Raudondvario dvaro sodyba, įsikūrusi Nevėžio slėnio šlaite, formavosi XVI a. pab. - XX a. pr.
Raudondvario pilies idėja istoriografijoje minima XVI a. Pradžia siejama su bajorų Dzievaltauskių gimine - Kauno pakamariu Vaitiekumi Dzievaltauskiu ir pastarojo sūnumi Jonu Dzievaltauskiu. Vėliau Raudondvario dvarą valdė Jonas Eustachijus Kosakovskis, Jonušas Radvila (1612-1655), Boguslavas Radvila (1620-1669), Zabielų giminė.
XVIII a. viduryje Antano Zabielos (1710-1776) iniciatyva atlikta rūmų rekonstrukcija. Tačiau 1819 m. 1831 m. gegužės 12 d. sudegus beveik visiems dvaro pastatams ir suniokojus rūmus, 1832 m. grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus (1801-1866) įsakymu buvo perplanuotas rūmų interjeras, pietinėje rūmų dalyje pristatytas priestatas su bokšteliais, suprojektuoti kiti nauji dvaro pastatai. Šiuo laikotarpiu čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris (1813-apie 1847), kilęs iš Prūsijos, italas Laurusas Cezaris Anichinis (1787-1861).
Tolimesnis dvaro sodybos plėtimasis vyko XX a. 1915 m., Lietuvą okupavus vokiečiams, Raudondvaris tapo vyriausiosios okupacinės valdžios valdybos būstine. Tiškevičiai pasitraukė į Vakarus ir į Lietuvą nebegrįžo.
Po 1925 m. žemės reformos Raudondvario dvaro valdos sumažintos iki 40 ha ir 15 metų išnuomotos Karoliui Jakimavičiui (1896-1940). Dalis dvaro teritorijos po žemės reformos buvo paskirta moterų globos komitetui, kuris apie 1930 m. čia įsteigė vaikų prieglaudą.
Antrojo pasaulinio karo metu dvarą užėmė vokiečių ypatingosios paskirties pajėgos, kurios 1944 m. pasitraukdamos sudegino rūmus ir oranžeriją. Sovietiniu laikotarpiu 1945-1957 m. dvaro pastatuose veikė mašinų ir arklių nuomos punktas, vėliau reorganizuotas į mašinų ir traktorių stotį. 1957 m. į dvarą persikėlė Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institutas. 1959-1973 m. vyko dvaro sodybos pastatų restauravimas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1994-1995 m įkurtos kompozitoriaus Juozo Naujalio, grafų Tiškevičių ir Raudondvario gyvenvietės istorijos ekspozicijos. 2002 m. šios ekspozicijos pagrindu įkurtas Juozo Naujalio memorialinis muziejus, o vėliau - Kauno rajono muziejus.
Nuo 2008 m. pradėti Raudondvario dvaro sodybos restauravimo, pritaikymo kultūros, turizmo ir visuomenės reikmėms darbai. Dalis dvaro pastatų buvo privatizuoti, tarp jų - ir Šiaurės svirnas.
„Džiugu, kad privačių savininkų pastangomis ir rūpesčiu atskleidžiamas kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumas. Raudondvario dvaro sodybos šiaurės svirno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25732) stogo remonto, restauravimo tvarkybos darbų projektą parengė atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Violeta Beigienė, tvarkybos darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Kęstutis Vaikšnoras.
2023 m. Tiškevičių išpuoselėta Raudondvario dvaro sodyba Kauno rajone pasipildė dar vienu restauruotu objektu - pietų oficina. Puošnus dviejų aukštų pastatas, kuriame gyveno dvaro tarnai, stovi matomoje dvaro sodybos vietoje - tarp rūmų ir žirgyno pastato. Tvarkybos darbų metu buvo atlikti nacionalinio reikšmingumo kultūros paminklo - Raudondvario dvaro sodybos - pietų oficinos stogo dangos ir konstrukcijos, fasadų su dekoro elementais, pamatų, sienų mūro, langų, durų, laiptų, balkono tvorelių remontas, restauravimas.
Taip pat atlikti fasado polichrominio dekoro konservavimo ir restauravimo darbai, kuriuos vertino Restauravimo taryba. Prie pietų oficinos pietinės sienos atidengti buvusio priestato pamatų fragmentai, rūsio patalpoje atidengtos XIX a. Tvarkybos darbų projektą parengė atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Regina Tumpienė, tvarkybos darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Audrius Janušauskis.
Šiuo metu rūmuose įkurtas Kauno rajono muziejus su ekspozicijomis, reprezentacinė salė, žirgyno pastate įrengta renginių salė, kuruoje vyksta koncertai ir spektakliai, ledainėje veikia Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, oranžerijoje yra restoranas.
