Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis kasdieniame gyvenime, kaip ir mokymosi procese, susiduriame ir naudojamės intelektinės nuosavybės produktais. Intelektinė nuosavybė - nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.
Intelektinės nuosavybės turinys aiškinamas ir intelektinės nuosavybės supratimas siejamas su realiu gyvenimu susietais intelektinės nuosavybės pažinimo kontekstais, kūrybinės veiklos produktų supratimu, kūrimu, vartojimu, apsauga. Padedama mokiniams suvokti save kaip aktyvų pilietinės bendruomenės narį, siekiama ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime ir jį tobulinti.
Intelektinės Nuosavybės Sudėtinės Dalys
Intelektinę nuosavybę sudaro:
- komercinės paslaptys;
- autorių ir gretutinės teisės;
- pramoninė nuosavybė (dizainai, prekių ženklai, patentai ir naudingieji modeliai).
Autorių Teisių Paisymas
Mokomasi teisėtai naudotis interneto ištekliais. Atkreipiamas dėmesys, kad atsisiuntimas iš piratinių svetainių ar be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas. Aiškinamasi, kada ir kaip autorių teisėmis saugomą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) galima naudoti, į ką atkreipti dėmesį programų licencijose. Mokomasi, kaip nurodyti kūrinio autorių, pavadinimą, sukūrimo ar atnaujinimo datą ir pan. Taip pat mokomasi tinkamai nurodyti informacijos šaltinį ir tinkamai cituoti šaltinius.
Intelektinės nuosavybės (IP) supratimas
Pramoninė Nuosavybė ir Jos Registracija
Pramoninė nuosavybė saugo tai, kas yra nauja, pažangu ir skatina konkurenciją. Todėl įregistravęs pramoninės nuosavybės objektą jo savininkas įgyja turtines teises (išradimo ar dizaino atveju - ir neturtines) ir jos saugomos tam tikrą laikotarpį. Registravimo procedūra kiekvienoje valstybėje yra reglamentuojama įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis. Pramoninė nuosavybė yra svarbi verslo nematerialaus turto dalis, tačiau asmuo, kuris jį sukuria, paprastai neturi teisių į tą turtą be registracijos.
„Pramoninės nuosavybės teisėje galioja principas „Kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Pats registracijos faktas patvirtina teisės atsiradimą laike ir savininko išimtines teises į tai. Pramoninės nuosavybės įstatymai iš esmės saugo tai, kas nauja. Visuomenės pažangai aktualu tai, kas nauja, kas padaro verslą tam tikrame etape išskirtiniu, patraukliu ir reikalingu."
Registracija pradedama nuo paraiškos padavimo. Asmuo, kuris siekia išradimo patento, prekių ženklo ar dizaino registracijos, paraiškos padavimo metu turėtų būti įsitikinę, kad jis sukūrė kažką naujo, kad nepasinaudojo kito asmens jau anksčiau sukurtu ar naudojamu pramoninės nuosavybės objektu, kad nepažeidžia visuomenės interesų, nepagrįstai neapriboja konkurencijos. Todėl padavus paraišką įregistruoti prekių ženklą, dizainą ar išradimą atliekama jos ekspertizė ir nustatoma, ar pramoninės nuosavybės objektai yra registruotini ir saugomi įstatymais.
Kiekvienas verslas savo pramoninės nuosavybės registraciją dažniausiai pradeda kreipdamasis į savo nacionalinę tarnybą (Lietuvoje - VPB), tačiau, jei lietuviška įmonė nori vykdyti savo verslą ir kitose šalyse, brautis į užsienio rinką be registruoto ženklo, dizaino ar patentuoto išradimo apsaugos yra labai pavojinga. Anot p. Mickienės, prieš registraciją derėtų pagalvoti apie rinkas, kuriose planuojama plėtoti verslą, kad nebūtų prarastas konkurencinis pranašumas ir laiku užregistruoti naują verslą rinkoje išskiriantys objektai. Lietuvai, kaip ES narei, labai palanki nuosavybės registracija ES: viena registracijos paraiška galima įgyti į ją teises visose 28 ES šalyse.
VPB duomenimis, vidutiniškai kas 5 darbo minutės gaunama nauja paraiška ar prašymas, susiję su pramoninės nuosavybės objekto registravimu. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo VPB įregistruoti 9.054 nacionaliniai ir Europos patentai, 75.200 nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai, 695 nacionaliniai ir tarptautiniai dizainai.
Intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai
Vis dėlto, J. Gumbio teigimu, nors dėl sparčių visuomeninio gyvenimo pokyčių intelektinės nuosavybės apsaugos sistema laikytina viena dinamiškiausių ir greičiausiai besivystančių teisės sričių, praktiniu požiūriu IN teisės apsauga Lietuvoje kol kas nėra pakankamai išvystyta. Tai parodo ir nedidelis ginčų, susijusių su IN teise, skaičius. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2011 m. statistika, vos 0,15 proc.
Šiam požiūriu linkęs pritarti ir J. Gumbis, kuris teigia, jog jeigu esant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui savininkas nesiims ginti jam priklausančių teisių, egzistuoja didelė tikimybė, kad jų vertė sumažės. „Be abejo, sprendimas ginti IN teises priklausys ir nuo konkrečios teisės vertės. Dažnai dėl nedidelės Lietuvos rinkos mažesnėms įmonėms priklausančių IN teisių vertė bus santykinai nedidelė.
Dažnai dėl nedidelės Lietuvos rinkos mažesnėms įmonėms priklausančių IN teisių vertė bus santykinai nedidelė. Vis dėlto, pasak eksperto, su intelektine nuosavybe susijusios bylos ateityje įgis vis didesnę reikšmę, o stambios Lietuvos įmonės bus labiau linkusios bylinėtis ir ginti turimas IN teises.
tags: #intelektines #nuosavybes #istorija