Įmonių Patalpose Prekiauta Narkotikais: Detalus Tyrimas ir Pasekmės

Pastaraisiais metais Lietuvoje vykdomi intensyvūs tyrimai dėl narkotinių medžiagų platinimo, įskaitant atvejus, kai prekiaujama įmonių patalpose. Šiame straipsnyje apžvelgiami konkretūs atvejai, ikiteisminiai tyrimai, sulaikymai ir teismų sprendimai, susiję su narkotikų prekyba įvairiose Lietuvos vietose.

Klaipėdos Atvejis: Narkotikų Prekyba Kavinėje ir Grožio Salone

Ikiteisminį tyrimą uostamiesčio pareigūnai pradėjo pernai vasarą, gavę duomenų, kad narkotines medžiagas galimai platina pietinėje miesto dalyje esančios kavinės ir grožio salono savininkas. 60-metis klaipėdietis buvo sulaikytas po to, kai už 120 Eur Klaipėdoje gyvenančiam Rusijos Federacijos piliečiui ir už 100 Eur dar dviem asmenims įtariama pardavė bendrai apie 3 g kvaišalų. Kratų sulaikytojo vadovaujamos bendrovės patalpose ir bute metu rasta ir paimta apie 40 g kokaino. Prokuroro sprendimu apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės į pinigus, galimai gautus iš nusikalstamos veikos.

Ikiteisminis tyrimas dviem narkotikus įsigijusiems asmenims atskirtas ir užbaigtas supaprastinta tvarka, trečiasis įtariamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo sprendimu iš asmenų paimtas kokainas sunaikintas, o už nupirktus 3 g jų mėgėjai privalės sumokėti bendrai 4 700 Eur baudų, 500 Eur laidavimo užstatą bei 1 000 Eur įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltu pripažintam kvaišalų pardavėjui kol kas neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 945 Eur konfiskavimu. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos Regionai: Prekyba Augalų Apsaugos Produktų Falsifikatais

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Ikiteisminiame tyrime atliktos kratos, kurių metu aptiktas fasavimo „fabrikas“ ir paimtas įspūdingas kiekis galimai nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių, kurių vertė rinkoje, specialistų skaičiavimu, gali siekti apie 2 mln. eurų. FNTT pareigūnai įtaria, kad Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose veikusi asmenų grupė nelegaliai prekiavo augalų apsaugos produktų falsifikatais, atgabentais iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos.

Įtariama, kad nelegalią prekybą chemikalų klastotėmis organizavo agronomiją išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio veikla užsiimančiomis bendrovėmis, augalų apsaugos produktų prekyba. Įtariama, kad padirbti chemikalai šešėlyje buvo pardavinėjami prisidengiant juridiniais asmenimis, kuriems neva atstovavo prekeiviai. Turimais duomenimis, už nelegalias prekes galimai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat ir išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras, kurios vėliau nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas. Netikrose sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas, pavyzdžiui, apmokėjimas už tariamai parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, padirbtas prekes pardavinėję asmenys su potencialiais klientais bendraudavo slapstydamiesi, naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles, o prekes nelegaliai parduodavo tik patikimiems klientams - ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms, kitiems komercinę veiklą vykdantiems asmenims. Šešėlinę prekybą organizavę asmenys, manoma, padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau perfasuodavo į mažesnes talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo klientams. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos preliminariu vertinimu, kratų metu rastų jau supakuotų ir paženklintų augalų apsaugos produktų vertė, skaičiuojant pagal originalių produktų rinkos kainą, gali siekti per 200 tūkst. eurų. Vertinant kartu su neaiškios cheminės sudėties mišiniais, supakuotais kačių kraiko etiketėmis paženklintuose maišuose bei trąšų maišuose, sulaikytų klastočių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų.

Didžiosios dalies jau supakuotų produktų veikliosios medžiagos priskiriamos sulfonilurėjos grupei - tai herbicidai, kurių naudojimo norma yra ypač maža. Specialistai suskaičiavo, kad jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus 1 hektarui, tai vien kratų metu maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos turimais duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją arba per Rusiją bei Latviją. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln.

Panevėžio Apskrities Tyrimas: Neteisėta Prekyba Augalų Apsaugos Priemonėmis

Policija informavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas disponuojant informacija, kad Šiaulių miesto gyventojas bei vienos Panevėžio apskrityje registruotos įmonės, oficialiai prekiaujančios augalų apsaugos priemonėmis, vadovas, galimai vykdo neteisėtų bei suklastotų augalų apsaugos produktų prekybą. Atlikus ilgą bei sudėtingą tyrimą, šių metų rugsėjį, pasitelkus į pagalbą Kauno, Tauragės, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Utenos policijos pareigūnus, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos darbuotojus bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnus buvo vykdoma plataus masto operacija, atliekamos kratos bei kiti procesiniai veiksmai. Iš viso buvo atliktos 48 kratos juridinių ir fizinių asmenų, įtariamų neteisėta prekyba bei šių produktų įsigijimu, automobiliuose, gyvenamosiose ir sandėliavimo patalpose.

Tyrimo duomenimis, pagrindiniai klientai, įsigyjantys nelegalias augalų apsaugos priemones, buvo žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Kratų metu rastas didelis kiekis nelegalių AAP, kurių vertė, preliminariais duomenimis, galimai viršija 250 tūkst. eurų. Įtariama, kad nelegalūs bei suklastoti AAP buvo pardavinėjami be jokių apskaitos dokumentų ir ženkliai mažesne kaina, nei legali produkcija, parduodama oficialių platintojų. Tokiu būdu į valstybės biudžetą nebuvo mokami jokie mokesčiai. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminiai tyrimai atliekami pagal LR BK 202 str. 1 d. (‘Neteisėtas vertimasis komercine veikla“) ir LR BK 222 str. 1 d. („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“). Šiuo metu įtarimai pareikšti dviem asmenims, bet įtariamųjų skaičius gali didėti. Tyrimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atstovais bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnais. Pareigūnai pastebi, kad vis labiau skiriant didesnį dėmesį žaliajam kursui žemės ūkyje, taip pat griežtėjant reikalavimams dėl naudojamų augalų apsaugos priemonių bei sparčiai augant tokių priemonių kainoms, šešėlis šiame sektoriuje klesti.

Pastebimos tendencijos, kad pesticidų klastočių gamyba ir pardavimas jau tapo viena pelningiausių ir mažiausiai grėsmių nusikaltėliams keliančių organizuoto nusikalstamumo sričių. Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Teisėsaugos institucijos įspėja, kad asmenys, kurie ruošiasi įsigyti ir naudoti nelegalias augalų apsaugos priemones, rizikuoja prarasti Europos Sąjungos finansavimą bei tiesiogines išmokas. Dauguma nelegalių falsifikatų į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš trečiųjų šalių. Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims siekia nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams - nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Organizavimas prekybos žmonėmis ir narkotikais Airijos saloje

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33 asmenys kaltinami beveik dešimtmetį vykdę prekybą žmonėmis, tarp jų - vaikais, Airijos saloje prekiavę narkotikais, atlikę kitus nusikaltimus. Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, nusikaltimai veikiant nusikalstamame susivienijime buvo vykdyti trijose valstybėse. Nusikalstamos veikos buvo vykdomos beveik dešimtmetį. Nusikaltimai buvo vykdomi tiek Lietuvoje, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Per šiuos metus pavyko identifikuoti ir nustatyti asmenis, kurie galimai vykdė nusikalstamas veikas.

Baigus ikiteisminį tyrimą, byla buvo perduota teismui, ir įtarimai šioje byloje yra įteikti 33 asmenims, kurie veikė nusikalstamo susivienijimo gretose, vykdė prekybą žmonėmis, narkotinėmis medžiagomis, prekybą vaikais, legalizavo neteisėtu būdu įgytą turtą bei vykdė kitus nusikaltimus. Jo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo labai didelės apimties - teismui perduoti 297 tomai bylos medžiagos, apklausta per 400 liudytojų ir nukentėjusiųjų. Visi 33 kaltinamieji yra Lietuvos piliečiai. 22 asmenys yra pripažinti oficialiai nukentėjusiaisiais šioje byloje. R. Ušinsko pateiktais duomenimis, tyrimo metu pavyko identifikuoti „pakankamai dideles pinigų sumas“, galimai uždirbtas iš prekybos žmonėmis ir narkotinėmis medžiagomis.

Buvo kratų metu paimta apie 150 tūkst. grynaisiais pinigais pas vieną iš nusikalstamo susivienijimo lyderių. Taip pat buvo surastas, identifikuotas turtas, kuris buvo galimai įgytas iš pinigų, gautų vykdžius nusikalstamo susivienijimo veikas. Turto vertė identifikuota yra daugiau kaip 1 mln. eurų. Tai įvairios įmonės, žemės sklypai, namai, butai, brangenybės. Visiems šiems turtams yra taikytas nuosavybės teisių apribojimas. Pasak jo, dalis kaltinamųjų jau teisti kitose bylose. Nusikalstamo susivienijimo lyderis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę už prekybą narkotinėmis medžiagomis. Buvo išskirta dalis bylos iš šio tyrimo ir perduota teismui, ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė lyderiui. Anot teisėsaugos, dalis pagrindinių įtariamųjų yra kilę iš Plungės.

Kaip sakė Klaipėdos apskrities policijos Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Valdas Narutavičius, teisėsauga turi duomenų, kad iš Lietuvos ne mažiau 100 asmenų buvo išvežti į Airiją ir Šiaurės Airiją prekiauti daugiausia heroinu. Teisėsaugos duomenimis, dalis šių pajamų buvo legalizuota įkūrus automobilių servisą, plovyklą, kitą infrastruktūrą, taip pat investuojant į nekilnojamąjį turtą, perkant juvelyrinius dirbinius. Kita dalis neteisėtų pajamų buvo skiriama naujiems nukentėjusiems verbuoti, nugabenti juos į Airiją, apgyvendinti.

Klaipėdos apskrities policijos vyriausioji tyrėja Lina Garanickaitė pabrėžė, kad užverbuoti narkotikų prekeiviai buvo laikomi preke, kuri būdavo pakeičiama žmogų sulaikius, jam pabėgus ar mirus. Nusikaltėliai buvo sukūrę prekybos narkotikais infrastruktūrą. Buvo telefono linijos, kur galima pasiskambinti ir susitarti. Ir sėdėjo vadinamieji operatoriai lietuviai, kurie organizuodavo narkotikų privežimą, paskirstymą, keisdavo žmones iš miesto į miestą. Buvo visas tinklas gerai valdomas ir atnaujinamas. Nusikalstamo susivienijimo veiklai tirti Eurojuste buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Europolo pareigūnų.

R. Ušinsko duomenimis, kaltinamasis grupuotės lyderis taip pat nuteistas už svetimo turto sunaikinimą, kai 2020-aisiais organizavo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno šeimos automobilio padegimą.

Nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja narkotikus vartojančiųjų skaičius, tačiau prekiautojų narkotikais policija sučiumpa vis daugiau. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus narkotikų vartojo 2,6 proc. 15-64 metų Lietuvos gyventojų, t. y. beveik pustrečio karto mažiau negu prieš ketverius metus.

Per įvairias apklausas kas dešimtas Lietuvos gyventojas prisipažino bent kartą ragavęs uždrausto vaisiaus. Paaugliai pradeda nuo klijų ir kitokių inhaliantų (toksinių medžiagų), vyresnieji ragauja haliucinogeninių grybų, kokaino, bet Lietuvoje populiariausia narkotinė medžiaga yra kanapės. Tačiau ir jų, palyginus su kitais europiečiais, suvartojame žymiai mažiau. Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2012 metų metinės ataskaitos duomenimis, vidutinis kanapių vartojimo paplitimas nors kartą gyvenime Europoje yra 23,7%, per pastaruosius metus - 6,8%. O Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenimis, kanapių bent kartą gyvenime vartojo 10,5% 15-64 metų gyventojų, tai yra 2,3 karto mažiau nei Europos vidurkis.

Tačiau po kurio laiko kvaišalų mėgėjai išmoko iš kanapių gaminti marihuaną ir taip jas sukompromitavo. Marihuana - tai psichotropinė medžiaga, gaminama iš džiovintų kanapių lapų ir žiedų. Paprastai ji rūkoma. Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra tetrahidrokanabinolis. Pagal jį ir nustatomas kanapių stiprumas. Gatvėje parduodamos marihuanos kaina yra 7-10 litų. Lietuvos nelegalioje narkotikų rinkoje visada buvo galima įsigyti ir vietoje užaugintų, ir iš kitur atvežtų kanapių. Dirbtinėmis sąlygomis užaugintos kanapės turi didelį kiekį veikliosios narkotinės medžiagos, todėl kanapių vartotojų ypač mėgstamos. Gatvės rinkoje už jas mokama net 40 litų už gramą.

Per metus dėl kanapių laikymo ir pardavimo Lietuvoje sulaikoma per 300 žmonių. Jie iš kanapių kraunasi tūkstantinius pelnus, tačiau smarkiai rizikuoja, nes įkliuvę už grotų sėda ilgiems nelaisvės metams. Sulaikyti 6 panevėžiečiai: anksčiau teistas ir Vokietijoje jau buvęs sulaikytas T. K. (33 m.), už viešosios tvarkos trikdymą teistas G. Z. (32 m.), kuriam taikytas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą disponavimą kvaišalais turint tikslą juos platinti teistas A. U. (37 m.), už vagystę teistas G. K. (45 m.), taip pat už vagystes teistas ir buvęs sulaikytas Švedijoje T. I. (24 m.), kuriam irgi taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, bei anksčiau neteista J. V. (40 m.). Visi šie narkotikų platintojai siejami su viena Panevėžio organizuota nusikalstama grupuote. Manoma, kad Panevėžyje buvo organizuotas platus kanapių platinimo tinklas. Įtariama, kad platintojai veikė labai atsargiai - narkotinės medžiagos buvo perduodamos tik patikimiems asmenims iš rankų į rankas, kvaišalai platinti gatvėse, butuose, baruose, automobiliuose.

Sulaikius įtariamuosius, skirtingose Panevėžio miesto ir rajono vietose atlikta 13 kratų ir rasta apie 22 kg kanapių ir jų dalių. Panevėžio miesto apylinkės teismas leido suimti įtariamuosius: keturiems jų skirtas suėmimas 3 mėnesiams, dviem - mėnesiui.

Klaipėdos Atvejai: Lombarduose ir Jaunimo Grupėse

Nusikalstama grupuotė, kurios branduolį sudarė 17-26 metų jaunuoliai, demaskuota dar pernai vasarą. Įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo (taip pat ir nepilnamečiams) bei dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir svetimais dokumentais (iš viso 33 nusikalstamos veikos) pareikšti 15 asmenų. Pareigūnai įtaria, kad tiesioginių kvaišalų platintojų veiklą organizavo Anglijoje už plėšimą teistas klaipėdietis.

Nustatyta, kad kanapės ir kanapių derva platinta ir dviejų įtariamųjų tėvo lombarduose. Įmonės patalpose per kratas policijos pareigūnai aptiko hašišo. Lombarde naktinėje pamainoje tuokart dirbęs įmonės savininko nepilnametis sūnus (17 m.) sulaikytas prie savo namų. Jo kuprinėje pareigūnai aptiko bendrovės dokumentuose nefiksuotus mobiliojo ryšio telefonus, kitų asmenų dokumentus bei per 100 gramų kanapių ir jų dalių. Du įtariamieji sulaikyti po to, kai narkotikus pardavė pirkėjais apsimetusiems asmenims.

Taigi Klaipėdoje neseniai sulaikytos dar 2 grupuotės, platinusios kanapes ir kitus kvaišalus. Pareigūnai jas vadina jaunimo nusikalstamomis grupuotėmis. Vienoje jų įtariamieji yra 20-25 metų jaunuoliai, o kitoje - dar jaunesni. Pareigūnai per kratas surado apie 2 kg kanapių ir jų dalių, 170 ekstazio tablečių ir apie 15 gramų psichotropinių medžiagų darinių. Aptiktų kvaišalų vertė rinkos kainomis - apie 65 000 litų. Įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizuotoje grupėje pareikšti keturiems 20-24 metų jaunuoliams. Dar vienas 25 metų klaipėdietis įtariamas kvaišalų perpardavinėjimu.

Per kitą pareigūnų operaciją sulaikyta 13 jaunuolių, kuriems yra 15-24 metai (nepilnamečių - 5). Nustatyta, kad jaunuoliai pardavinėjo narkotikus bendraamžiams, kartais - ir nepilnamečiams. Jauniausiam iš sulaikytųjų - vos 15 metų, tad jis apklaustas tik kaip liudytojas, nes dėl jauno amžiaus nėra baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą kvaišalais subjektas. Įtarimai dėl kanapių ir jų dalių platinimo pareikšti 7 asmenims. Šie sulaikyti ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Kretingoje. Anot pareigūnų, įtariamieji pardavinėjo narkotikus ir vienuose Klaipėdos vaikų globos namuose, taip pat profesinėje mokykloje ir jos bendrabutyje.

Primintina, kad Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1-oji dalis už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų, o 261 straipsnis už tokių medžiagų platinimą nepilnamečiams numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 12 metų.

Statistika ir Tendencijos

Nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja narkotikus vartojančiųjų skaičius, tačiau prekiautojų narkotikais policija sučiumpa vis daugiau. Per įvairias apklausas kas dešimtas Lietuvos gyventojas prisipažino bent kartą ragavęs uždrausto vaisiaus. Paaugliai pradeda nuo klijų ir kitokių inhaliantų (toksinių medžiagų), vyresnieji ragauja haliucinogeninių grybų, kokaino, bet Lietuvoje populiariausia narkotinė medžiaga yra kanapės. Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2012 metų metinės ataskaitos duomenimis, vidutinis kanapių vartojimo paplitimas nors kartą gyvenime Europoje yra 23,7%, per pastaruosius metus - 6,8%. O Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenimis, kanapių bent kartą gyvenime vartojo 10,5% 15-64 metų gyventojų, tai yra 2,3 karto mažiau nei Europos vidurkis.

Ši lentelė apibendrina kanapių vartojimo paplitimą Europoje ir Lietuvoje:

tags: #imones #patalpose #prekiauta #narkotikais