Įmonės turto iššvaistymas: kas tai?

Lietuvoje pastaruoju metu buvo nustatyta nemažai turto iššvaistymo atvejų, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, skirtos baudos ir priimti teismų sprendimai.

Apskaitininkės įvykdytas turto pasisavinimas žemės ūkio bendrovėse

Nuo 2023 metų rugsėjo iki 2024 metų spalio bendrovių administratorė - apskaitininkė, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą organizacijų turtą, pasisavino labai didelės vertės žemės ūkio bendrovėms priklausantį turtą - 159 tūkst. eurų. Tyrimo duomenimis, iš vienos žemės ūkio bendrovės sąskaitos išgryninusi pinigus, apskaitininkė savo reikmėms panaudojo apie 95 tūkst. eurų, o iš kitos žemės ūkio bendrovės sąskaitos - daugiau nei 63 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji, siekdama nuslėpti jos pasisavintų pinigų trūkumą, į vienos bendrovės kasos knygą įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva žemės ūkio bendrovės vadovui grynaisiais buvo išmokėti 88 tūkst. eurų, o į kitos bendrovės kasos knygos registrą įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ir šios bendrovės pirmininkui grynaisiais buvo neva išmokėta 50 tūkst. eurų.

Žemės ūkio bendrovės yra pateikusios civilinių ieškinių bendrai 159 tūkst. eurų sumai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino, kad E. Ašoklio veiksmus žemesnės instancijos teismai kvalifikavo tinkamai. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda ir ketverius metus atimta teisė dirbti valstybės tarnautoju. Ši bausmė palikta galioti, o nuteistojo advokato skundas atmestas.

Utenos PSPC lėšų švaistymas

LAT paskelbė, kad valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiksmai, siekiant naudos sau ir sūnui, sukėlė didelę žalą. Teismas įvertino ir tai, kad į nusikalstamų veikų padarymą buvo įtrauktas Utenos PSPC darbuotojas, taip pat tai, kad automobiliai per gana trumpą laiko tarpą - 2020 metų sausio-kovo mėnesiais - buvo remontuojami tris kartus, neteisėta veika buvo daroma COVID-19 pandemijos metu.

„Toks akivaizdžiai neteisėtas elgesys, lėšas naudojant ne Utenos PSPC veiklos tikslams įgyvendinti, o savo ir savo artimo giminaičio asmeniniams poreikiams tenkinti, visuomenei sudarė klaidingą įspūdį apie viešosios įstaigos veiklą ir jos veikimo principus“, - paskelbė LAT. Šiais veiksmais didelė neturtinė žala buvo padaryta ne tik Utenos PSPC, bet ir Utenos PSPC steigėjai - Utenos rajono savivaldybei ir valstybei, Sveikatos apsaugos ministerijai.

Bylos duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu Aimučiu Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus Kazimiero Ašoklio automobiliai BMW ir „Audi A3”. Tačiau, suklastojus dokumentus, buvo nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Be to, du kartus įsipilta kuro į minėtus automobilius.

Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone - degalų pirkimo kortele. A. Tumalavičius šioje byloje taip pat buvo nuteistas.

E. Ašoklis yra buvusios vyriausiosios šalies epidemiologės Loretos Ašoklienės sutuoktinis.

Loreta Ašoklienė

Buvusio Telšių UAB vadovo nusižengimai

Teismas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo pripažino vienos bankrutuojančios Telšių uždarosios akcinės bendrovės buvusį vadovą. Šiaulių apygardos teismas įpareigojo jį sumokėti 10 tūkst. eurų baudą. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir kaltinimą teisme palaikė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Aušra Petkevičienė.

Miško tvarkymo darbais užsiėmusi įmonė į teisėsaugos akiratį pateko 2022 metais. Nustatyta, kad nuo 2020 metų vasario iki 2022 metų sausio įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Bendrovės direktorius tyčia nepateikė buhalteriui duomenų apie daugiau nei 29 tūkst. eurų gautas pajamas, taip šių pajamų neįformino finansinės apskaitos dokumentais, neįtraukė jų į finansinę apskaitą.

Baudžiamosios bylos duomenimis, buvęs vadovas pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės uždarajai akcinei bendrovei priklausantį turtą - daugiau nei 65 tūkst. eurų. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes asmuo pripažino kaltę.

Dėl to teismas sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę - 10 tūkst. eurų baudą. Teismas taip pat tenkino civilinio ieškovo - likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės atstovaujamos nemokumo administratoriaus - civilinį ieškinį dėl 51 tūkst. eurų.

Rusijos gynybos viceministro Timuro Ivanovo korupcijos skandalas

Nors tai įvyko ne Lietuvoje, verta paminėti ir rezonansinį Rusijos gynybos viceministro Timuro Ivanovo korupcijos skandalą. Liepos 1 d. T. Ivanovui skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė už du pasisavinimo ir pinigų plovimo atvejus.

Maskvos miesto teismas nustatė, kad viceministras pasisavino ir išplovė 3,9 mlrd. rublių iš „Interkommerts“ banko ir pasisavino 216,6 mln. rublių, pirkdamas keltus perplaukti Kerčės sąsiaurį. Iš T. Ivanovo buvo atimti valstybiniai apdovanojimai ir Rusijos nusipelniusio statybininko vardas, taip pat nurodyta sumokėti 100 mln. rublių baudą.

Buvusio pareigūno turtas, kurio vertė siekia 2,5 milijardo rublių, įskaitant žemę Rubliovskojės plente, 300 kvadratinių metrų ploto butą Povarskajos gatvėje Maskvoje, namą Krasnogorske, transporto priemonių parką ir banko sąskaitas, buvo konfiskuotas valstybės.

T. Ivanovas taip pat įtrauktas į kitą baudžiamąją bylą, susijusią su kyšiais, kurių bendra suma siekia 1,3 milijardo rublių. Tyrėjų teigimu, jis padėjo rangovams gauti sutartis su Gynybos ministerija mainais už nemokamas remonto ir statybos paslaugas jo namuose ir butuose.

T. Ivanovas, šias pareigas ėjęs nuo 2016 m. gegužės, buvo svarbus buvusio gynybos ministro S. Šoigu pavaduotojas, prižiūrėjęs departamento statybos projektus ir valdęs kariuomenės logistiką. 2019 m. žurnalas „Forbes“ jį įtraukė į 100 turtingiausių Rusijos saugumo pareigūnų sąrašą.

2022 m. gruodį Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas paskelbė tyrimą apie prabangų T. Ivanovo ir jo buvusios žmonos Svetlanos Zacharovos (Maniovič) gyvenimo būdą. Jame atskleista, kad pora metų metus atostogoms Prancūzijos Rivjeroje, papuošalams ir kitiems drabužiams išleido šimtus tūkstančių eurų, o beveik visas sąskaitas reguliariai apmokėdavo kiti asmenys ar įmonės, įskaitant įmonę, kuriai pavesta atstatyti okupuotą ir nuniokotą Mariupolį.

Timuras Ivanovas

Advokatas patikino, kad T. Ivanovo sprendimas yra „visiškai nuoširdus ir gerai apgalvotas“ - jis yra geros fizinės formos ir atidžiai stebi įvykius fronte per televiziją. Advokatai rengia apeliaciją Maskvos karo komendantūrai, kuri bus išsiųsta iki spalio pabaigos. Be to, buvęs pareigūnas, kaip ir jo buvęs viršininkas Sergejus Šoigu, netarnavo kariuomenėje.

Štai keletas kitų situacijų, kuriose įmonės gali susidurti su darbuotojų interesų pažeidimais:

Nekonkuravimo sutarties pažeidimai

Pagal verslo pobūdį kai kurioms įmonėms tenka su darbuotojais sudaryti nekonkuravimo sutartis - kai kurie specialistai turi itin daug įtakos vystant ir įgyvendinant projektus, o įgytos žinios bei patirtys užtikrina ne tik aukštą darbuotojo kvalifikaciją, bet ir įmonės konkurencinį pranašumą. Dažniausiai nekonkuravimo susitarimais siekiama apriboti darbuotojų galimybes per tam tikrą laikotarpį po išėjimo iš įmonės prisijungti prie konkurentų arba pradėti konkuruojantį verslą.

Advokatai darbo teisės klausimais, konsultuojantys įvairių sričių verslus, patvirtina - teisinių veiksmų imtis tenka, kai darbuotojas pažeidžia šias sąlygas ir galimai būtent dėl to nukenčia verslas, sumažėja jo išskirtinumas, konkurencingumas ir pan.

„Neretai kilus ginčui, pavyzdžiui, darbuotojui atskleidus tam tikrą informaciją apie bendrovę arba perėjus dirbti į konkuruojančią įmonę, darbdaviai turi įveikti sunkiausius kelius tam, kad įpareigotų darbuotoją susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų arba atlyginti padarytą žalą. Siekiant to išvengti, bendrovėms paprasčiausiai užtektų iš anksto investuoti į darbo teisės dokumentų parengimą“, - sako „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė.

Konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių atskleidimas

Kitas panašus atvejis - konfidencialios informacijos, o taip pat ir komercinių paslapčių atskleidimo atvejai. Konfliktai kyla dėl labai paprastos priežasties - kai darbuotojas ar darbuotoja neteisėtai dalijasi šia informacija su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, konkurentais ar visuomene. Teisinių problemų kyla nebūtinai dėl tyčinių veiksmų, kartais ir dėl neapgalvotų ėjimų, kurie patraukia darbuotojus atsakomybėn.

„Daug lengviau darbuotoją darbo santykių pradžioje supažindinti su bendrovės konfidencialios informacijos sąrašu ir sudaryti susitarimą dėl šios informacijos apsaugos, nei kilus ginčui įrodinėti, kad atskleista informacija atitinka įstatyme įtvirtintus komercinės paslapties reikalavimus ir jai savaime taikoma apsauga. Būtent todėl įmonės neturėtų laukti, kol įvyks blogiausias scenarijus, ir tada imtis atitinkamų veiksmų, jos turėtų būti iš anksto pasiruošusios viskam“, - pasakoja darbo teisės ekspertė.

Žala bendrovės turtui ar neteisėtas šio pasisavinimas

Kai kuriais atvejais verslams teisinių veiksmų prieš darbuotojus tenka imtis ir dėl apgadinto ar pasisavinto turto. Pasisavinimas apima neteisėtą bendrovės išteklių naudojimą arba vagystę - tai gali apimti fizinį ar skaitmeninį turtą ar tiesiog specialistams prieinamas lėšas.

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

Prie įmonės turto priskiriamas ne tik fizinis, bet ir intelektinis turtas. Skaitmenizacijos amžiuje būtent apie intelektinį turtą ir teisių į šį turtą pažeidimus kalbama kur kas dažniau.

Kada kyla nesutarimai ir ginčai pasiekia teismus? Puikus pavyzdys, situacijos, kai darbuotojai be leidimo naudoja įmonės patentuotą technologiją, prekių ženklu pažymėtą medžiagą arba dirbdami sukuria konkuruojančią intelektinę nuosavybę.

Apskritai, dažniausiai darbo santykius aiškintis bei savo verslo interesus ginti tenka tada, kai nesilaikoma darbo sutartyse nurodomų konkrečių pareigų, atsakomybių ir įdarbinimo sąlygų. Būtent dėl šios priežasties darbo teisės advokatai verslams, nepriklausomai nuo jų dydžio ar srities, rekomenduoja individualizuoti darbo sutartis.

Jei nesate tikri, ar jūsų įmonė užtikrina atitiktį darbo teisei ir visa aktuali dokumentacija atspindi įmonės poreikius, verta pasikonsultuoti su šios srities teisininkais.

„Motieka ir Audzevičius“ teisininkė R. Girtavičiūtė primena, kad pirmasis žingsnis siekiant apsisaugoti nuo minėtų situacijų - investicija į darbo teisės dokumentų parengimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros tyrimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė baigė ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Anot prokuratūros pranešimo, kartu su organizuotos grupės požymius atitinkančia bendrininkų grupe nusikalstamas veikas vykdė ir vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų („Atviros Klaipėdos” duomenimis - „Snoro” banko) atsakingi darbuotojai.

Bylos duomenimis, kaltinamieji įkeisdami visą įmonės nekilnojamąjį turtą, iš banko gavo 26 milijonų litų (apie 7,53 mln. eurų) paskolą. Įtariama, kad įmonės vardu buvo sudarytos sutartys dėl dviejų kitų susijusių, tačiau faktiškai nemokių ir neturinčių jokio realaus turto įmonių akcijų pirkimo už beveik 20 milijonų litų (apie 5,7 mln. eurų).

„Ikiteisminio tyrimo duomenų visuma leidžia manyti, kad 2,2 milijono litų (kiek daugiau nei 637 tūkstančiai eurų) pervesta į su dalimi iš įtariamųjų glaudžiai susijusios įmonės sąskaitą, o 353 tūkstančiai litų (apie 102 tūkstančiai 580 eurų) pervesta į vienos iš įtariamųjų dukters sąskaitą. Visiems aštuoniems asmenims, įtariamiems šios nusikalstamos veikos padarymu, kaltinimai pareikšti dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

tags: #imones #turto #issvaistymas