Prekės ženklo savininko teisės, kaip vienos iš intelektinės nuosavybės teisių, įgyja vis didesnę reikšmę dabartiniame verslo pasaulyje. Klausimai, kylantys dėl šios teisės apsaugos, būna vieni iš dažniausių. Šio reiškinio priežastys savaime suprantamos - vis daugiau verslininkų ima suvokti prekės ženklo svarbą ir teikiamą naudą, prekės ženklai tampa svarbiu investicijų objektu, vertingu įmonės turtu. Šiuo metu jau ir dabar yra tokių žinomų prekės ženklų kaip "Švyturys", "Alita", "Rūta" ir pan., taip pat jau yra susiformavusi teismų praktika bylose, susijusiose su prekės ženklais, jų apsauga, prekės ženklo savininko teisių gynimu.
Vis dėlto Lietuvoje gan dažna problema yra ta, kad prekių savininkai nežino, kokias teises jie turi, todėl negali naudotis efektyvia jų gynyba. Prekės ženklo savininko teisių apsaugą ir gynimą reglamentuoja daugelis teisės aktų. Prekės ženklo apsauga gali būti užtikrinama nacionaliniu, regioniniu arba tarptautiniu lygiu. Nacionaliniu lygiu ženklų apsauga užtikrinama kiekvienoje atskiroje valstybėje juos registruojant pagal tos valstybės prekės ženklo įstatymus. Lietuvos Respublikoje pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis prekės ženklo apsaugą yra 2001-01-01 įsigaliojęs LR Prekės ženklo įstatymas (toliau - PŽĮ).
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (toliau - ES) Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys gali pasinaudoti ir regionine prekės ženklo registracijos sistema. 40/94 d. dėl Bendrijos prekės ženklo (toliau - Tarybos Reglamentas). 1891m. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekės ženklų registracijos (toliau - Madrido sutartis) bei 1989m. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (toliau - Madrido protokolas), reglamentuoja tarptautinę prekės ženklų registracijos sistemą. Lietuva prie Madrido protokolo prisijungė 1997 m. Taip pat labai svarbu paminėti tokius tarptautinius teisės aktus kaip 1967m. Konvencija, įsteigianti Pasaulinę intelektualinės nuosavybės organizaciją (toliau - WIPO), 1883m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau - Paryžiaus konvencija) bei 1994m. Susitarimas dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje aspektų (toliau - TRIPS sutartis) - šie teisės aktai yra labai svarbūs prekės ženklo teisės apsaugai bei gynimui, nes nustato pagrindines teisės normas, kurios dažnai yra detalizuojamos kituose teisės aktuose.
Šie trys prekės ženklo registracijos ir apsaugos keliai vienas kito nepaneigia. Galima pasirinkti tą prekės ženklo apsaugos sistemą, kuri geriausiai tenkina verslo poreikius. Šios valstybės teritorijoje, Bendrijos prekės ženklas suteikia apsaugą visoje ES teritorijoje. Jeigu pageidaujama įgyti apsaugą ir už ES ribų, galima rinktis tarptautinį prekės ženklo registravimo kelią. Šiame magistro baigiamajame darbe pagrindinis dėmesys bus sutelktas į prekės ženklo savininko teises bei civilinius jų gynimo būdus. Šio darbo naujumas pasireiškia tuo, jog jame koncentruojamasi į minėtas teises turinį, jų įgyvendinimo galimybes. Taip pat darbe yra išsamiai analizuojami ir civiliniai prekės ženklo savininko gynimo būdai. Šiuo aspektu prekės ženklo apsauga Lietuvoje yra mažai nagrinėta.
Dažniausiai prekės ženklo savininko teisės bei jų gynimo būdai yra analizuojami nagrinėjant bendrus intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, daugiau dėmesio šios srities teisinėje literatūroje yra skiriama patiems prekės ženklams kaip intelektinės nuosavybės teisės objektams, o ne jų suteikiamoms teisėms bei šių teisių gynimui. Lietuvoje nėra išleistos nei vienos monografijos, skirtos vien tik prekės ženklo teisei, daugiausiai ši tema yra nagrinėjama periodinėje literatūroje arba, kaip minėjau, bendrai su kitomis intelektinės nuosavybės teisės sritimis. Pasirinkta tema yra aktuali ir teoriniu, ir praktiniu atžvilgiu. Ši nagrinėta teisinėje literatūroje, todėl šis magistro baigiamasis darbas, nagrinėjantis pakankamai siaurų, bet labai svarbų prekės ženklo teisės aspektą bus vertingas indėlis į specializuotos literatūros prekės ženklo tema sąrašą.
Nagrinėjama tema yra aktuali ir praktiniu požiūriu. Galbūt minėtas literatūros stygius nagrinėjamu klausimu įtakoja tai, jog prekės ženklų savininkai ne visada sugeba pasinaudoti savo teisėmis ar jas apginti. Tik gerai žinodami savo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo būdus prekės ženklų savininkai galės efektyviai pasinaudoti teisės aktuose įtvirtintomis savo teisėmis, galės išvengti klaidų jas įgyvendinant ar ginant. Svarbu pastebėti tai, kad prekės ženklo savininko teisių įtvirtinimas ir reglamentavimas teisės aktuose, neužtikrina efektyvios šių teisių gynybos.
Į prekės ženklo teisės srities tarptautiniai, Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai, teorinė literatūra - įvairios monografijos bei Lietuvos ir užsienio šalių periodinė literatūra, o taip pat Europos Bendrijos Teisingumo teismo bei Lietuvos teismų praktika. Šiaus bei V.Mizaro darbai. Atsižvelgiant į literatūros lietuvių kalba trūkumą, rašant šį darbą pagrinde buvo naudoti užsienio autorių vadovėliai bei monografijos, iš jų paminėtini P.Goldstein, G.Tritton, P.B.Maggs darbai. Specializuotos literatūros trūkumą nagrinėjama tema, iš dalies kompensuoja gausi periodinė literatūra prekės ženklo teisės klausimais, taip pat Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau - WIPO) leidžiami darbai.
Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektą apibūdina jo tema - prekės ženklo savininko teisės ir civiliniai šių teisių gynimo būdai. Baigiamajame darbe bus nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys prekės ženklo savininko teises ir jų gynimo būdus, teismų praktika prekės ženklo bylose bei kai kurie statistiniai duomenys. Pagrindinis dėmesys šiame darbe yra skiriamas atskirų prekės ženklo savininko teisių turiniui bei jų civiliniams gynimo būdams nagrinėti, todėl prekės ženklo ir jo savininko sąvokos bei teisės atsiradimo momentas yra tik glaustai apžvelgiami darbo eigoje.
Siekiant kuo detaliau atskleisti nagrinėjamą temą, šiame darbe yra koncentruojamasi į prekės ženklo savininko teises bei civilinius jų gynimo būdus, todėl atskirai nėra nagrinėjami tokie klausimai kaip šių teisių ribojimas ir pasibaigimas, Bendrijos prekės ženklo specifika. Autorės nuomone, tai nėra darbo trūkumas, nes Bendrijos prekės ženklo ir nacionalinio prekės ženklo savininko teisės iš esmės nesiskiria, o esami skirtumai yra nurodomi darbe, tai pat darbe yra remiamasi Europos teisingumo teismo (toliau - ETT) praktika bei ES teisės aktais, o tai užtikrina pakankamą informacijos apie Bendrijos prekės ženklą pateikimą.
Šio baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti prekės ženklo savininko teises bei jų gynimo būdus teisinio reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo efektyvumą ir pasiklyti galimus problemų sprendimo variantus. Darbe yra keliama hipotezė, kad prekės ženklo savininko teisės ir jų gynimo būdų reglamentavimas teisės aktuose neužtikrina efektyvios teisės gynybos praktikoje. Darbe yra naudojami ir teoriniai, ir empiriniai tyrimo metodai, siekiant apžvelgti nagrinėjamą temą įvairiais aspektais. Pagrinde buvo naudojami šie metodai: sisteminės analizės (prekės ženklo savininko teisių apsauga sudaro vientisą sistemą.
Šiojoje dalyje yra nagrinėjami prekės ženklo savininko civiliniai teisės gynimo būdai. Pradedant nagrinėti magistro baigiamojo darbo temą, yra tikslinga iš pradžių trumpai apžvelgti pagrindines darbe naudojamas sąvokas. Todėl šiame skyriuje yra pateikiamos prekės ženklo bei prekės ženklo savininko sąvokos. Pirmieji ženklai buvo naudojami dar akmens amžiuje galvijams žymėti. Šiais akmens kilmę ir darbininką, kuris atliko darbą. Didėjantis prekybai bei prekės asortimentui. Kai kurie ženklai viduramžiais naudoti pirklių gildijos, kaip pavyzdžiui praba - aukso grynumui nurodyti, yra naudojami dar ir šiandien.
Literatūroje galima sutikti daug ir įvairių prekės ženklo sąvokų: prekės ženklas - tai firmos nuosavybė, jos veidas ir kartu prekė; prekės (ir paslaugos) ženklai - tai tam tikros gamybos kultūros, tam tikros gaminio konstravimo ir technologinės kokybės bei patikimumo ženklai. Vis dėlto dažniausiai sutinkama ir, autorės nuomone, tinkamiausia prekės ženklo sąvoka yra pateikiama PŽĮ 2 straipsnyje kartu su kitomis pagrindinėmis įstatymo sąvokomis: prekės ženklas (toliau - ženklas) - bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekės arba paslaugos ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekės ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti. Atkreiptinas dėmesys, kad 1993m. birželio 3d. Jis būti ženklu, taip pat buvo pateiktas panašus prekės ženklo apibrėžimas. Šiame įstatyme nėra pateiktos ir apibrėžtos sąvokos. Šiuose teisės aktuose nėra atskirai pateikiama prekės ženklo sąvoka - dažniausiai yra nurodoma, kas gali sudaryti prekės ženklą bei kokie reikalavimai yra keliami prekės ženklo registracijai. Šiais sudaryti prekės ženklą. Valstybės narės kaip įregistravimo sąlygos gali reikalauti, kad žymenys būtų vizualiai suvokiami.
Autorės nuomone, prekės ženklo sąvokos išskyrimas suteikia aiškumo ir apibrėžtumo nustatant, kas yra prekės ženklas, o taip pat užtikrina vienodą sąvokų aiškinimą bei teisės aktų taikymą praktikoje. Kaip matyti iš pateiktų sąvokų, prekės ženklo sąvoka yra apibrėžiama per prekės ženklo funkciją bei jo išraiškos būdą. Iki šiol prekės ir paslaugos ženklai buvo laikomi pagrinde tik prekės kilmės nuoroda, dabar jie suvokiami kaip priemonė padedanti sumažinti informacijos ir sandorių sąnaudas, leisdama pirkėjams prieš įsigyjant prekę įvertinti jos kokybę bei prigimtį. Reikia pažymėti, kad nors PŽĮ pateikiamoje sąvokoje yra nurodoma tik viena prekės ženklo funkcija, teorijoje yra išskiriamos kelios pagrindinės prekės ženklo funkcijos:
Apskritai galima teigti, kad prekės ženklas, kaip tapatybės emblema, atlieka keturias pagrindines funkcijas, kurios yra susijusios su pažymėtų prekių arba paslaugų atskyrimu, jų kilme, kokybe ir reklama pardavimo vietoje. Pirmoji prekės ženklo funkcija - skatinti prekę atpažinti, identifikuoti ir atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekės arba paslaugos. Ši rinkoje prekes ir paslaugas, o tiksliau nurodyti prekės arba paslaugos, pažymėtos tuo ženklu, kilmę ir šaltinį. Šioji prekės ženklo funkcija - nurodyti tam tikrą prekės arba paslaugos, pažymėtos ženklu kokybę. Paminėtos prekės ženklo funkcijos būtent ir yra ta priežastis, kodėl prekės ženklo reikšmė yra tokia didelė ir, kodėl ženklams bei jų savininkams turi būti suteikiama speciali apsauga bei teisės įgyvendinimo užtikrinimas - analizuojant prekės ženklo funkcijas, išryškėja nauda, kurią prekės ženklas gali suteikti jo savininkui, o žinant šią naudą, lengviau numatyti galimus ženklo savininko teisių pažeidimus. Prekės ženklas yra ta grandis, per kurią gamintojas ar paslaugų teikėjas palaiko ryšį su vartotoju. Geros ir kokybiškos produkcijos gamintojai, kaip ir aukšto lygio paslaugų teikėjai, yra suinteresuoti turėti tam tikrą pastovų savo produkcijos žymėjimą, kuris per ilgesnį vartojimo laiką vartotojo sąmonėje asocijuotųsi su tam tikra aukštos kokybės produkcija. Savaime suprantama prekės ženklo funkcijos yra tik vienas iš kriterijų apibrėžiant prekės ženklo sąvoką, kitas paminėtas kriterijus yra prekės ženklo išraiškos būdas - t.y. galėjimas jį pavaizduoti grafiškai. Šis kriterijus nustato prekės ženklo sąvokos ribas - o būtent tai, kokie žymenys gali sudaryti prekės ženklą.
Žymenys, kurie gali sudaryti prekės ženklą yra nurodomi PŽĮ 5 straipsnyje, I-osios direktyvos 2 straipsnyje, Tarybos Reglamento 4 straipsnyje bei Prekės ženklo registravimo taisyklėse. Šiam prekės ženklui yra tai, jog toks prekės ženklas turi būti galimas pavaizduoti grafiškai bei turi būti savitas (angl.- distinctive) - t.y. turi gebėti atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekės ar paslaugos. Dar vienas aspektas, kurį reikia paminėti nagrinėjant prekės ženklo sąvoką yra paslaugų ženklo sąvoka. Iki 2001m. Šiuo atsižvelgiant pasaulinę praktiką, rengiant naująjį įstatymą tokio prekės ženklo atskyrimo nebeliko. Tai yra pagrįstas sprendimas, nes daugelyje tarptautinis prekės ženklo srities teisės akts yra nurodyta, jog prekės ženklai apima ir paslaugų ženklus arba, kad teisės akto nuostatos yra taikomos ir paslaugų ženklams. Šiuo jų atliekamos funkcijos, apsaugos apimtis bei suteikiamos teisės yra vienodos - prekės ir paslaugos ženklai yra tie žodžiai, frazės ar dizainas, kurie publikai asocijuojasi su vieninteliu prekės ar paslaugos šaltiniu. Tinkamas prekės ženklo sąvokos apibrėžimas yra labai svarbus, nes būtent nuo to, kas yra laikoma ir pripažįstama prekės ženklu priklauso prekės ženklo bei jo suteikiams teisių apsaugos apimtis. Iki šiol žinomus prekės ženklus.
Žinomo prekės ženklo sąvoka yra aktuali todėl, kad šios prekės ženklų apsaugos apimtis yra platesnė, o jų savininkai turi platesnes teises, kurios bus nagrinėjamos kituose darbo skyriuose. Žinomo prekės ženklo sąvoka paminėta Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnyje. Žinomus prekės ženklus statusą. Žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekės ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekės ženklą. Žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jį gerai žino tam tikras visuomenės sluoksnis. Žinomu, saugomas ir neregistruotas. Žinomo prekės ženklo savininko teisės. Žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismine tvarka. Žinomu, savo nuožiūra vertina, ar pateikti dokumentai įrodo, kad tą prekės ženklą gerai žino visuomenė...
Kaip lengvai ir pigiai užsitikrinti prekės ženklą
tags: #intelektine #nuosavybe #plungeje