Intelektinė Nuosavybė Programinės Įrangos Tobulinimui ir Teisinė Apsauga

Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Tačiau intelektinės nuosavybės apsaugos būdai sensta ir tampa nebetinkami. Todėl būtinas naujas teisinis apsaugos mechanizmas, kuris turėtų išeiti už teisės mokslo ribų ir pasitelkti pažangiausius technologijų metodus bei kitas mokslo sritis.

Sparčiai plėtojantis technologijoms, atrandami nauji ir vis sunkiau atsekami teisių pažeidimai. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe bei prekybinių-komercinių santykių arena.

Interneto įtakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos norėdamos sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą. Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą.

Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamos prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Jie išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. Šį augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikacinių tinklų infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai. Šiuo metu internetas prieinamas visiems.

Intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos, kurios tarpusavyje susijusios. Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealų padaryti. Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.

Bendrąja prasme internetas suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Intelektinė nuosavybė - tai tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus. Interneto tarpininkai - subjektai, užtikrinantys interneto infrastruktūros funkcionavimą, teikiantys interneto prieigos, turinio talpinimo ir perdavimo paslaugas.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje nurodoma, kad autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymais saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimais internete gali būti laikomi bet kokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Tokius pažeidimus galima sutapatinti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objekto atgaminimu, platinimu, naudojimu.

Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtines teises.

Pažeidimai skirstomi į:

• Tiesioginiai pažeidimai: intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
• Netiesioginis pažeidimas: Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.

Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Dr. Šileikaitė teigia, kad intelektinės nuosavybės "piratai" grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti. Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.

Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Šimtai ar net milijonai autorinių kūrinių - knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų - bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Bet kurį kūrinį bus įmanoma persiųsti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spaudami mygtukus. Daugeliu atveju popierinių kopijų reikiamybė išnyks. Tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer. Ši prognozė šiandien jau yra realybė. Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą. Iš tikrųjų intelektinės veiklos rezultatai internete jau išeina iš Berno konvencijos katalogo ribų. Dabar netgi viešas komentaras gali būti autorių teisės objektas. Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai saugomi viso paketo išimtinių teisių. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinių teisių katalogus, įvardindami draudžiamus veiksmus. Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse - platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip "atgaminimas", "platinimas", "padarymas viešai prieinamu".

Elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šios dienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Iš tiesų žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas. Internetas - pasaulinis žiniatinklis - yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis.

Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuterines programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją. 1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autorių teisių sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autorių teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.

1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant šių kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją". Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija".

Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas "pagal pareikalavimą", kai, pavyzdžiui, tinklapyje siūloma parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.

1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorių teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).

Teisę kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autorių teisė. Lygiai tokiems pat teisių turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus. Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Tačiau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.

LTIntelektinių teisių apsauga programinei įrangai taikoma nuo tada, kai buvo sukurti mikrokompiuteriai, kompiuterių programų vystymasis, tobulinimas ir populiarumas reikalavo efektyvios teisinės reglamentacijos. Paprastai sukurta programinė įranga saugoma autorių teisių normomis, tačiau kai kuriose valstybėse papildomai gali būti taikoma patentinė apsauga, be to, galimi ir alternatyvūs intelektinės teisinės apsaugos būdai: prekių ženklai, komercinės paslaptys ar sui generis. Iš visų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių programinei įrangai labiausiai tinka autorių teisės ir patentai. Kadangi, kompiuterių programos tam tikra apimtimi prilyginamos literatūros kūriniams, todėl jų apsaugai taikytinas autorių teisių institutas. Tačiau autorių teisės nėra pats optimaliausias teisinės apsaugos būdas, kadangi pagal savo specifiką programinės įrangos naudojimas iš esmės susijęs su kopijavimu, o naudojant kompiuterių programas dažnas netiesioginis atkūrimas, kai panaudojami nauji ir veiksmingi techniniai sprendimai bei ribotos išraiškos.

Patentė apsauga suteikia patento savininkui išskirtines teises į kūrinį, apsaugant jį ne tik nuo kopijavimo, bet nuo bet kokio, net ir savarankiškai sukurto, tačiau identiško ar itin panašaus į patentuotąjį, išradimo naudojimo. Europoje programinė įranga nėra laikoma išradimu, todėl negali būti patento objektu, Tačiau praktika rodo priešingą požiūrį į šį draudimą, o tą patvirtina jau išduoti patentai techninio pobūdžio kompiuteriniams išradimams. Kiekvienai valstybei palikta laisvė nacionaliniuose įstatymuose numatyti patentabilių išradimų išimtis. Lietuvoje kompiuterių programos laikomos autorių teisių objektais, o patentų įstatymas jas, kaip ir atradimus, mokslo teorijas, matematinius metodus bei keletą kitų sprendinių, priskiria prie nepatentabilių išradimų Be to, priešingai nei Europoje, Patentų įstatymas nenumato jokių išlygų kompiuterių programų patentabilumui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra Europos patentų organizacijos narė, kurios praktika rodo, kad tam tikromis aplinkybėmis kompiuteriniai išradimai yra patentabilūs, galima daryti prielaidą, kad ir Lietuvoje programinė įranga gali būti patento objektu, jei programos atitinka patentabilumo kriterijus ir yra naudojamos techninėms problemoms spręsti.

Suvokiant inkrementinį programinės įrangos pobūdį, straipsnyje aptariamos programinės įrangos teisinės apsaugos alternatyvos - komercinės paslaptys, prekių ženklai ir siu generis. Programinė įranga galėtų būti apsaugota kaip komercinė paslaptis, tačiau, atsižvelgiant į programų specifiką komercinių paslapčių apsauga nėra adekvati. Prekių ženklų apsauga programinei įrangai tiktų tik kaip subsidiarinė, o ne pagrindinė forma.

ENGlobal computer software piracy has become an enormous problem as the computer software industry has grown at an increasing pace over the last decade. Therefore, a very topical issue in intellectual property law has been and still is the best form of software protection. The true value of computer programs is derived from the text or code that remains hidden from the computer user. What is valuable is not the text, but the behavior of the computer, i.e. the way the computer interfaces with the user. The real benefit to the average consumer is what he sees on the screen and how it interfaces with him. Therefore, the protection must be selected in compliance with this specific feature of software.

There are two typical legal regimes under which computer software might be protected: copyrights and patents. Patent protection requires disclosure of the invention to the public. In return, the holder of the patent receives a twenty-year monopoly which effectively prevents others from making, using or selling the invention without the authorization from the patentee. Copyright does not protect idea behind an expression, but just that particular expression of the idea. As a result, copyright allows the copyright owner no rights against persons who independently create similar or identical subject matter. Moreover, it does not forbid reverse engineering. Patent protection is very desirable for the software creators as the given monopoly for their work gives assurance that authors will benefit from their work.

In Europe computer programs as such are excluded from patentability. But if a computer program makes some sort of technical contribution, i.e. causes a further technical effect, it can be patented. In Lithuania inventions have to be related to a technical field and must achieve a technical result. The software patentability has not been tested in practice. Therefore, it is hard to define Lithuania’s position regarding this question. However Lithuania is a member of European patent organization so it must follow its rules. The analysis of alternative forms of software legal protection - trade secrets and trademarks - disclosed that they could be used only as subsidiary forms of protection for computer programs. The main purpose of trademark law is to serve as indicator of trade origin. Therefore, it relates only to the name or design of the software. Meanwhile, trade secrets do not protect against independent creation and reverse engineering. Besides, it is very difficult to keep program codes as secrets, so once the program code is made public, software protection expires. There are suggestions to protect software through sui generis. This form of protection would grant the same rights that a patent would with some adjustments.

Apibendrinant, intelektinės nuosavybės apsauga programinei įrangai yra sudėtingas ir nuolat besikeičiantis procesas. Autorių teisės, patentai, komercinės paslaptys ir prekių ženklai gali būti naudojami programinės įrangos apsaugai, tačiau kiekvienas iš šių metodų turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu pasirinkti tinkamą apsaugos metodą, atsižvelgiant į konkrečios programinės įrangos ypatumus ir teisinę aplinką.

tags: #intelektine #nuosavybe #programos #paptobulinimui #ir #jos