Įmonės turto draudimas yra būtina priemonė, padedanti apsaugoti verslą nuo netikėtų nuostolių, patirtų dėl įvairių nelaimių. Atsitikus įvykiui, po gaisro, audros ar kitos nelaimės, kai sugadinamas turtas, įmonė patiria didelių materialių nuostolių, kol atstato suniokotą turtą, ar įsigyja naują. Po tokių nelaimių, kol atstatomi pastatai, įsigyjami nauji įrengimai ar užsakomos naujos medžiagos, sutrinka ir verslo procesas - gamyba ar paslaugų tiekimas nebevykdomas arba vykdomas tik iš dalies. Todėl siekiant apsaugoti verslą nuo tokių sukrėtimų, patariame kartu apdrausti tiek įmonės turtą, tiek verslo nutrūkimo riziką.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia įmonės turto draudimas, kokį turtą galima apdrausti, kokios rizikos yra padengiamos ir ką daryti įvykus nelaimei.
Nekilnojamo turto draudimas - svarbiausi faktai ką reikia žinoti
Nuo ko galima apdrausti įmonės turtą?
Mūsų draudimo brokeris įvertins Jūsų verslo poreikius ir parinks Jums tinkamiausią turto draudimo apsaugą:
- Išvardytų rizikų draudimas: nuo gaisro (tiesioginio žaibo įtrenkimo, sprogimo ar kitų ugnies rizikų), gamtinių jėgų (audros, liūties ir kitų gamtos jėgų rizikų), vandens (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos avarijų ir kitų vandens rizikų), vagystės su įsilaužimu ir plėšimo, vandalizmo ir transporto priemonės atsitrenkimo, įtampos svyravimų ir kt. Jums aktualių rizikų;
- Visų rizikų draudimas;
- Įrengimų draudimas nuo gedimų;
- Verslo nutrūkimo draudimas.
Koks turtas gali būti apdraudžiamas įmonių turto draudimu?
Įmonių turto draudimu gali būti apdraudžiamas įvairus turtas, įskaitant:
- Pastatai, statiniai;
- Įvairūs įrengimai;
- Įmonės atsargos;
- Specializuota technika;
- Investicijos į nuomojamas patalpas, tai aktualu toms įmonėms, kurios nuomoja patalpas;
- Investicijos į ilgalaikį turtą: pastatus, įrengimus;
- Papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti;
- Grynuosius pinigus seife, kasoje;
- Reklaminius stendus;
- Įmonės nešiojamą įrangą, pvz. nešiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir pan.;
- Verslo tęstinumas (galime apdrausti negautą grynąjį pelną ir nuolatines sąnaudas.

Rizikos vertinimas statybos ir eksploatavimo etapuose
Be jokios abejonės, statantis svajonių namą, draudimo įmokos dydis yra paskutinėje atmintinų dalykų sąrašo vietoje.
„Klaidų pasitaiko ne tik statybos laikotarpiu, bet ir projektavimo ar namo neteisingo eksploatavimo metu, todėl būtina įvertinti riziką visuose etapuose. Pavyzdžiui, žala gali būti padaryta įsivėlus klaidai tiriant gruntą, ant kurio statomi pamatai. Didesnė žalos rizika, jei statybos darbai atliekami ūkio būdu. Vis dėl to svarbu, kad darbus atliktų profesionalūs rangovai, naudojantis kokybiškas medžiagas ir už darbus bei produktus suteikiantys garantijas“, - sako T.
Taigi svarbu atsižvelgti ir į namo statybos vietą. „Yra tam tikros rizikos, kurios konkrečiuose regionuose būna nedraudžiamos, pavyzdžiui, potvynio rizika Šilutės rajone“, - teigia „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Statybos draudimas
Draudimo ekspertai siūlo draustis ne tik jau pastatytą namą, bet ir statybas - tai yra, dar tik statomą namą ir statybų aikštelėje esančias medžiagas ir inventorių.
„Lietuvos draudimo“ atstovės teigimu, nebaigtų statyti namų draudimas įmanomas, medinių nebaigtų namų draudimas galimas tik su atskiru draudimo bendrovės sutikimu, o visiems nebaigtiems pastatams galioja minimalus rizikų kiekis tol, kol jie būna pabaigti.
„Statybos draudimu galima apdrausti nuo vagystės ir apdraudžiami net tik sumontuoti įrenginiai.
Statybos metu suteikiama „visų rizikų“ draudimo apsauga.
Ką daryti įvykus nelaimei?
Įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl kurio buvo apgadintas ar sunaikintas įmonės turtas:
- Apie tai bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina nedelsiant pranešti atsakingai valstybės institucijai - Policijai, Priešgaisrinei gelbėjimo ar Avarinei tarnybai dėl gelbėjimo darbų atlikimo, nelaimės aplinkybių bei priežasčių nustatymo.
- Svarbu imtis visų būtinų veiksmų turtui gelbėti ir užkirsti kelią papildomų ar didesnių nuostolių atsiradimui.
- Apie įvykį taip pat būtina kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti BTA, pristatyti visus reikiamus dokumentus ir užpildyti paraišką draudimo išmokai gauti.
Reikia konsultacijos?
Kaip apskaičiuojama draudimo įmoka?
„Kiekvieno draudžiamo objekto įmoka priklauso nuo įvairių parametrų - vertinamas ne tik objekto dydis, bet ir konstrukcija, baigtumas, ar pastatas nuolat gyvenamas, iš kokių medžiagų jis pastatytas, nuo kokių rizikų norima pastatą apdrausti.
Įmokos dydis (arba draudimo kaina) taip pat priklauso nuo to, kokį draudimo variantą renkasi klientas, ar jis draudžia vien tik pastatą ar ir namų turtą (tai yra visą turtą esantį pastate).
Vertindami draudiminę riziką draudėjai pirmiausia atkreipia dėmesį į namo statybos būdą - tai mūrinis, medinis ar karkasinis namas. Taip pat į stogo dangą - šiaudinė ir skiedrinė yra pavojingesnės dėl gaisro.
Taip pat įvertinama, kokioje vietovėje namas pastatytas, kiek arti vandens telkiniai (dėl galimo potvynio), kuriame Lietuvos regione jis eksploatuojamas (Vakarų Lietuvoje didesnė audros tikimybė ir žala).
Jei draudimo sutartis tęsiama, atsižvelgiama į praėjusio laikotarpio žalų istoriją.
Taip pat svarbi šildymo sistema: ar nėra name pirties, kiek ir kokių židinių bei krosnių sumontuota name.
„Pavojingiausiu šildymo būdu laikomas kieto kuro atvirose krosnyse.
Mažiausiai pavojingu - geoterminis ir kiti naujos kartos šildymo būdai. Tačiau būtina įvertinti ne tiek šildymo būdą, kiek šildymo technologiją.
Pagalbos paslaugos draudimo pakete
Nemaža dalis lietuviškų įmonių siūlo į draudimo paketą įtraukti ir budinčią pagalbą.
Tai naudinga daugeliu nenumatytų atvejų - žinojimas, kad draudimas kompensuos už žalą, neišsprendžia problemų, su kuriomis susiduriate iškart ją aptikę ir įvertinę.
„Pavyzdžiui, situacija: po puikaus savaitgalio, vėlų sekmadienio vakarą grįžtate su šeima namo.
O namuose pasidarbavo vagys, kurie ne tik sujaukė visus namus, bet dar ir išlaužė duris bei išdaužė langą.
Ką daryti? Kur sekmadienio vakarą rasti meistrą, kuris sutaisytų spyną, o kur rasti medžiagų langui užsandarinti?“, - tokias galimas problemas apibūdina T.
Būsto draudimas: butas vs. individualus namas
Gyvenant nuosavame name jūsų greičiausiai neužlies kaimynai, kita vertus, gyvenant bute ant stogo turbūt neužvirs medis.
Nors draudimo kompanijų pasiūlymuose jūsų gyvenamoji vieta dažniausiai apibūdinama bendru žodžiu „būsto draudimas“, tiek gyvenant bute, tiek individualiame name egzistuoja savitų niuansų.
Paskatos ir motyvai draustis arba nesidrausti kiekvienam yra individualūs - lygiai kaip ir sėkmė išvengiant nemalonumų.
Kai kurie žmonės apsidraudžia prieš įvykstant nelaimei, kiti, dar laimingesni, apsidraudę apskritai negauna preteksto kreiptis dėl kompensacijų, o tretiems pasiseka kur kas mažiau.
„Dažnas atvejis, kai žmonės įvertina rizikas ir apsidraudžia jau po vagystės, audros ar kito incidento.
Kita grupė - žmonės, kurių butus apdrausti reikalauja bankas, išduodantis paskolą.
Ką reikia atskirti draudžiant turtą?
Draudimo kompanijos „Ergo“ atstovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad draudimas dažnai suvokiamas plačiai, tačiau egzistuoja tam tikri esminiai skirtumai.
„Buto draudimą gyventojai supranta labai paprastai - apsidraudžiau viską.
Deja, bet dažnai teisybė išaiškėja tik tada, kai atsitinka nelaimė.
Siekiant teisingai suprasti, ką ir nuo ko apdraudėte, pirmiausia reikia atskirti nekilnojamąjį turtą - buto sienas nuo kilnojamojo turto - tai daiktai, kurie naudojami buityje: baldai, buitinė technika, juvelyrikos dirbiniai, mobilieji telefonai ir panašiai, bei kaimynams padaromą žalą.
Turto draudimas skirtas atlyginti nukentėjusio buto remonto išlaidas, kitaip tariant, žala padaryta savo turtui, o civilinės atsakomybės draudimas atlygina nuostolius, kuriuos patiria kaimynai dėl kitame bute atsitikusios nelaimės - užliejimas, gaisras.
Draudžiantis namų turtą, reikia atkreipti dėmesį ne tik į rizikas, nuo kurių pageidaujama apsidrausti, bet ir į daiktus, kurie apdraudžiami.
Dažnai yra išskiriamas vertingų daiktų, rinkoje vadinamų vertybėmis, draudimas.
Vertybėms priskiriami grynieji pinigai, papuošalai, meno kūriniai, antikvariniai dirbiniai, ginklai, kailiniai ir pan.
Kai kurie draudikai, sudarydami sutartis, išskiria ir kompiuterinę įrangą, mobiliuosius telefonus.
Būdingos rizikos gyvenant bute
Skirtingai nei individualių namų atveju, gyvenant butuose egzistuoja keletas specifinių rizikų.
T. Nenartavičiaus teigimu, butuose dažniausias įvykstantis nepageidautinas įvykis yra užliejimas, o individualūs gyvenamieji namai dažniausia nukenčia nuo gamtos stichijų - audros, krušos, liūties ir panašiai.
Nors gaisras nėra dažnas įvykis nei butuose, nei individualiuose gyvenamuosiuose namuose, bet jo padaromi nuostoliai - ypatingai dideli.
Kai kurios rizikos priklauso nuo pastato aukšto.
„Deja, bet nuo vagystės rizikos dažniau nukenčia pirmo aukšto gyventojai.
Priežastis paprasta: patekti į neapsaugotus balkonus labai paprasta, o išlaužti plastikines duris patyrusiam vagiui - kelių sekundžių darbas.
Įmonių turto draudimo rinkos tendencijos
Per 2022 m. pirmuosius tris ketvirčius įmonių draudimo įmokų sumos išaugo 39 proc., o žalų sumos pakilo net 51 proc., nors draudimo sutarčių skaičius sumažėjo 6 proc., rodo brokerių įmonės „Aon Baltic“ atlikta analizė. Jau ne vienerius metus pasaulyje didėjančios gamtinių nelaimių sukeliamos žalos didino turto draudimo kainas, kurių augimui Lietuvoje įtakos turi dar keli veiksniai - infliacija, augančios turto atstatymo kainos ir išaugusios rizikos dėl karo Ukrainoje. Lietuvos banko (LB) paskelbtais duomenimis, šiemet per tris ketvirčius įmonių turto draudimo įmokų sumos pasiekė 48,23 mln. Eur ir augo daugiau kaip 39 proc., palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu, išmokėtų sumų skaičius pagal patirtus draudiminius įvykius augo net 51 proc., ir sudarė 23,26 mln. Eur. Dar labiau - 65 proc. - didėjo įvykių skaičius: nuo 9416 (2021 m. III ketv.) iki 15537 (2022 m.
Pasaulinės draudimo brokerės „Aon“ ekspertai teigia, kad Lietuvoje, tradiciškai vertinamoje kaip ramus regionas, turto draudimo įmokų augimas pastebėtas tik pastaruoju metu, kai kelti kainas pradėjo perdraudikai. Nors Lietuvoje įmonių turto draudimo tarifai šiemet augo 10-25 proc., „Aon Baltic“ rizikos valdymo vadovas Nerijus Jakiūnas pastebi, kad tai nėra aukščiausias augimas pasaulyje. Žymiai daugiau - iki 40 proc.
Brokeriai atkreipia dėmesį, kad analizuojant LB skelbiamą įmonių turto draudimo statistiką būtina įvertinti keletą aspektų, išskiriančių 2022 metus iš ankstesnių laikotarpių. Draudimo įmonės visame pasaulyje derinasi prie išaugusios infliacijos ir padidėjusių turto draudimo sumų - dėl to tenka didinti kapitalą ir ieškoti papildomų lėšų perdraudimui. Tai, savo ruožtu, turi įtakos draudimo tarifų didinimui.
N. „Geopolitinė situacija neigiamai veikia draudikų norą drausti įmonių turtą Baltijos šalyse, ypač atsargiai vertinami prašymai apdrausti energetikos ir infrastruktūros objektus. Dėl sudėtingos rizikos gauti geras draudimo sąlygas tokiems objektams ir ramiais laikotarpiais nebūdavo lengva, o pasikeitusi aplinka situaciją dar labiau komplikavo, todėl norint apdrausti turtą įmonėms tenka mokėti aukštesnes įmokas arba siaurinti draudimo apsaugos apimtį“, - aiškina N. Pasak N. Anot N. „Infliacija paveikė ne tik pastatų statybos ar žaliavų įsigijimo kainas, bet ir įrengimų, inventoriaus įsigijimo kaštus, o tai tiesiogiai veikia turto draudimo sumų augimą, - pasakoja „Aon Baltic“ atstovas. N. „Bandymas ieškoti draudimo sutarties, kuri visada „atsipirktų“, rodo nepakankamą suvokimą, kokia tikroji draudimo apsaugos paskirtis ir nauda, - teigia N. Jakiūnas. - Kiekvienais metais draudimo sutartis bus „pelninga“ tik kažkuriai vienai sutarties šaliai - klientui arba draudimo bendrovei. Draudimas - tai ne kontraktas, kuriam pasibaigus abi šalys skaičiuotų tik pelną. Naudojantis draudimo paslauga įmokos mokamos kasmet ir jei neatsitinka įvykių, daliai įmonių atstovų gali atrodyti, kad buvo mokama tuščiai.
Lietuvoje po kelerių ramesnių metų, kai draudiminių įvykių įmonių turto draudime nebuvo itin daug, šiemet pastebimas didesnių žalų, viršijančių 5 mln. Eur, skaičiaus augimas. Jei 2000 - 2015 m. tokių įvykių Lietuvoje rinkoje buvo reta, tai per pastaruosius kelerius metus jų priskaičiuojama daugiau kaip 5. Didžiausius nuostolius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sukelia gaisrai ir gamtinės nelaimės - šios priežastys sudaro iki 10 proc.
Draudimo eksperto teigimu, nepaisant akivaizdžiai išaugusių įmokų už įmonių turto draudimą, apdraudžiamo turto pobūdis išliko panašus - 60 proc. jo sudaro nekilnojamas turtas, ir 40 proc. - kilnojamasis: įrenginiai, atsargos, produkcija. Absoliučią dalį draudžiamo turto toliau sudaro tie objektai, kuriuos privalu drausti pagal sutartinius įsipareigojimus arba finansinių institucijų reikalavimus.
„Pamažu auga įmonių vadovų supratimas apie draudimo suteikiamą apsaugą. Ją išskiria kompleksinis rizikų vertinimas, kuriuo nustatoma, kokios rizikos bus valdomos draudimo pagalba, o kurios lieka įmonės atsakomybėje kaip toleruotinos ir nedarančios esminės įtakos veiklos tęstinumui. Suprantama, kad kompleksiniai draudimo sprendimai dažnu atveju būna brangesni, lyginant su anksčiau darytais „ekonominiais“ sprendimais ir tikslu kuo daugiau sutaupyti“, - reziumuoja N.
Įmonių turto draudimo statistika Lietuvoje (2021-2022 m.)
| Rodiklis | 2021 m. (I-III ketv.) | 2022 m. (I-III ketv.) | Pokytis (%) |
|---|---|---|---|
| Įmokų suma (mln. Eur) | 34.7 | 48.23 | 39 |
| Išmokėtų sumų suma (mln. Eur) | 15.4 | 23.26 | 51 |
| Įvykių skaičius | 9416 | 15537 | 65 |
| Sutarčių skaičius | - | - | -6 |

Atsitikus nelaimei, draudimo bendrovė pasirūpins Jūsų pastatų remonto, atstatymo darbais, jų priežiūra ir apmokėjimu.