Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, apibrėžianti teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas.
Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį.
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Intelektinė nuosavybė - nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.
Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis kasdieniame gyvenime, kaip ir mokymosi procese susiduriame ir naudojamės intelektinės nuosavybės produktais. Intelektinės nuosavybės turinys aiškinamas ir intelektinės nuosavybės supratimas siejamas su realiu gyvenimu susietais intelektinės nuosavybės pažinimo kontekstais, kūrybinės veiklos produktų supratimu, kūrimu, vartojimu, apsauga.
Intelektinę nuosavybę sudaro:
- Komercinės paslaptys;
- Autorių ir gretutinės teisės;
- Pramoninė nuosavybė (dizainai, prekių ženklai, patentai ir naudingieji modeliai).

Intelektinės Nuosavybės Teisės
Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.
Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento - 20 metų, dizaino - 25 metus, prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų).
Autorių Teisės
Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams.
Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.
Autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas:
- Literatūros kūriniai (knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai);
- Žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pamokslai);
- Scenoje atliekami kūriniai (dramos, choreografijos, spektakliai);
- Muzikos kūriniai;
- Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos);
- Radijo laidos;
- Skulptūros, tapybos, grafikos, fotografijos, architektūros kūriniai;
- Taikomosios dailės kūriniai;
- Iliustracijos, žemėlapiai, planai ir kt. kūriniai.
Kūrinys laikomas autorių teisių objektu ir jam taikoma autorių teisių apsauga, jeigu jis atitinka tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos.
Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai). Atlikėjas, be išimtinių turtinių teisių, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą.
Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Pramoninė Nuosavybė
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių.
Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras.
Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau.
Prekių ženklas saugomas 10 metų. Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Giedrė Rimkūnaitė–Manke: Intelektinė nuosavybė virtualiame pasaulyje: kaip ją naudoti ir apsaugoti?
Intelektinės Nuosavybės Apsauga Lietuvoje
Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Intelektinės nuosavybės turinys aiškinamas ir intelektinės nuosavybės supratimas siejamas su realiu gyvenimu susietais intelektinės nuosavybės pažinimo kontekstais, kūrybinės veiklos produktų supratimu, kūrimu, vartojimu, apsauga.
Svarbu mokytis teisėtai naudotis interneto ištekliais. Atkreipiamas dėmesys, kad atsisiuntimas iš piratinių svetainių ar be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas. Aiškinamasi, kada ir kaip autorių teisėmis saugomą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) galima naudoti, į ką atkreipti dėmesį programų licencijose. Mokomasi, kaip nurodyti kūrinio autorių, pavadinimą, sukūrimo ar atnaujinimo datą ir pan.
Taip pat svarbu tinkamai cituoti šaltinius. Nagrinėjami atsakomybės už paskelbtą informaciją klausimai. Mokomasi skirti citavimą ir perfrazavimą. Mokomasi tinkamai nurodyti informacijos šaltinį.
tags: #intelektine #nuosavybe #autorines #teise