Individualių namų bendrijos steigimo tvarka Lietuvoje

Savarankiškos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros organizavimui butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis arba steigti bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Kitokiu atveju, t. y. neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.

Tuo tarpu, gyvenamųjų vienbučių ar dvibučių namų ir nesudėtingųjų statinių (pvz. iki 80 m2 ploto pastatai, vietinės reikšmės susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai), skirtingai nei daugiabučių namų, techninę priežiūrą gali vykdyti patys šių statinių naudotojai, todėl prievolės vienytis ir bendrai organizuoti šių objektų priežiūrą teoriškai nėra.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėjas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, kad visgi dėl bendrų objektų, tenkinančių privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojų interesus ir poreikius (pvz. kelias, gatvės apšvietimas, pakeliami užtvarai, rekreacinės zonos, žaidimų aikštelės, inžineriniai tinklai ar įrenginiai ir kt.), išlaikymo, valdymo, naudojimo ir priežiūros dažnai kyla neaiškumų ar net nesutarimų. Dėl šios priežasties gyventojai vis dažniau renkasi steigti bendrijas.

Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau - GNSB), bendrinėje kalboje geriau žinoma kaip individualių namų bendrija - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra įgyvendinti pastatų (tam tikrais atvejais - žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Šio juridinio asmens steigimo, veiklos vykdymo, valdymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo tvarką nustato bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir specialiosios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Tiesa, pastarojo teisės akto nuostatos yra kiek labiau orientuotos į daugiabučių namų savininkų bendrijas, todėl įstatyme neaptartas ar pagal prasme netinkančias sąlygas (pvz. GNSB steigiamos ir registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo antrame skirsnyje nurodyta tvarka.

Teisininkas pažymi, kad GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas (ar keletas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus.

GNSB steigimo klausimas sprendžiamas ir sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma.

Steigiamojo susirinkimo reikalavimai

Teisininkas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, jog tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių.

Norint įsteigti GNSB, ypatingai svarbu iš karto teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus, kadangi nustačius dokumentų trūkumus, steigiamąjį susirinkimą tenka šaukti iš naujo.

Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus, - Juridinių asmenų registrui.

Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos GNSB laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą.

Visų GSNB steigimui reikalingų dokumentų sąrašą ir šių dokumentų rengimo, skelbimo ir tvirtinimo tvarką galima rasti jau aukščiau minėtų teisės aktų nuostatose, tačiau, apibendrinant, steigiant GNSB privaloma parengti visų pritariančiųjų bendrijos steigimui savininkų pasirašytą sąrašą, bendrijos įstatus, atitinkančius Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimus, skelbimą apie vyksiantį bendrijos steigiamąjį susirinkimą, steigiamojo susirinkimo protokolą, steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą, savininkų, steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašą (su jų parašais) ir steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą.

Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.

Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Minimalus steigėjų skaičius yra trys asmenys, o tuo atveju, kai bendrijos steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, minimalus steigėjų skaičius yra 1/4 visų bendraturčių.

Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką.

Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi vieną balsą. Tuo atveju, kada bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų). Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

Steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos.

Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2-5 dalių nuostatos.

Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti valdymo organą. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.

Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Bendrijoje turi būti visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris yra aukščiausias organas.

Bendrijoje gali būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba renkamas vienas asmuo, nagrinėjantis ginčus. Jeigu vidaus kontrolė pavedama revizijos komisijai (revizoriui), sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.

Bendrijos narių susirinkimus šaukia valdymo organas įstatuose nustatyta tvarka. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate). Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate).

Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti valdymo organą, pakeisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu.

Bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos.

Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narius, atstovaujamus įgaliotinio pagal šio straipsnio 12 dalį, pasirašo įgaliotinis. Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Jis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip.

Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas narys ar įgaliotinis pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

Bendrijos susirinkime bendrijos narys turi vieną balsą. Tuo atveju, kai bendrija įsteigta daugiabučiame name ar kitame pastate, bendrijos susirinkime bendrijos narys turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų tame daugiabučiame name ar kitame pastate.

Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: bendrijos narių susirinkime dalyvavusių narių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą.

Bendrijos nariai dalyvauja susirinkime patys ar per savo įgaliotinį. Vienas įgaliotinis gali atstovauti ne daugiau kaip 1/20 bendrijos narių. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje narys ir įgaliotinis turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotinis, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja asmenims, kurie jam yra perleidę savo balsavimo teisę ir patys nedalyvauja bendrijos narių susirinkime, ir turi atitinkamą jam perleistų balsų skaičių, kuriuos gali paskirstyti pagal balsavimo teisę perleidusių asmenų nurodymus. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai.

Bendrijos narių (bendraturčių) sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

Sprendimai bendraturčių bendrųjų interesų tenkinimui (pavyzdžiui, karšto vandens tiekėjo, šilumos išdalinimo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su tiekėjais ir paslaugų tiekėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl pastato modernizavimo ir investicinių projektų naujiems bendrojo naudojimo objektams sukurti priimami visų bendraturčių balsų dauguma.

Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinant ne visų bendrijos narių (bendraturčių) poreikius, o tik jų dalies, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, naudojimo, atnaujinimo ar modernizavimo bei tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, taip pat dėl bendrųjų interesų, nustatytų šio straipsnio 14 dalyje tenkinimo, gali būti priimami tos dalies bendrijos narių (bendraturčių) ir yra privalomi tai daliai bendrijos narių (bendraturčių).

Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą - bendrijos pirmininką arba valdybą.

Valdymo organą arba kolegialaus valdymo organo narius ir kolegialaus valdymo organo pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narys pradeda eiti savo pareigas nuo jo išrinkimo iki kadencijos pabaigos arba jo atšaukimo.

Iki bendrijos pirmininko arba valdybos narių kadencijos pabaigos visuotinis bendrijos narių susirinkimas išrenka naują valdymo organą (valdymo organo narius). Tuo atveju, kada sprendimas dėl bendrijos valdymo organo perrinkimo (išrinkimo) nepriimamas per 6 mėnesius nuo jų kadencijos pasibaigimo dienos, bendrijose, kurių steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, atveju ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate) turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

Kolegialaus valdymo organo narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai.

Valdymo organas atsako už tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, bendrijos finansinę būklę, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų vykdymą.

Valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiai taip pat šaukiami reikalaujant 1/3 valdybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Darbo sutartį su pirmininku (valdybos pirmininku) pasirašo bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

Bendrijos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą koɮtroliuoja revizijos komisija arba revizorius. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Revizijos komisijos pirmininkas (revizorius) turi atitikti įstatuose nustatytus reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių tarpo. Su juo sudaroma darbo sutartis.

Bendrijos auditas atliekamas, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą vykdo savivaldybių vykdomosios institucijos.

Bendrijos valdymo organas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui praėjusių finansinių metų bendrijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

Bendrija turi teisę sudaryti sandorius savo vardu kaip juridinis asmuo.

Bendrija gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, siekdama apginti bendrijos narių (bendraturčių) interesus, susijusius su bendrijos veikla. Tokios pat teisės suteikiamos bendrijų asociacijoms bendrijų, esančių šių asociacijų narėmis, narių atžvilgiu.

Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo yra bendrijos nariai. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis ar juridinis asmuo, turintis dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Bendrijos narys gali įgalioti kitą asmenį dalyvauti bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą.

Tuo atveju, kada bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, viename iš pastatų narių skaičius sumažėja iki mažesnio nei šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytas steigėjų skaičius viename pastate minimumas, tame pastate esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia, bendrija su jais atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrija sudaro turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus.

Asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu tik bendrijoje, kuri įsteigta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre arba tenkinti kitus bendruosius bendraturčių poreikius, jeigu jis nevykdo nario pareigų, bendrijos narių susirinkimo ar valdymo organo sprendimų, pažeidžia bendrijos įstatus.

Su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus arba išstojus iš bendrijos, bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pašalinti arba pareiškimo išstoti iš bendrijos dienos.

Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas.

Bendrija steigiama butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareiškiant pritarimą bendrijos steigimo ir kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais šiame susirinkime arba raštu iš anksto.

Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą.

Nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos baigiasi jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai.

Steigiant bendriją svarbu atsižvelgti į daugybę teisinių ir organizacinių aspektų. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai žingsniai ir reikalavimai, norint tinkamai įsteigti individualių namų bendriją Lietuvoje.

tags: #individualiu #namu #bendrijos #steigimas