Straipsnyje nagrinėjama įmonės vadovo atsakomybė perleidžiant nuosavybės teisę į turtą, atsižvelgiant į įmonės bankroto aplinkybes. Analizuojami konkretūs teismų sprendimai, kuriuose vertinami vadovų veiksmai ir jų įtaka įmonės finansinei būklei bei kreditorių interesams.
Teismų praktika ir ginčo esmė
Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanraktas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Sanraktas“, o BUAB „Sanraktas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismą prašydama bankrotą pripažinti tyčiniu.
Pareiškime buvo nurodyta, kad buvęs įmonės vadovas J. L. administratorei perdavė tik dalį dokumentų ir turto, o neperduoto turto likutinė vertė sudaro 20 695,25 Eur. Taip pat teigta, kad J. L. neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. BUAB „Sanraktas“ sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius su susijusia įmone UAB „Montalis“.
Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi BUAB „Sanraktas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad J. L. neperdavė administratorei turto mažiausiai už 74 014,90 Eur ir tokiu būdu sumažino kreditorių galimybes atgauti skolas. Teismas J. L. veiksmus vertino kaip rodančius tyčinio bankroto siekį.
Įmonės vadovų veiksmai ir atsakomybė
Teismas nustatė, kad BUAB „Sanraktas“ vadovais buvo J. L. (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo) ir D. G. (nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2019 m. kovo 1 d.). Akcininkais nuo bendrovės įsteigimo buvo D. J. (nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d.) ir J. L. (nuo 2019 m. kovo 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo).
Teismas konstatavo, kad J. L. neišsaugojo dalies bendrovės turto, nuslėpė jį nuo įmonės ir kreditorių. Taip pat nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, iš jos negalima nustatyti dalies ūkinių operacijų turinio. Už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas - D. G..
Suinteresuotas asmuo D. G. atskirajame skunde prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir pripažinti, kad jo veiksmuose (neveikime) nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio.
Kiti teismų sprendimai
Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ajoma“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo. BUAB „Ajoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. N. ir M. Ž. 741 684,00 Eur žalos atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai, būdami bendrovės vadovais, neišsaugojo bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto, jo neperdavė administratorei, todėl tokie atsakovų veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 7 d. buvo pasirašytas bylų (dokumentų) perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „Ajoma“ direktorius M. Ž. perdavė K. N. UAB „Ajoma“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas sprendė, kad atsakovas M. Ž. nėra atsakingas už UAB „Ajoma“ turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą bankroto administratorei.
Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Ajoma“ prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Ieškovė teigė, kad M. Ž. buvo faktinis UAB „Ajoma“ vadovas (de facto vadovas), siekiantis išvengti civilinės atsakomybės dėl fiduciarinių pareigų nevykdymo.
Abu atsakovai turėjo pareigą laiku bendrovei inicijuoti bankroto bylą ir perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratorei.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu įmonės vadovams tinkamai vykdyti savo pareigas, ypač įmonės finansinių sunkumų atveju. Vadovų veiksmai ar neveikimas gali turėti didelės įtakos įmonės kreditoriams ir galiausiai lemti bankroto pripažinimą tyčiniu.
Svarbiausi aspektai
Apibendrinant, įmonės vadovo atsakomybė perleidžiant nuosavybės teisę į turtą apima keletą svarbių aspektų:
- Turto perdavimas: Vadovas privalo užtikrinti, kad visas įmonės turtas būtų tinkamai perduotas administratorei bankroto atveju.
- Dokumentų perdavimas: Visi reikalingi dokumentai, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus, turi būti perduoti administratorei.
- Apskaitos tvarkymas: Buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, kad būtų galima nustatyti įmonės finansinę būklę.
- Pareiga kreiptis dėl bankroto: Jei įmonė yra nemoki, vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
- Sandorių sudarymas: Sandoriai turi būti sudaromi sąžiningai ir ekonomiškai naudingi įmonei, vengiant nuostolingų sandorių su susijusiomis įmonėmis.
Šie aspektai yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad vadovai veiktų sąžiningai ir atsakingai, o kreditorių interesai būtų apsaugoti.
Įmonės vadovo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto
Lentelė: Įmonės vadovo atsakomybės aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Turto perdavimas | Užtikrinti, kad visas įmonės turtas būtų tinkamai perduotas administratorei bankroto atveju. |
| Dokumentų perdavimas | Visi reikalingi dokumentai, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus, turi būti perduoti administratorei. |
| Apskaitos tvarkymas | Buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, kad būtų galima nustatyti įmonės finansinę būklę. |
| Pareiga kreiptis dėl bankroto | Jei įmonė yra nemoki, vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. |
| Sandorių sudarymas | Sandoriai turi būti sudaromi sąžiningai ir ekonomiškai naudingi įmonei, vengiant nuostolingų sandorių su susijusiomis įmonėmis. |