Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine-komercine santykių arena. Tai reiškia, kad intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai. Tačiau turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos, kurios tarpusavyje susijusios.
Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autoriaus teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė. Diskusijose apie intelektinę nuosavybę linkstama sutelkti dėmesį ties žala, kuri padaroma neteisėtai atgaminant kūrinius, ir ties teisiniais bei techniniais būdais, kurie galėtų apsunkinti tą neteisėtą atgaminimą. Tačiau intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas.
Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti. Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.
Interneto Samprata
Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos Saugumo departamentas, norėdamas sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą. Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą. Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos Nacionalinis mokslo fondas išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamas prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Šiai išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. Tą augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikacinių tinklų infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai.
Bendrąja prasme internetas (iš anglų kalbos - Interconnected Networks, sutr. Internet) - tai tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Šiuo metu internetas prieinamas visiems, o interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu.
Šiandien ar net milijonai autorinių kūrinių - knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų - bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Bet kurį kūrinį bus įmanoma peržiūrėti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spausdami mygtukus. Daugeliu atvejų popierinių kopijų reikiamybė išnyks. Tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer, ir ši prognozė šiandien jau yra realybė. Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą. Iš tikrųjų intelektinės veiklos rezultatai internete jau išeina iš Berno konvencijos katalogo ribų. Dabar netgi viešas komentaras gali būti autoriaus teisės objektas.
Intelektinės nuosavybės teisės turėtojai saugomi viso paketo išimtinių teisių. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinių teisių katalogus, įvardindami draudžiamus veiksmus. Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse - platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip „atgaminimas“, „platinimas“, „padarymas viešai prieinamu“.
Šiandien elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šiandienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Iš tiesų žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas.
Internetas - pasaulinis žiniatinklis - yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis. Tai kompanijos „Cyveillance“ atliktos apklausos apie intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus internete rezultatai. kadravimas (angl. framing), įterpimas (angl. embedding), susiejimas (angl. linking), srautinis transliavimas (angl. streaming), peer-to-peer (P2P) failų mainų tinklai, interneto aukcionai, nuotraukų talpinimas (angl. photo hosting). Framing). Netrukus po to, kai buvo pradėtos naudoti kompiuterinės programos, atsirado ir nelegalus jų kopijavimas.
Intelektinės Nuosavybės Pažeidimai
Intelektinė nuosavybė - tai tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus.
Intelektinės nuosavybės pažeidimas - tai intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisės turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisės turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus. Lietuvos Respublikos autoriaus teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje nurodoma, kad autoriaus teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymų saugomos autoriaus teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimais internete gali būti laikomi bet kokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Tokius pažeidimus galima sutapatinti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objektų atgaminimu, platinimu, naudojimu.
- Atgaminimas - tai kūrinio ar jo dalies padarymas vienos ar daugiau kopijų bet kokia forma ar būdu, įskaitant nuolatinį ar laikiną įrašymą elektroninėmis priemonėmis.
- Viešas paskelbimas - tai intelektinės nuosavybės objekto viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Pažeidimai skirstomi į:
- Tiesioginiai pažeidimai: tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisės savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisės turėtojas.
- Netiesioginis pažeidimas: asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės „piratavimu“. Tai tinkama todėl, kad intelektinės nuosavybės „piratai“ grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti. Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Žmonės siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Jie siunčiasi muzikos kūrinių kopijas, o atlikėjas negauna jokio atlygio.
Tarptautiniai Teisės Aktai
Toliau analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, 1994 m. TRIPS susitarimas, 1996 m. PINO autoriaus teisių sutartis, 1996 m. PINO atlikėjų ir fonogramų sutartis.
Iš interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS susitarimas. TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria „literatūros kūriniams“ pagal Berno konvenciją. 1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autoriaus teisių sutartis ir PINO atlikėjų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autoriaus teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autoriaus teisių sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant tų kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: „Vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją“.
Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija. Kūrinys vartotojui perduodamas, jeigu persiuntimas vykdomas. Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas „pagal pareikalavimą“, kai, pavyzdžiui, tinklapyje galima parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.
Taip pat draudžiama pašalinti ar išvengti techninių apsaugos priemonių, kurias pagal Sutartį ar Berno konvenciją autoriai naudoja savo teisėms įgyvendinti ir kurios apriboja neteisėtus veiksmus. Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisių valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2001/29/EB dėl autoriaus ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 7 straipsnyje.
Pavyzdžiui, draudžiama:
- be leidimo šalina ar keičia elektroninę informaciją apie teisių valdymą;
- be leidimo platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja ar viešai skelbia kūrinius ar jų kopijas žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisių valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autoriaus teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas. Atsižvelgiant į informacinę visuomenę. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Teisę kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autoriaus teisė. Lygiai tokiems pat teisių turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus. Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Tačiau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Apibendrinant, intelektinės nuosavybės teisė yra svarbi inovacijų ir kūrybos skatinimo priemonė, tačiau jos taikymas internetinėje erdvėje kelia nemažai iššūkių. Tarptautiniai teisės aktai ir nacionaliniai įstatymai nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą ir atsižvelgti į technologijų plėtrą.
tags: #intelektine #nuosavybe #programos #patobulinimai #ir #jos