Intelektinės nuosavybės teisė

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Intelektinė nuosavybė - tai teisės, atsirandančios kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ar techninės veiklos rezultatus.

Intelektinė nuosavybė (angl. intellectual property) - nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, jog civilinių teisių objektas, be kita ko, yra ir intelektinės veiklos rezultatai. Šio kodekso 1.111 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų sąrašas - mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti, kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.). Kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apibrėžia skirtingai, t.y. pagal savo įstatymus. Taigi, jei verslas vykdomas tarptautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką.

Intelektinės nuosavybės savininkui suteikiamos teisės įvairių rūšių nematerialiam turtui, tokiam kaip muzikos, literatūros ir kiti meno kūriniai, atradimai bei išradimai, žodžiai, frazės, simboliai ir dizainas.

Intelektinės nuosavybės istorija

Intelektinės nuosavybės principai vystėsi ne vieną amžių. Intelektinės nuosavybės sąvokos kilmė gali būti siejama su dar ankstesniais laikais. Žydų teisėje įtrauktos kelios nuostatos, kurių poveikis panašus kaip ir šiuolaikinės intelektinės nuosavybės teisių, nors panašu, kad intelektinių kūrinių kaip turto sąvoka neegzistavo - ypač Hasagat Ge‘vul (nesąžiningo kėsinimosi į teises) principas XVI a. naudotas pateisinti leidėjo (ne autoriaus) ribotos trukmės autorines teises. XIX a. įvesta intelektinės nuosavybės sąvoka. XX a. pabaigoje, ji imta plačiai taikyti daugelyje pasaulio šalių.

Britų Anos Statutas (Statute of Anne), priimtas 1710 m. ir 1623 m. 1867 m., įkurta Šiaurės Vokietijos sąjunga. Jos konstitucija suteikė Sąjungoje įstatymais paremtą intelektinės nuosavybės apsaugą. 1893 m. Berne įkurtas Jungtinis tarptautinis intelektinės nuosavybės apsaugos biuras (United International Bureaux for the Protection of Intellectual Property). Jis sudarytas sujungus administracinius sekretoriatus, kurie buvo įsteigti Paryžiaus konvencijos (1883 m.) bei Berno konvencijos (1886 m.) metu. 1960 m. organizacija perkelta į Ženevą, kur 1967 m. tapo Jungtinių Tautų padaliniu - Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (World Intellectual Property Organization, sutr. WIPO).

„Patentų istorija prasidėjo ne nuo išradimų, o nuo karalienės Elžbietos I (1558-1603) karališkųjų dotacijų. 1818 m. rašytiniuose darbuose prancūzų liberalų teoretikas Benjamin Constant prieštaravo neseniai įvestai intelektinės nuosavybės idėjai. Sąvoka intelektinė nuosavybė panaudota 1845 m. spalį Masačiusetso valstijos teisme priimant nutarimą dėl Davoll er al. prieš Brown patentų byloje, kuriame teisėjas Charles L. 1791 m. Prancūzų teisės pirmoji dalis nustato: „Visi nauji atradimai yra autoriaus nuosavybė, tam, kad būtų užtikrinta kūrėjo nuosavybė bei naudojimasis ja, jam turi būti išduodamas patentas penkeriems, dešimčiai arba penkiolikai metų.“ Europoje prancūzų autorius A. Nion paminėjo intelektinės nuosavybės (pranc. Intelektinės nuosavybės teisės tikslas - suteikti minimalią apsaugą skatinant naujovių diegimą.

Intelektinės nuosavybės rūšys

Būna specializuotų intelektinės nuosavybės teisės rūšių, neturinčių aiškiai apibrėžtų charakteristikų, pvz. elektroninių sistemų dizaino teisė (vadinamosios planų, išplanavimų (topografijos) teisės Jungtinių JAV įstatymuose, teisės, saugomos pagal Integruotų sistemų topografijos aktą Kanados teisėje bei teisės, saugomos Europos Sąjungoje pagal 1986 m. gruodžio 16 d.

• Patentas kūrėjui suteikia išskirtines teises ribotą laiką gaminti, naudoti, parduoti ir importuoti išradimą. Mainais į tai, išradimas turi būti viešai skelbiamas.
• Autorių teisės kūrėjui duoda išskirtines teises į jo originalius darbus, dažniausiai ribotam laikui.
• Saugo daiktų, kurie nebūtinai yra praktiški, išvaizdą. Susideda iš formos sukūrimo, modelio ar spalvos konfigūracijos arba kompozicijos bei modelio ir spalvos kombinacijos trimatėje formoje, kuri savyje talpina estetinę vertę.
• Verslo paslaptis yra formulė, panaudojimas, procesas, dizainas, instrumentas, modelis arba informacijos kompiliacija, kuri nėra visuotinai žinoma. Jos dėka verslas gali įgyti ekonominį pranašumą prieš konkurentus ar vartotojus.

JAV, verslo paslapčių teisine gynyba pirmiausiai rūpinamasi valstijų lygmenyje pagal Pastovų verslo paslapčių įstatymą (Uniform Trade Secrets Act), kurį daugelis valstijų yra priėmusios, bei pagal federalinį įstatymą, 1996-ųjų Ekonominio šnipinėjimo aktą (Economic Espionage Act), kuris vagystę arba neteisėtą verslo paslapties pasisavinimą laiko federaliniu nusikaltimu. Šis įstatymas turi dvi nuostatas, kurios abi neteisėtos veiklos būdus laiko nusikaltimu. Pirmoji nusikaltimu laiko verslo paslapties vagystę, kurios tikslas pasipelnyti iš svetimų galių.

Intelektinės nuosavybės teisės

Dažniausiai pasitaikantis intelektinės nuosavybės (išskyrus prekės ženklus) įstatymais formuluojamas tikslas yra „skatinti progresą“. Ribotam laikui apsikeisdami išskirtinėmis teisėmis, kad atskleistų išradimus ir kūrybinius darbus, visuomenė ir patento arba autorinių teisių turėtojas abipusiai pasipelno, ir išradėjams bei kūrinių autoriams yra sukuriama paskata kurti bei parodyti savo darbus. Dalis apžvalgininkų pastebėjo, jog intelektinės nuosavybės įteisintojų ir tų, kurie remia jos realizavimą, tikslas yra „absoliuti apsauga“.

„Jeigu bent iš dalies intelektinės nuosavybės yra trokštama dėl to, kad ji skatina naujovių diegimą, tai yra gerai. Manoma, kad kūrėjai neturės pakankamos paskatos kurti, jeigu jiems nebus duodama galimybė legaliai įteisinti jų išradimų socialinę vertę.“ Ši absoliuti apsauga, arba visiškas įvertinimas, intelektinę nuosavybę traktuoja taip pat kaip dar vieną „realios“ nuosavybės rūšį, perimdama jai taikomas nuostatas. Šios išskirtinės teisės leidžia intelektinės nuosavybės savininkams pasipelnyti iš savo sukurtų darbų, suteikdamos finansinę naudą už investavimą į intelektinę nuosavybę.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (World Intellectual Property Organization - WIPO) sutartis ir kelios su ja susijusios tarptautinės sutartys patvirtintos suvokus, jog intelektinės nuosavybės apsaugos teisės yra būtinos norint išlaikyti ekonominį augimą. Ekonomistai taip pat teigia, jog intelektinė nuosavybė gali būti naujovių diegimo stabdys, nes naujovės tampa drastiškomis. Intelektinė nuosavybė gamina išskirtinai nekonkuruojančius intelektualius produktus, kurie anksčiau buvo neišskiriantys. Tai sukuria ekonominį neveiksmingumą, kol turima monopolija. Naujovių diegimo stabdymas gali pasireikšti tuo metu, kai monopolijos pajamos yra mažesnės nei bendras visuomenės gerbūvis.

Argumentai už intelektinę nuosavybę

Šie argumentai gali būti suskirstyti į tris kategorijas. Asmenybės teorijos šalininkai teigia, jog intelektinė nuosavybė praplečia individualumą. Utilitaristai tiki, kad intelektinė nuosavybė stimuliuoja socialinį progresą ir stumia visuomenę į tolesnį naujovių diegimą. Keletas aspektų, pateisinančių privačią nuosavybę moraliai, taip pat gali būti pritaikyti moraliai palaikant intelektinę nuosavybę.

• Prigimtinės teisės arba teisingumo ginčas. Remiasi J. Locke idėja, kad asmuo turi prigimtinę teisę į darbą bei produktus, sukurtus jo/jos kūno. Šių produktų savinimasis yra laikomas neteisingu. Nors J. Locke ypatingai neakcentavo to, kad prigimtinė teisė taikoma protu sukurtiems produktams, šį principą galima pritaikyti intelektinės nuosavybės teisėms, kur neteisingu veiksmu laikomas netinkamas pasinaudojimas kito asmens idėjomis. J. Locke teorija apie intelektinę nuosavybę remiasi idėja, jog darbininkai turi teisę kontroliuoti tai, ką jie kuria. Jo šalininkai teigia, jog mes esame savo kūno savininkai, tas kūnas yra darbininkas, taigi ši nuosavybės teisė apima ir tai, ką mes sukuriame.
• Utilitazimo arba pragmatizmo ginčas. Remiantis šiuo loginiu aiškinimu, visuomenė, kuri saugo privačią nuosavybę yra efektyvesnė ir labiau klestinti nei visuomenės, nesirūpinančios tuo. Naujovių diegimas bei išradimai XIX amžiaus JAV pažymi patentų sistemos vystymąsi. Suteikdamos novatoriams „ilgalaikį bei apčiuopiamą grįžtamąjį ryšį dėl sunaudoto laiko, darbo jėgos bei kitų išteklių“, intelektinės nuosavybės teisės siekia maksimaliai padidinti socialinę vienybę. Yra preziumuojama, kad jos išaukština bendrą gerovę skatindamos „intelektinių darbų kūrimą, gamybą bei platinimą“. Utilitaristai sutinka, jog be intelektinės nuosavybės trūktų paskatinimo kuri naujas idėjas.
• „Asmenybės“ ginčas - remiasi G. V. F. Hegel citata „Kiekvienas žmogus turi teisę nukreipti savo valią į kokį nors daiktą arba paversti tą daiktą savo valios objektu, kitaip tariant, atsisieti nuo gryno daikto ir perkurti jį kaip savo.“ Europos intelektines nuosavybes teisė yra suformuota supratimo, jog idėjos yra „asmens bei jo asmenybės praplėtimas“. Asmenybės teoretikai ginčijasi, kad būti ko nors kūrėju yra iš esmės rizikinga ir pažeidžiama dėl galimybės, kad idėjos bei dizainas gali būti pavogti ar/ir pakeisti. Lisander Spooner (1855) ginčijasi, jog „asmuo turi prigimtinę ir absoliučią teisę, kadangi ji prigimtinė ir absoliuti, tai būtinai amžina. Tai teisė į nuosavybę, kuriuos atradėjas ir kūrėjas jis yra. Rašytoja Ayn Rand savo knygoje „Kapitalizmas: nepažintas idealas“ (Capitalism: The Unknown Ideal) tikina, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra iš esmės moralinė problema. Yra įsitikinimas, jog žmogaus protas pats savaime yra gerovės bei išlikimo šaltinis ir visa tuo paremta nuosavybė yra intelektinė nuosavybė.

Intelektinės nuosavybės kritika

Kai kurie intelektinės nuosavybės kritikai, tokie kaip laisvo kultūros judėjimo šalininkai charakterizuoja tai kaip intelektinį protekcionizmą, intelektinę monopoliją ar vyriausybės suteiktą monopolijos teisę ir įrodinėja, jog viešas interesas yra pažeidžiamas protekcine teisėtvarka, ypač tokia kaip autorių teisių praplėtimas, programinės įrangos patentai bei verslo metodų patentai. „Visuomenė susipriešina su paprastu faktu - kiekvienas gali turėti bet kokį intelektinį darbą, kuris yra skirtas estetiniam vaizdui sukurti ar yra praktiškas (pakertant bet kokių žinių ištobulinimo vertę) ir, kai už tas vienodas sąnaudas kiekvienas gali jį turėti, nebėra moralu jį išskirti. Jei Roma būtų turėjusi galią visus gausiai maitinti ne už didesnes išlaidas, nei skirtos Cezario stalui, visuomenė nušluotų Cezarį nuo žemės paviršiaus, už tai, kad yra palikta badauti.

Laisvosios programinės įrangos fondas įsteigėjas Richard Stallman įrodinėja, kad nors sąvoka intelektinė nuosavybė yra plačiai vartojama, ji turėtų būti visiškai atmesta, nes „sistemiškai iškreipia ir sutrikdo šias problemas ir jos vartojimas buvo ir yra skatinamas tų, kurie iškovojo šią painiavą.“ Jis tvirtina, kad sąvoka „veikia kaip sujungianti visus gabalus į vieną, beviltiškus įstatymus, kurie atsirado atskirai, išsivystė skirtingai, aprėpė skirtingus užsiėmimus, skirtingas taisykles ir iškėlė skirtingas viešosios politikos problemas“ ir kad tai kuria „šališkumą“ suklaidinant šias monopolijas su ribotų fizinių daiktų turėjimu, pateikiant juos kaip „nuosavybės teises“. Stallman pasisako už autorių teisių, patentų ir prekių ženklų vienaskaitos formą ir nepritaria iš esmės skirtingų teisių sujungimui į vieną bendrą sąvoką.

Lawrence Lessing su kitais laisvosios (angl. copyleft) bei nemokamos programinės įrangos aktyvistais kritikavo suprantamą giminingumą su fizine nuosavybe (kaip žemė arba automobilis). Jie įrodinėjo, kad toks giminingumas nepasitvirtina, nes fizinė nuosavybė yra dažniausiai konkuruojanti su kitomis nuosavybės rūšimis, tuo tarpu intelektiniai kūriniai yra nekonkuruojantys su kitais (taip yra, jei kas nors pagamina darbo kopiją, kopijos turėjimas netrukdo mėgautis originalu). Kiti argumentai išsakomi remiantis tuo pačiu požiūriu. Teigiama, jog, priešingai nei materialinių vertybių nuosavybės atveju, čia nėra specifinių idėjų ar informacijos stokos: vos tik tai ima egzistuoti savaime, gali būti pakartotinai naudojama ir dubliuojama nesumažinant ir nesumenkinant originalo.

Civilinės teisės jurisdikcijoje, intelektinė nuosavybė dažnai nurodoma kaip intelektinės teisės. Tradiciškai tai šiek tiek platesnė sąvoka, apimanti moralines ir kitas asmenines teises, kurios negali būti nupirktos ar parduotos. Sąvokos intelektinės teisės naudojimo atsisakyta nuo XX a. Alternatyvūs terminai informacijos monopolija ir intelektinė monopolija sukurti tų, kurie ginčijo „nuosavybės“, „intelektinių“ arba „teisių“ sąvokų naudojimo prielaidas, ypač Richard Stallman. Antonimai, intelektinis protekcionizmas (angl. intellectual protectionism) ir intelektinis skurdas.
Kai kurie intelektinės nuosavybės kritikai, tokie kaip nemokamos kultūros judėjimo, išskiria intelektinę nuosavybę kaip darančią žalą sveikatai (dėl farmacijos patentų), sulaikančią nuo progreso, besinaudojančią susiformavusių nuostolius patyrusių masių interesų nenaudai ir teigia, kad viešasis interesas yra žalojamas besiplečiančių monopolijų, tokiomis formomis kaip autorinių teisių praplėtimai, programinės įrangos bei verslo metodų patentai.

Peter Drahos pažymi, kad „Nuosavybės teisės suteikia valdžią naudotis ištekliais. Kada valdžia naudotis ištekliais, nuo kurių priklauso daugelis, tie keli įgyja galią valdyti daugelio siekius. Tai turi pasekmių tiek politinei, tiek ekonominei laisvei visuomenėje.“ Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) teigia, kad konfliktai gali egzistuoti dėl pagarbos intelektinės nuosavybės sistemų įgyvendinimui ir kitoms žmonių teisėms.

2001 m. Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas parengė dokumentą, pavadintą „Žmonių teisės ir intelektinė nuosavybė“, kuris nurodo, kad intelektinė nuosavybė dažniausiai reglamentuojama remiantis ekonominiais tikslais, nors pirmiausia turi būti traktuojama kaip socialinis produktas. Siekiant tarnauti žmonių gerovei, intelektinės nuosavybės sistemos turi gerbti ir atitikti žmogaus teises ginančias normas. Be to, etinės problemos, kurias iškėlė intelektinės nuosavybės teisės, yra labiausiai aktualios, kai socialiai vertinamos prekės, tokios kaip vaistai, yra atiduodamos intelektinės nuosavybės apsaugai. Intelektinės nuosavybės teisių taikymas gali leisti bendrovėms imti didesnę nei ribinių gamybos kaštų kainą už produkciją, siekiant į išskaityti tyrimų bei vystymo kainą.

Kai kurie liberalūs intelektinės nuosavybės kritikai teigė, kad nuosavybės teisės kuria dirbtinį informacijos ir idėjų trūkumą ir pažeidžia teisę į apčiuopiamą nuosavybę. „Įsivaizduokite laikus, kai žmonės gyvendavo urvuose. Vienas šviesus vyrukas - pavadinkime jį Galt Magnon - nusprendė pastatyti ilgą trobelę atvirame lauke. Daugelis pastebėjo, kad tai yra gera idėja. Jie pradėjo kopijuoti Galt Magnon idėją bei pradėjo statyti savo trobeles. Pasak teisinančių intelektinę nuosavybę, vyras, išradęs namą, turėtų teisę apsaugoti sustabdyti kitus nuo trobelių statymo ant jų žemės su jų pačių rąstais arba apmokestinti juos mokesčiu, jei jie sumanytų statytis trobelę. Akivaizdu, kad šių pavyzdžių novatorius tampa dalinis kitų materialaus turto savininkas (pvz., žemės arba rąstų) ne dėl to, kad pirmas užsiėmė vietą trobelei statyti, o dėl to, kad sugalvojo idėją. 1813 m. rugpjūčio 13 d. „Jei gamta sukūrė ką nors labiau abejotino nei visa kita jos išskirtinėje nuosavybėje, tai mastymo galios veiksmas vadinamas idėja, į kurią individas turi išskirtines teises tol, kol nesidalina ja su kitais. Bet, kai tik idėja yra atskleista, ji išsiveržia visų kitų priklausomybėn ir davėjas nebegali iš tų kitų atimti nu...

Intelektinės nuosavybės apsauga

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius. Net pati geriausia ir pelningiausia idėja ar išradimas, gali neatnešti norimos naudos autoriui vien dėl netinkamos teisinės apsaugos. Sukūrus ar pagaminus tokius objektus retas menininkas, išradėjas, programuotojas ar verslininkas žino kaip tinkamai apsaugoti savo intelektinę nuosavybę nuo platinimo, kopijavimo, plagijavimo, iškraipymo ar kitokio neteisėto panaudojimo. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas?

Apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia realų konkurencinį pranašumą: leidžia drąsiau investuoti į kūrimą, marketingą, plėtrą ir ramiau viešinti tai, kas sukurta. Tinkama kūrinio apsauga garantuoja jo išskirtinumą, konkurencinį pranašumą, generuoja papildomas pajamas, pvz., prekių ženklą ar produktą parduodant, suteikiant licencijas, keičiant ir pan.

Valstybinis patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą. Tai reikalinga, kad pramoninės nuosavybės objektų negalėtų pasisavinti nesąžiningi konkurentai ar kitų asmenų jie nebūtų naudojami netyčia.

Intelektinės nuosavybės objektų apsaugos terminai

Intelektinės nuosavybės objektų apsaugos terminai:

• Autorių teisės objektu laikomi originalūs kūriniai, išreikšti objektyvia forma (tekstai, fotografijos, iliustracijos, muzika, filmai, programinė įranga ir kt.). Nors registracija dažniausiai nereikalinga, realiame ginče svarbiausia - įrodymai.
• Gretutinės teisės siejamos su kūrinių panaudojimu per atlikimą, įrašus, transliacijas, filmų gamybą ir pan.
• Geografinės nuorodos (kilmė, reputacija, kokybė, susieta su vietove) - 10 m. 5 m., pratęsiama iki 25 m.
• Prekių ženklas - bet koks žymuo, leidžiantis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens - paprastai 20 m.

Autorių teisių politiką ir kolektyvinio administravimo priežiūrą vykdo Kultūros ministerija. Svarbu: ženklas registruojamas, jei atitinka reikalavimus (pvz., turi skiriamąjį požymį ir nėra vien aprašomasis). VPB procedūroje aiškiai matosi, kad ekspertizės metu vertinami įstatymo nustatyti kriterijai. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras (VPB). Jei planuojate plėtrą už ES ribų, dažnai pasirenkama Madrido sistema, kurią administruoja WIPO. Neregistruojamas dizainas, nors jis komerciškai kritinis - o dizainas gali būti saugomas 5 m.

Intelektinės nuosavybės gynimas

Pagrindinis mūsų tikslas - padėti klientams išvengti ginčų intelektinės nuosavybės teisės srityje. Veikdami šia kryptimi, konsultuojame ir patariame autorių teisių, prekių ženklų, dizaino teisės, domenų vardų ir komercinių paslapčių klausimais. Mūsų klientai - įvairių verslo sričių įmonės ir kūrinių autoriai. Itin daug patirties sukaupėme maisto pramonės sektoriuje. Padedame išvengti ginčų dėl nesąžiningos konkurencijos ir operatyviai juos išspręsti, užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, pasiekti susitarimų tyrimų ir plėtros srityje, registruoti intelektinės nuosavybės teises. Dirbdami ieškome kelio, kuris vestų sprendimo, o ne dar vieno proceso link.

Konsultuojame klientus visais su jų verslu susijusiais intelektinės nuosavybės aspektais. Padedame jiems ginti intelektinę nuosavybę nuo pat idėjos atsiradimo momento iki jos komercinio panaudojimo ir vėlesnio stebėjimo. Bendradarbiaudami su nacionaliniais patentų ir prekių ženklų biurais, EUIPO, mes atliekame visus veiksmus reikalingus Jūsų intelektinės nuosavybės apsaugai, nuolat vykdome įregistruotų prekės ženklų stebėseną, fiksuojame pažeidimus ir imamės atsakomųjų veiksmų. Licencijuojant, kuriant naujus produktus, prekių ženklus, dizainus ir kitose srityse atliekame kruopščią rinkos ir teisinio reguliavimo analizę ir, atsižvelgę į analizės rezultatus, siūlome klientui labiausiai tinkantį sprendimą. Mūsų komanda pasitiki ir vietos, ir tarptautiniai verslai.

Mūsų IN praktikos grupės komandos nariai specializuojasi autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizainų teisinio reglamentavimo srityse. Platus paslaugų spektras. Atstovavome išradėjams (fizinių asmenų grupei) ginče su didžiausia naftos perdirbimo bendrove „Orlen Lietuva“ - mūsų klientams priteistas 11,3 mln. Galime pasidžiaugti ne tik reikšmingais laimėjimais, bet ir mūsų specialistų indėliu formuojant ir tobulinant IN teisinę aplinką. Mūsų komandos ekspertai dalyvavo perkeliant Europos Sąjungos direktyvas dėl Autorių teisių skaitmeninėje rinkoje bei dėl Transliavimo ir retransliavimo į nacionalinės teisės sistemą.

Mūsų teisininkai visada ieško veiksmingiausių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos metodų, kurie jūsų verslui suteiktų konkurencinį pranašumą ir užtikrintų, kad iš savo intelektinio turto gautumėte kuo daugiau naudos. Su skirtingose industrijose veikiančiais verslais kasdien dalinamės strateginėmis įžvalgomis, leidžiančiomis saugiai plėsti veiklą, o iškilus grėsmei - rūpinamės visapuse intelektinės nuosavybės (IN) apsauga. Auditas ir teisinis patikrinimas. Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsauga. Autorių teisių apsauga. Konsultuojame visais autorių teisių licencijavimo aspektais, rengiame programinės įrangos įsigijimo, platinimo bei naudojimo sutartis ir atstovaujame klientams ginčuose dėl autorių teisių pažeidimų.

Teisės į prekių ženklus ar dizainus nustatymas ir registracija. Pirmiausia analizuojame, ar tretieji asmenys neturi teisių, kurios galėtų riboti jūsų pasirinkto prekių ženklo ar dizaino naudojimą, ir užtikriname sėkmingą prekių ženklų ir dizainų registraciją. Derybos ir ginčai dėl intelektinės nuosavybės. Atstovaujame derybose bei ginčuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Jei pastebėjote, kad kas nors prekiauja jūsų prekių ženklu paženklintais produktais be jūsų leidimo, jeigu kas nors užregistravo panašų į jūsų arba identišką prekių ženklą, jeigu buvo atskleistos jūsų komercinės paslaptys, jeigu sužinojote, kad kažkas apgaulingai užregistravo domeno vardą ir (ar) kitaip buvo pažeistos jūsų IN teisės, mūsų ekspertų komanda gali padėti laimėti ginčą. Atstovaujame klientams visų instancijų teismuose sprendžiant IN ginčus, taip pat nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose sprendžiant registruotų IN teisių galiojimo klausimus. Pasitelkdami tarptautinius partnerius, savo klientų teises galime įgyvendinti ir ginti viso pasaulio jurisdikcijose (Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir t.

tags: #intelektines #nuosavybes #teise #stonikiene