Kas yra imunitetas ir kaip jį stiprinti?

Ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės vos užklupus peršalimo bangai suserga, o kiti išlieka sveiki tarsi nieko nebūtų buvę? Arba kodėl ligos, kuriomis sirgome vaikystėje, dažnai nebesikartoja suaugus? Atsakymas slypi mūsų organizmo nematomoje, tačiau neįtikėtinai galingoje gynybos sistemoje - imunitete. Šiame straipsnyje pažvelgsime į imunitetą iš arčiau: kaip jis veikia, kaip jį puoselėti ir kokios priemonės gali padėti išlaikyti stiprią apsaugą visus metus.

Kas yra imunitetas?

Imunitetas - tai sudėtinga organizmo sistema, kurią sudaro milijardai ląstelių ir biologiškai aktyvių medžiagų, nuolat saugančių sveikatą nuo bakterijų, virusų ir įvairių kenksmingų medžiagų. Tai sudėtingas, iš milijardų ląstelių sudarytas apsaugos tinklas, kasdien saugantis mus nuo bakterijų, virusų, grybelių ir kitų svetimkūnių. Kiekvieną akimirką mūsų imuninė sistema atpažįsta potencialius pavojus ir juos neutralizuoja dar prieš jiems spėjant pakenkti. Be jos, net menkiausias įbrėžimas ar paprastas virusas galėtų tapti labai pavojingas ar netgi mirtinas. Tačiau imunitetas nėra kietas tarsi akmuo - jis vystosi, mokosi, silpsta, atsistato ar stiprėja.

Nesuklysime, jei organizmo imuninę sistemą vadinsime apsaugine. Juk imunitetas geba atskirti kas yra mums sava, o kas - svetima. Tai kas yra sava - stengiasi apsaugoti, o kas yra svetima (virusai, bakterijos, parazitai ar vėžinės ląstelės) - atmesti ir sunaikinti. Visų pirma, imuninė sistema yra visame žmogaus organizme. Imunitetas - tai apsauga nuo įvairių virusų, bakterijų, infekcijų, svetimkūnių ir kitokių kenksmingų išorinių organizmų. Įsivaizdavimui, galima pasakyti, jog imuninę sistemą sudaro „gerosios“ ląstelės, kurios organizme aptinka „priešą“ ir jį eliminuoja.

Imunitetui labai svarbūs limfmazgiai ir blužnis - šios organizmo dalys į infekcijas reaguoja pirmiausiai. Ne ką mažiau reikšmingi ir leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai, kurie taip pat yra imuniteto dalis ir kovoja su svetimomis medžiagomis, patekusiomis į organizmą. Baltieji kraujo kūneliai skirstomi į kelis tipus: neutrofilai (mikrofagocitai), kurie naikina mikrobus; makrofagai (makrofagocitai), kurie naikina patogenus (ligos sukėlėjus); ir limfocitai, iš kurių B limfocitai gamina antikūnius, o T limfocitai padeda gentainiams B.

Imuniteto „darbą“ galime jausti, pavyzdžiui, susirgus peršalimu: sloguojant su gleivėmis iš organizmo šalinamas ligos sukėlėjas, pakilus temperatūrai organizmas paverčiamas per karšta buveine virusui, o bloga savijauta tėra imuninių ląstelių kovos su blogosiomis ląstelėmis šalutinis poveikis.

Ar esate girdėję, jog žmogaus raumenys turi atmintį? Atmintį turi ir imunitetas - jis pamena pasikartojančius kenkėjus ir apsaugo organizmą nuo ligos. Tokiu principu pagrįsti ir skiepai. Kaip tai veikia? Vienos ląstelės suranda virusą ir jį naikina, taip stabdydamos viruso ląstelių dauginimąsi, o kitos ląstelės gamina to viruso antikūnius ir juos per kraują išnešioja po visą organizmą. Tai - natūraliai įgytas imunitetas. Dirbtinai įgytas imunitetas yra vakcinos: pasiskiepijus prasideda antikūnų gamyba, susiformuoja imunitetas tam tikram virusui ir organizmas „išmokta“ su juo kovoti.

Kaip susidaro imunitetas?

Imunitetas yra tarsi nuolat besimokantis karys, kuris su kiekviena nauja grėsme tampa vis gudresnis. Nuo pat gimimo mūsų organizmas pradeda rinkti informaciją apie aplinką, o kiekvienas susidūrimas su ligų sukėlėjais tampa nauja pamoka, stiprinančia mūsų gynybą. Imunitetas susidaro, kai organizmo imuninė sistema atpažįsta ir sunaikina į organizmą patekusius ligų sukėlėjus, tokius kaip bakterijos ar virusai. Pirmą kartą susidūrus su svetimu mikroorganizmu, imuninė sistema suaktyvėja ir pradeda gaminti specifinius antikūnus bei atminties ląsteles, kurios įsimena šį sukėlėją. Vėliau, jei tas pats ligos sukėlėjas patenka į organizmą dar kartą, atminties ląstelės greitai atpažįsta jį ir sukelia greitą bei efektyvų atsaką, neleisdamos ligai išsivystyti. Taip susiformuoja ilgalaikis imunitetas, apsaugantis organizmą nuo pakartotinių užsikrėtimų ta pačia liga.

Tačiau svarbu žinoti, kad imunitetą formuoja ne tik kontaktas su ligomis. Jį stiprina subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė būklė. Visa tai padeda imuninei sistemai veikti efektyviai ir formuoti tinkamą atsaką į grėsmes.

Imunitetas yra įgimtas ir formuojasi nuo pat vaisiaus atsiradimo iki maždaug 6 metų, todėl būtent iki šio amžiaus atliekami pagrindiniai skiepai. Drauge tai jautriausias periodas, nes kenksminga aplinkos įtaka gali suformuoti silpną imuninę sistemą.

Per kiek laiko atsistato imunitetas?

Imunitetas nuolat kinta: stiprėja, kai gyvename sveikai, ir susilpnėja, kai patiriame stresą, miegame nepakankamai ar sergame. Todėl daugeliui kyla klausimas: per kiek laiko atsistato imunitetas po ligos ar kitų organizmą sekinančių veiksnių? Atsakymas priklauso nuo daugybės aplinkybių - nuo sveikatos būklės iki amžiaus. Pažvelkime, kas lemia atsistatymo laiką ir kaip viskas vyksta:

• Amžius. Jaunesnių žmonių imuninė sistema dažniausiai atsistato greičiau. O su amžiumi atsinaujinimo procesai lėtėja, todėl vyresniems žmonėms prireikia daugiau laiko.
• Bendra sveikatos būklė. Sergant lėtinėmis ligomis, trūkstant vitaminų ar esant antsvoriui, imunitetas atsistato lėčiau.
• Liga ar jos gydymas. Po lengvo peršalimo imunitetas gali grįžti į normalią būseną per kelias dienas ar savaites, tačiau po sunkių infekcijų, antibiotikų, chemoterapijos ar ilgalaikio streso - procesas gali trukti ištisus mėnesius.
• Gyvenimo būdas. Poilsis, visavertė mityba, judėjimas ir streso valdymas gali žymiai paspartinti organizmo atsistatymą.

Atsistatymo trukmė:

• Po lengvos virusinės infekcijos (pavyzdžiui, peršalimo): 1-2 savaitės.
• Po stipresnių ligų (pavyzdžiui, gripas, plaučių uždegimas): 3-6 savaitės, kartais ilgiau.
• Po gydymo, slopinančio imunitetą (pavyzdžiui, chemoterapija, ilgalaikiai antibiotikai): 2-6 mėnesiai ar daugiau.

Svarbu suprasti, kad imunitetas neatsistato staiga - tai laipsniškas procesas. Pirmiausia sugrįžta energija ir darbingumas, vėliau normalizuojasi kraujo rodikliai, o tik tada atsistato visavertė imuniteto funkcija.

Kaip paspartinti imuniteto atsigavimą?

• Miegokite bent 7-9 valandas per parą.
• Valgykite maistingą, įvairų maistą.
• Skirkite laiko lengvam fiziniam aktyvumui, kai tik leidžia savijauta.
• Palaikykite emocinę sveikatą - stresą mažina meditacija, pasivaikščiojimai, pokalbiai su artimaisiais.
• Papildomai galima pasitelkti ir maisto papildus, skirtus imunitetui stiprinti. Jie gali padėti greičiau kompensuoti trūkstamas medžiagas ir padėti organizmui greičiau atsistatyti.

Kaip atpažinti susilpnėjusį imunitetą?

Visgi, dėl tam tikrų priežasčių imunitetas gali susilpnėti ir nevykdyti savo apsauginės funkcijos. Norint to išvengti yra būtina sekti savo organizmo būklę ir atpažinti ženklus, kurie signalizuoja apie sveikatos problemas, atsirandančias gynybinėje organizmo sistemoje. Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, tačiau daugybė veiksnių, su kuriais susiduriame kasdien, gali veikti ir silpninti jį.

Silpnu laikomas toks imunitetas, kuris dažnai nepajėgia atremti net ir paprasčiausių ligų: herpės virusų, peršalimo (daugiau nei 4-5 kartus per metus), alergijų, odos ir gleivinės infekcijų. Nusilpusį imunitetą taip pat išduoda nuolatinis nuovargis, apatija, silpnumas.

Taigi, priežasčių nusilpti imunitetui yra ne viena, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog stebėdami savo savijautą galime gan paprastai atpažinti ženklus, kurie mums praneš apie susilpnėjusią imuninę sistemą.

Štai keli požymiai, rodantys, kad jūsų imunitetas gali būti susilpnėjęs:

• Dažnos infekcijos. Jei suaugęs žmogus labai dažnai serga peršalimu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (pavyzdžiui, daugiau nei 4-6 kartus per metus), tai yra rimtas požymis, kad imuninė sistema gali būti nusilpusi. Imuniteto susilpnėjimo atveju, peršalimas, gripas ar kitos infekcijos gali mus užklupti kelis kartus per sezoną. Derėtų susirūpinti tuomet, kai tokios ligos kamuoja keturis ar daugiau kartų per metus. Kuo daugiau susirgimo epizodų pasitaiko, tuo imunitetas silpnesnis.
• Ilgas atsigavimas po ligų. Susilpnėjus imunitetui, tipinė liga gali trukti daug ilgiau nei įprastai.
• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Jei jaučiatės chroniškai pavargę, silpni, ypač ryte, net ir esant sveikam miego grafikui, tai gali būti imuninės sistemos problemų požymis. Jei kasdien jaučiatės pavargę, norisi miego ir trūksta jėgų - tai taip pat gali būti vienas iš signalų, jog imunitetas nusilpo. Kartais tokiu atveju pakanka pailsėti ir susitvarkyti dienotvarkę, tačiau dažnai tokie simptomai įspėja apie vitaminų ir mikroelementų trūkumą.
• Odos problemos. Oda yra pirmasis mūsų gynybos organas nuo mikrobų, todėl jos būklė dažnai atspindi imuninės sistemos stiprumą. Pavyzdžiui, sausa, niežtinti, paraudusi oda arba lėtinės odos ligos (pvz., egzema) gali rodyti uždegimą organizme ir susilpnėjusį imunitetą.
• Virškinimo sutrikimai. Skrandžio ir žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imunitetu. Jei pastebimi lėtiniai virškinimo sutrikimai, tai gali rodyti žarnyno mikrofloros disbalansą ir, atitinkamai, susilpnėjusią imuninę sistemą.
• Lėtai gyjančios žaizdos.

Jei bent tris teiginius patvirtinote, laikas imtis imunitetą stiprinančių priemonių.

Kas silpnina imunitetą?

Pavyzdžiui, vartojami antibiotikai, nuolatinis stresas, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, nepilnavertė mityba, miego trūkumas ar žalingi įpročiai neigiamai veikia mūsų organizmo gynybinę veiklą. Vienas iš labiausiai neįtikimų imuniteto priešų - cukrus. Suvalgius daug cukraus turinčių produktų, organizmo atsparumas virusinėms infekcijoms ženkliai sumažėja bent 5-6 valandoms. Imuninę sistemą taip pat neigiamai veikia fizinio aktyvumo stoka ir dėl jo dažniausiai atsirandantis antsvoris.

Kaip stiprinti imunitetą?

Nors imunitetas turi įspūdingą gebėjimą kovoti su ligomis, jis nėra nesunaikinamas. Nuolatinis stresas, miego trūkumas, nesubalansuota mityba ar fizinio aktyvumo stoka gali susilpninti organizmo apsaugą. O geriausias būdas išlikti sveikiems - pasirūpinti imunine sistema iš anksto.

Jeigu jūsų imuninė sistema yra silpna ar nusilpusi, ją galima stiprinti natūraliais būdais. Geriausi imuniteto draugai - vitaminai C ir D. Svarbu žinoti, kad vitamino C atsargos nėra kaupiamos organizme, todėl kiekvieną dieną reikia suvartoti rekomenduojamą jo kiekį. Na, o vitamino D dažniausiai trūksta mažai saulės matantiems šiauriečiams, todėl jo kiekį sekti galima atliekant tyrimus. Norint, kad netruktų vitamino C, į dienos racioną reiktų įtraukti juoduosius serbentus, citrinas, apelsinus, saldžiąsias raudonąsias paprikas, kivius, brokolius, briuselinius kopūstus ir kt. Jeigu didžiąją dienos dalį praleidžiate patalpose ir nebūnate saulės šviesoje, vitamino D galite gauti iš lašišų, silkių, sardinių, konservuoto tuno ir kitokių žuvų.

Tiesa, norint, kad imuninė sistema būtų stipri, neužtenka tik sveikos ir pilnavertės mitybos. Didelę įtaką imunitetui daro netinkamas miego rėžimas, stresas, neigiamos emocijos, nuovargis, per didelis darbo ir sporto krūvis. Tad stenkitės kuo daugiau laiko leisti lauke, būti fiziškai aktyvūs, vengti streso, miegoti 6-8 val., reguliariai vėdinti patalpas.

Štai kaip tai padaryti:

Subalansuota ir įvairi mityba

Maistas - tai pagrindinis kuras mūsų imuninei sistemai. Jei norite, kad imunitetas veiktų be trikdžių, svarbu gauti visų pagrindinių maistinių medžiagų:

• Vitaminas C (citrusiniai vaisiai, uogos, paprika) - padeda imuninei sistemai kovoti su infekcijomis.
• Vitaminas D (riebios žuvys, kiaušinio tryniai, saulė) - reguliuoja imuninį atsaką.
• Cinkas (mėsa, riešutai, sėklos) - būtinas baltųjų kraujo kūnelių veiklai.
• Geležis ir selenas - padeda ląstelėms kovoti su oksidaciniu stresu.

Kai šių medžiagų trūksta, imunitetas silpsta, todėl svarbu valgyti įvairiai, o prireikus - pasitelkti ir papildus, skirtus imunitetui stiprinti.

Miegas ir poilsis

Miegas - tai natūralus procesas kurio metu mūsų organizmas atsistato. Jo metu gaminami hormonai, reguliuojantys imuninę reakciją, ir atsinaujina imuninės ląstelės. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą. Be to, svarbu žinoti, kad net kelias naktis išsimiegojus nepakankamai, gali sumažėti atsparumas infekcijoms.

Fizinis aktyvumas

Judėjimas - ne tik naudingas širdžiai ir raumenims, bet ir imuninei sistemai. Reguliarus, vidutinio intensyvumo sportas (pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu) mažina uždegiminius procesus ir skatina kraujotaką. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos - labai intensyvus ar per dažnas sportas gali slopinti imunitetą.

Kuo mažiau streso

Nuolatinis stresas išskiria hormonus (pavyzdžiui, kortizolį), kurie slopina imuninę sistemą. Todėl verta kasdien užsiimti veiklomis, kurios padeda mažinti stresą, pavyzdžiui:

• Kvėpavimo pratimai, meditacija, joga.
• Pasivaikščiojimai gamtoje.
• Laikas su šeima ar draugais.

Produktai ir papildai, skirti imunitetui stiprinti

Nors pagrindinis imuniteto kuras yra sveika mityba, poilsis ir fizinis aktyvumas, kartais to gali nepakakti. Intensyvus gyvenimo tempas, sezoniniai virusai, padidėjęs stresas ar net nepakankamas saulės kiekis (vitamino D trūkumas) gali susilpninti organizmo apsaugą. Tokiais atvejais pravartu pasitelkti papildus, skirtus imunitetui stiprinti. Papildai gali padėti greičiau užpildyti vitaminų, mineralų ar antioksidantų trūkumą, o tai ypač svarbu šaltuoju sezonu ar atsistatant po ligos. Vaistinėje galite rasti daugybę formų - kiekviena jų turi savų privalumų.

Renkantis papildus, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, gamintoją ir vartojimo instrukcijas. Jei abejojate, visada verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju, kad pasirinktas produktas atitiktų jūsų individualius poreikius.

Vitaminai naudingi stiprinant imuninę sistemą, tačiau papildus reikia vartoti atsakingai, kadangi vitaminų perdozavimas gali būti toksiškas. Tikslią dozę ir naudojimo laikotarpį Jums gali paskirti šeimos gydytojas po atliktų tyrimų.

tags: #imunitetas #gali #buti