parašytas dėl kokios nors neteisėtos įtakos (LAT 2020-09-30 nutartis civ. b. Nr.
Specialistė pažymi, kad tokios bylos yra sudėtingos, tačiau DGK pavyksta sėkmingai jas išspręsti, tinkamai vadovaujamasi teismų praktika. 2023 06 13 Vilniaus DGK sprendimu Nr. DGKS-3343 darbo byloje Nr. APS-131-8971/2023 pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. neteisėtu, nustačiusi, kad darbuotojas neturėjo valios nutraukti darbo santykius savo noru, ir buvus neleistiną darbdavio kišimąsi - prašymas darbuotojui buvo „pakištas“.
Kitoje byloje taip pat nustatyta, kad darbuotojas prašymą parašė esant darbdavio neteisėtai įtakai ir nebuvus darbuotojo valios nutraukti darbo santykius - buvo prašoma rašyti prašymą (2023 06 29 Šiaulių DGK sprendimas Nr. DGKS-3694 darbo byloje Nr.
Darbo Kodekso Pakeitimai Nuo 2025 m. Sausio 1 d.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo keletas svarbių Darbo kodekso pakeitimų:
- Smurto ir priekabiavimo sąvokos patikslinimas: Įsigalioja Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas.
- Papildomo darbo susitarimų detalizavimas: Susitarime turės būti nurodoma papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.
- Vadovo įdarbinimas: Darbdaviai galės pranešti „Sodrai“ apie vadovo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.
- Ilgalaikio darbo išmokos: Atleidžiant darbuotoją dėl darbdavio bankroto, numatoma galimybė gauti ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą.
- Laikinosios įdarbinimo įmonės reguliavimas: Įtvirtinamas konkretus 6 mėn. laikotarpis, po kurio iš sąrašo išbraukta laikinojo įdarbinimo įmonė vėl galės teikti prašymą.
- Viršvalandiniai darbai: Nuo šiol viršvalandinis darbas bus galimas tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
- Atostogos vaikui prižiūrėti: Patikslinta neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų vaikui prižiūrėti dalies trukmė - 62 kalendorinės dienos.
- Apmokėjimas už viršvalandžius švenčių naktimis: Aiškiai įtvirtinta, kad už tokį darbą mokama ne mažiau kaip 2,5 karto užmokesčio dydžio kompensacija.
- Lankstesnis prašymų darbo ginčų komisijoms pateikimas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 138 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamos bendrosios normos dėl mamadienių / tėvadienių suteikimo tuo atveju, kai darbuotojo darbo laiko norma - 40 valandų per savaitę.
Normos Taikymas:
- LR DK 112 straipsnio 5 dalis taikoma tik tiems darbuotojams, kurių vaikų amžius yra iki 3 metų. Kai darbuotojo vaiko amžius yra 3 metai ir daugiau ši norma netaikoma;
- Darbo laiko norma mažinama 20 procentų arba proporcingai mažinamas darbo dienų skaičius;
- Norma taikoma ir darbuotojams, kurie dirba sutrumpinta darbo laiko norma;
- Už nedirbtą darbo laiko dalį darbuotojui paliekamas darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis;
- Darbuotojams, kuriems taikoma LR DK 112 straipsnio 5 dalis turi teisę gauti papildomas poilsio dienas (mamadienius/tėvadienius) įprasta LR DK reglamentuojama tvarka;
- Sukaupto darbo normos laiko trumpinimo pridėjimo prie kasmetinių atostogų LR DK nenumato.
