Šiandien aktualiausiomis grėsmėmis bent jau mūsų regione dažniausiai laikomi galimi energetinių išteklių tiekimo sutrikimai, finansinis nestabilumas, išorės veikėjų įtaka šalies politiniam savarankiškumui. Visai kas kita - šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas, suteikiantis ne tik naujų galimybių, bet ir sudarantis palankią terpę geografinių ribų neturintiems kibernetiniams karams kilti.
Kibernetinis Saugumas ir Intelektinė Nuosavybė
Štai praėjusią savaitę žiniasklaida paskelbė, kad Maskvoje, panaudoję prieš konkurentus technologines priemones ir paleidę į varžovų kompiuterių sistemas virusus, sukčiai „laimėjo“ konkursą įdiegti 86 tūkst. vaizdo kamerų sistemą, turėjusią padėti kovoti su nusikalstamumu. Tačiau ar labai sudėtinga įsivaizduoti, kad valdžios struktūrų remiami ar tiesiog „patriotiškai nusiteikę“ kaimyninės šalies programišiai panaudotų sudėtingesnes technologijas ir kibernetinėje erdvėje atakuotų kitos šalies technologinės infrastruktūros objektus? Kitaip tariant, imtųsi veiksmų, kurie sutrikdytų bankų sistemos darbą ir sąlygotų dešimtis milijonų eurų nuostolių.
Praėjusių metų pabaigoje rusų kompanija „Kaspersky laboratorija“ (viena žinomiausių apsaugos nuo žalingos programinės įrangos, įsilaužėlių atakų ir kompiuterinės informacijos apsaugos kūrėjų) paskelbė didžiausią grėsmę kibernetinėje erdvėje keliančių veiksmų sąrašą. Pirmą vietą jame užėmė interneto puslapių (visų pirma - socialinių tinklalapių) atakos iš milijonais virusų užkrėstų kompiuterių. Šių nusikaltimų elektroninėje erdvėje nuolatos daugėja, nes net labiausiai šioje srityje pažengusios valstybės kol kas negali išspręsti uždaro kodo programinės įrangos naudojimo tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose problemos.
Kaip tik ši įranga ir sudaro sąlygas veikti absoliučiai anonimiškai, t. y. vykdyti atakas be rizikos būti susektiems. Tai - bene didžiausia spraga kibernetinio saugumo srityje. Specifinį pavojų gali kelti ir gerai žinomos virusų ieškančios programos, kuriomis pasinaudodamos kai kurių šalių specialiosios tarnybos gali bandyti prieiti prie konfidencialios informacijos.
Kibernetinio Saugumo Iniciatyvos Pasaulyje
2010 m. sausį kibernetinių išpuolių aukomis vėl tapo daugiau kaip 20 didelių JAV kompanijų („Google“, „Adobe Systems“). 2009 m. JAV buvo sukurtos kibernetinės gynybos pajėgos, kurių užduotis - apsaugoti šalį nuo išorės kibernetinių atakų. Be to, JAV administracija paskelbė įkursianti daugiau kaip 150 naujų darbo vietų programišiams, kurių užduotis bus stiprinti šalies nacionalinį saugumą.
JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras įkūrė Kibernetinio saugumo komisiją, o Baltieji rūmai visai neseniai paskyrė Nacionalinei Saugumo Tarybai atsakingą pareigūną, koordinuosiantį valstybės veiklą kibernetinio saugumo srityje ir apie pasiektus rezultatus nuolat informuosiantį šalies vadovą. JAV prezidentas Barackas Obama yra ne kartą pabrėžęs, kad nuo valstybės gebėjimo užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams priklauso šalies ekonomika, taip pat procesai socialinėje, politinėje ir kitose srityse.
Didelį dėmesį kibernetiniam saugumui skiria ir tokios šalys kaip Kinija bei Iranas, jau sukūrę ne tik kibernetinės gynybos „ugniasienes“, bet ir pakankamai efektyvias kibernetinio puolimo priemones. JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) duomenimis, nuo 2003 m. Kinija slaptai formavo „kibernetinę kariuomenę“, kurią šiuo metu sudaro apie 180 tūkst. karių. Anot FTB, šios pajėgos yra didžiausia kibernetinio terorizmo grėsmė JAV ir turi realų potencialą griauti gyvybiškai svarbią šaliai infrastruktūrą. Juolab kad Kinijos kibernetinių atakų, nukreiptų prieš JAV, skaičius kasmet didėja: 2007 m. vien prieš JAV Gynybos departamentą surengta 44 tūkst. kibernetinių atakų, 2008 m. šis skaičius išaugo iki 55 tūkst., o 2009 m.
Viena vertus, mūsų kaimynai estai ne tik patvirtino nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, bet ir inicijavo NATO kibernetinės apsaugos centro įkūrimą Taline. Prancūzija bando ryžtingai kovoti su internetiniu piratavimu: nuo šių metų pradžios įsigaliojęs kovos su internetiniu piratavimu įstatymas numato, kad neteisėtai failus atsisiunčiantys interneto vartotojai bus baudžiami (iš pradžių bus atsiųstas įspėjimas į elektroninio pašto dėžutę vartotojui, nesustabdžiusiam piratinės veiklos, vėliau laiškas bus atsiųstas į namus, nusižengus dar kartą, interneto vartotojui bus nutrauktas interneto paslaugų teikimas arba skirta piniginė bauda). Panašus įstatymas svarstomas ir Didžiojoje Britanijoje. Kita vertus, bendros ES politikos kibernetinio saugumo užtikrinimo klausimais kol kas nėra.
Interneto vartotojų, kurie, norėdami parsisiųsti nelegalios garso ar vaizdo medžiagos, naudojasi lygiaverčių mazgų tinklo (peer-to-peer) tiesioginio duomenų keitimosi programine įranga, valstybinėms įstaigoms susekti praktiškai neįmanoma. Suprasdami tai, interneto vartotojai ignoruoja teisines normas, kuriomis turėtų būti užtikrinta intelektinės nuosavybės apsauga internete.
Todėl, pavyzdžiui, Danijoje po keturių pralaimėtų bylų Aukščiausiajame teisme 2009 m. Antipiratiniam įstatymui įsigaliojus Švedijoje, šalyje smarkiai suaktyvėjo šio teisės akto oponentų veikla - išpopuliarėjo visišką vartotojų anonimiškumą užtikrinančios technologijos (tokios kaip „Virtual Private Network“, „FreeNet“ ir pan.), internete atsirado nemažai medžiagos, kaip apeiti panašaus pobūdžio teisinius reguliavimus. Aktyviausi piratai savo teises nusprendė ginti per politinę partiją, 2009 m. netgi laimėjusią vietą Europos Parlamente.
Taigi Baltijos šalys, nesugebėjusios nustatyti kibernetinių išpuolių organizatorių ir dažnai kaltinamos autorių teisių pažeidinėjimu elektroninėje erdvėje, nėra kuo nors išskirtinės. Kita vertus, „Google“ ir JAV atvejis atskleidė dar vieną tiesą - kad atsakymas būtų daugiau ar mažiau efektyvus, skelbti „kibernetinį karą“ ar kitas oficialias sankcijas numanomo agresoriaus atžvilgiu nebūtinai ir reikia.
„Google“ kompanija, atsakydama į išpuolį, tiesiog informavo, kad, nepaisydama Kinijos valdžios reikalavimų, nustos cenzūruoti paieškos sistemos rezultatus arba iš viso pasitrauks iš Kinijos rinkos. Jei tai įvyktų, Kinijos gyventojai bent internete galėtų pasinaudoti laisvo informacijos judėjimo teikiamais pranašumais. „Google“ jau sulaukė ES palaikymo: ES konkurencijos komisarė Neelie Kroes pareiškė, kad „saugus ir laisvas informacijos perdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti visuomenės ir ekonomikos plėtrą“.
5 taisyklės, kaip apsaugoti įmonės intelektinę nuosavybę
Intelektinė Nuosavybė ir Jos Apsauga
Kūriniai, kūrybiškumas, išskirtinumas - raktažodžiai, kurie įvairius - didelius ir mažus - verslus persekioja kasdien. Vieni juos ignoruoja, kiti pasitelkia kaip pagrindinius veiklos principus, įrankius. Net ir tokiu atveju, patys savaime šie įrankiai gali negarantuoti verslo sėkmės. Apsauga - štai raktažodis, kuris situaciją keičia iš esmės. Kūriniai, jeigu jie nėra apsaugoti, yra tarsi gatvėje, su raktais ir prierašu „pasisavink mane“ paliktas prabangus, tviskantis Maserati automobilis.
Kaip Apsaugoti Kūrinius
Visi tavo sukuriami produktai yra intelektinė nuosavybė (gatvėje stovintis Maserati automobilis), kuria privalai pasirūpinti, jeigu nenori, kad ja naudotųsi, kas įsigeidžia. Intelektinė nuosavybė Lietuvoje yra skirstoma į dvi dideles savarankiškas sritis:
- autorių ir gretutines teises;
- pramonines nuosavybės teises.
Abi intelektinės nuosavybės rūšys yra susijusios su asmens intelektinės ir kūrybinės veiklos rezultatais - literatūros, mokslo ar meno kūriniais, ir jų apsauga. Tačiau skiriasi priemonės ir procedūros, kuriomis galime šias teises realizuoti. Aptarkime kiekvieną atskirai.
Autorių Teisės ir Gretutinės Teisės
Šių teisių apsaugą Lietuvoje reguliuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kuriame nurodyta, kad autorių teisės saugo literatūros, mokslo ir meno kūrinius, kurie yra objektyviai išreikšti kūrybinės veiklos rezultatai. Objektyviai išreikšti reiškia, kad šie kūriniai turi būti materialūs ar turėti kokią nors apčiuopiamą formą, kuri leistų kitiems žmonėms juos suvokti - pamatyti, išgirsti ar kitaip suprasti. Tokiais kūriniais laikomos knygos ir kiti tekstai, įskaitant elektroninę jų formą, įvairūs žodiniai kūriniai (pavyzdžiui, kalbos ar paskaitos), mokslo, dramos, muzikos, audiovizualiniai, dailės ir kiti kūriniai.
Autorių teisės nesaugo idėjų, teisės aktų, jų projektų, oficialių valstybės simbolių ir ženklų, informacinių pranešimų ir kitų objektų, kurie nėra autentiškas ir originalus žmogaus kūrybinės veiklos rezultatas. Egzistuoja turtinės ir asmeninės neturtinės autorių teisės.
Pirmosios apibrėžia autoriaus teises gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Taip pat jos suteikia autoriui išimtines teises, kurios reiškia, kad autorius gali leisti arba uždrausti atgaminti, išleisti, versti, adaptuoti ar kitaip perdirbti, platinti, viešai rodyti ir kitaip naudoti savo kūrinį. Šios teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims (pavyzdžiui, leidykloms, prodiuseriams). Dažnai už tai gaunamas atlygis.
Asmeninės neturtinės teisės yra susijusios su asmeniniu autoriaus santykiu su kūriniu. Jos apima autorystės teises, teisę į autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamybę. Pirmoji nurodo įpareigojimą pripažinti autorystę aiškiai nurodant autorius vardą ir pavardę ant visų išleidžiamų kūrinių; antroji įtvirtina autoriaus teisę naudojant jo kūrinius reikalauti nurodyti (arba nenurodyti) jo vardą ar pseudonimą; paskutinioji suteikia teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio iškraipymui ar pakeitimui. Šios teisės negali būti perleidžiamos kitiems asmenims.
Gretutinės teisės yra susijusios su kūrinio atlikimu, įrašymu ar platinimu, tačiau nėra tiesiogiai autorių teisės - jos saugo ne pačius kūrinius, o asmenis ir organizacijas, kurios prisideda prie kūrinio viešo paskelbimo, atlikimo ar sklaidos, tai yra atlikėjus, fonogramos gamintojus, transliuojančiąsias organizacijas, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojus, elektroninės spaudos leidėjus ir kitus asmenis. Šios teisės skirtos užtikrinti, kad atlikėjai, garso ir vaizdo įrašų gamintojai bei transliuotojai turėtų teises į savo kūrybinį darbą ar investicijas. Šios teisės taip pat būna turtinės ir neturtinės. Jos saugomos nepriklausomai nuo to, ar kūrinys atliekamas gyvai, ar skelbiamas jo įrašas. Tiek gretutinės, tiek autorių teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento. Papildomi veiksmai šioms teisėms realizuoti nėra reikalingi.
Pramoninės Nuosavybės Teisės
Antroji intelektinės nuosavybės sritis - pramoninės nuosavybės teisės - saugo kūrėjo interesus, susijusius su išradimais, naudingaisiais modeliais, pramoninu dizainu, prekių ir paslaugų ženklais, įmonių vardais, kilmės (vietos) nuoroda, puslaidininkinių gaminių topografijomis ir taip toliau. Pagrindinė jų paskirtis - apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, išskirtinumo užtikrinimas. Aptarkime trijų populiariausių pramoninės nuosavybės objektų - išradimo, prekių ženklo ir dizaino - apsaugą.
Išradimo Patentavimas
Išradimo teisinė apsauga yra vadinama patentu. Teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento, tačiau ją būtina aktyvuoti (realizuoti), tai yra kreiptis į Valstybinį patentų biurą, pateikti patento paraišką, atlikti kitas privalomas procedūras. Išradimai įprastai kuriami tikslingai, techninių sprendimų ar jų atnaujinimų ieškoma ilgai, investuojama lėšų, todėl, savaime suprantama, išradimo kūrėjas turi interesą savo kūrinį apsaugoti nuo nesąžiningo naudojimo, gauti iš to pajamų. Šią apsaugą ir finansinę grąžą suteikia išradimo patentas, kuris uždraudžia kitiems naudoti išradimą be sutikimo net 20 metų, o už sąžiningą naudojimą išradimo autoriui garantuojama finansinė grąža.
Prekių Ženklo Registravimas
Minimalų saugos garantą prekių ženklui suteikia autorių teisės, draudžiančios konkretų žymenį nukopijuoti. Tačiau to negana, siekiant apsisaugoti nu nesąžiningos konkurencijos, kai „pasiskolinamos“ pagrindinės idėjos ir sukuriamas panašus prekių ženklas, kuris gali klaidinti vartotoją dėl jo autentiškumo. Šiuo atveju apsaugoti gali tik prekių ženklo registravimas, kuris saugo konkrečius žymenis ne tik nuo identiško, bet ir panašaus prekių ženklo naudojimo.
Prekių ženklais laikomi įvairūs žymenys, kurių pagrindinė paskirtis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų panašių prekių ir paslaugų ir šitaip pritraukti bei išlaikyti vartotoją. Šiandienos konkurencingoje verslo rinkoj, tai yra pagrindinė sėkmingo verslo dedamoji, kuri garantuojama tik prekių ženklą įregistruojant ir paskelbiant Prekių ženklų registre. Šią procedūrų atlieka Valstybinis patentų biuras, gavęs prekių ženklo paraišką.
Pramoninio Dizaino Apsauga
Pramoninis dizainas taip pat visiškai apsaugotas gali būti tik atlikus nustatytas jo registracijos ir paskelbimo procedūras Valstybiniame patentų biure. Tai garantuoja, kad konkurentai negalės kopijuoti ar kurti panašų dizainą, užtikrina išimtines kūrėjo teises. Šios teisės leidžia naudoti dizainą savo nuožiūra - licencijuoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar, priešingai, drausti naudoti, reikalauti atlyginti žalą, susidariusią dizainą naudojant neteisėtai.
Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Iššūkiai
Intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumas, verslo pasauliui plečiantis ir augant, darosi vis aktualesnis, jos suteikiamos naudos vis didesnės, tačiau įvairių iššūkių, susijusių su šių teisių pažeidimais, vis dar kyla. Pagrindiniai iššūkiai yra susiję žinių apie intelektinės nuosavybės apsaugą trūkumu, dėl ko daugiausia nukenčia mažieji ir vidutiniai verslai, paskiri kūrėjai, kurie kasdien rizikuoja, kad jų idėjos bus nesąžiningai pasisavintos.
Jeigu ramybės neduoda klausimai, kaip mažiausiais kaštais maksimaliai apsaugoti savo turtą ir gauti iš to finansinės naudos, ar nerandate atsakymų į kylančius klausimus intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, jums padėti visada pasiruošę METIDOS specialistai. METIDA - viena iš didžiausių įmonių Baltijos šalyse, kuri rūpinasi kūrėjų intelektinės nuosavybės apsauga ir gali pasiūlyti tinkamiausią paslaugų paketą jūsų turtui apsaugoti.
Klastočių Žala Ekonomikai
Tyrimai rodo, kad originalių prekių klastočių žala Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojama milijardais eurų. Vien dėl padirbtų sporto reikmenų ES kasmet prarandama 0,5 mlrd. eurų; suklastotų žaislų ir žaidimų gamintojai kasmet praranda 1,4 mlrd. eurų; papuošalų, laikrodžių, rankinių ir lagaminų padirbinėjimas ES verslui kasmet kainuoja 3,5 mlrd. eurų; kosmetikos pramonė patiria net 9,5 mlrd. eurų nuostolių.
„O kur dar tūkstančiai teisėtai nesukurtų darbo vietų, išlaidos vartotojų patirtiems sveikatos sutrikimams, jei padirbinys buvo nesaugus, sukėlė alergiją ar kitų sveikatos sutrikimų. Ar galima skaičiais įvertinti padirbtų prekių nesaugumą ir galimą žalą žmonių sveikatai?
Pasak L. Mickienės, padirbinėjimas yra viena iš didžiausių problemų intelektinės nuosavybės srityje. Padirbinėjama viskas - nuo maisto produktų, vaistų, žaislų iki automobilių ir net lėktuvų detalių. Kadangi dėl suklastotų prekių žala daroma ne tik produkto kūrėjui, sąžiningam verslui, bet ir valstybei bei pačiam vartotojui, jis turi gebėti atskirti originalias prekes nuo padirbinių ir pastarųjų nepirkti. Pagrindiniai kriterijai, padedantys atskirti klastotę nuo originalios prekės, yra kaina, kokybė ir platinimo šaltinis.
ES Prekių Ženklai ir Dizaino Pavyzdžiai
ES saugoma daugiau nei 1,5 mln. Šiuo metu Lietuvoje galioja beveik 1 500 000 ES prekių ženklų ir apie 970 000 registruotų Bendrijos dizaino pavyzdžių. Reikėtų pastebėti, kad prekių ženklo ar dizaino apsauga visoje ES rinkoje naudinga ypač tada, kai siekiama verslą vystyti ne tik Lietuvoje, o keliose ES valstybių rinkose.
Kūrėjo Teisės ir Valstybės Įsipareigojimai
Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja akcentuoja, kad, kuomet yra sukuriamas intelektinės nuosavybės produktas, kūrėjas turėtų nedelsti ir nuspręsti, ką daryti su sukurtu rezultatu. Priešingu atveju, konkurentai, užbėgdami tikrajam kūrėjui už akių, gali pasinaudoti ar net pasisavinti jo autorystę.
„Žmogaus kūrybą skatina ne vienas veiksnys - poreikis išspręsti tam tikrą problemą, noras kurti grožį, siekis būti pripažintam, finansinės naudos siekimas, konkurencinė kova ir kita. Intelektinės veiklos rezultatas, atskleistas objektyvia forma, nepaisant jo vertės, panaudojimo srities gali būti įteisinamas kaip nuosavybė. Valstybė šią nuosavybę įsipareigoja saugoti, nes kūrybos rezultatai sukuria vertę net tik pačiam kūrėjui, bet ir visuomenei. Siekdama skatinti kūrybinę veiklą, kompensuoti šios veiklos sąnaudas ir sudaryti sąlygas kurti toliau, valstybė ne tik pripažįsta kūrėjo teises, bet jam suteikia ir išimtines teises, tai yra, leidžia nuspręsti, kaip ir kur jo sukurtas rezultatas bus naudojamas, kokio dydžio gaus finansinę grąžą už šią veiklą, kam leis naudotis nemokamai“.
Šiuolaikiniai Teisiniai Iššūkiai
Šiandieninė verslo aplinka nuolat keičiasi, o kartu su ja - ir teisinė sistema. Kiekviena įmonė, nuo mažo startuolio iki tarptautinio koncerno, susiduria su teisiniais klausimais, kurie gali nulemti jų veiklos sėkmę ar nesėkmę. Skaitmeninėje eroje kibernetinio saugumo klausimai tapo kritiškai svarbūs. Teisinis reguliavimas šioje srityje tampa vis griežtesnis. Intelektinė nuosavybė dažnai yra vertingiausia įmonės turto dalis, ypač technologijų, kūrybos ir inovacijų sektoriuose.
COVID-19 pandemija visam laikui pakeitė darbo santykių pobūdį. Šiuolaikinė verslo aplinka kelia daugybę teisinių iššūkių, kuriems suvaldyti reikia ne tik reaktyvių, bet ir proaktyvių teisinių sprendimų.
tags: #intelektine #nuosavybe #rinkos #sutrikimai