Bylos Nr. e2A-455-790/2024 kontekste iškilo svarbus klausimas viešųjų pirkimų praktikoje: ar trečiasis asmuo gali sumokėti užstatą už tiekėją? Šis atvejis aktualus, kai tiekėjas neturi pakankamai lėšų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir siekia pasitelkti partnerį.
Šiame straipsnyje aptarsime intelektinės nuosavybės užstato sąlygas Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktus ir teismų praktiką, ypač viešųjų pirkimų kontekste. Nagrinėsime, ar trečiasis asmuo gali sumokėti užstatą už tiekėją ir kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad toks mokėjimas būtų pripažintas tinkamu.
Tiekėjo galimybės užtikrinti sutarties vykdymą
Tiekėjas turėjo galimybę dviejų sutarčių vykdymą užtikrinti pateikdamas banko garantiją, draudimo bendrovės laidavimo raštą arba sumokėti užstatą į perkančiosios organizacijos sąskaitą.
Neturėdamas pakankamai apyvartinių lėšų užtikrinimui pateikti savo vardu, jis informavo perkančiąją organizaciją, kad sutarčių vykdyme veiks kartu su partneriu pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.
Iki užtikrinimo pateikimo termino pabaigos partneris sumokėjo 195.000 Eur į perkančiosios organizacijos sąskaitą, nurodydamas paskirtyje, jog tai konkrečių tiekėjo sudarytų sutarčių įvykdymo užtikrinimas.
Laikydama, kad tinkamas užtikrinimas nebuvo pateiktas, perkančioji organizacija byloje rėmėsi sutarčių sąlygomis, numatančiomis, kad tiekėjas turi „pateikti užtikrinimą“.
Kitaip tariant, tai yra būtent tiekėjo prievolė, kuri negali būti vykdoma kitų asmenų.
Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai
Pirmosios instancijos teismo pozicija
Pirmos instancijos teismas byloje sutiko su perkančiąja organizacija ir nurodė, kad byloje iš tiesų nebuvo pateikta įrodymų, kad perkančiąją organizaciją su tiekėjo partneriu sietų sutartiniai teisiniai santykiai.
Atliktas mokėjimas nėra besąlyginis, todėl užstato pervedimas iš ieškovės partnerio nėra tinkama sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonė.
Apeliacinės instancijos teismo pozicija
Apeliacinės instancijos teismas byloje laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos.
Pabrėžta, kad teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų.
Iš to išplaukia, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Civilinis kodeksas (CK) nenumato imperatyvaus draudimo tiekėjui pasitelkti trečiąją asmenį užtikrinimui pateikti.
Teismas akcentavo, kad perkančioji organizacija žinojo apie partnerio valią dar iki pavedimo atlikimo.
Mokėjimo paskirtyje nurodytas mokėjimo tikslas - sutarčių įvykdymo užtikrinimas, o tai leidžia padaryti išvadą, kad mokėjimo pavedimas buvo atliktas tikslingai.
Svarbu ir tai, kad teismas aiškiai konstatavo, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo sumokėjimas negali būti vertinamas kaip subtiekimas, todėl tiekėjo partneris neprivalėjo būti išviešintas pasiūlyme.
Perkančiosios organizacijos pareigos
Kaip jau minėta, perkančioji organizacija negali be pagrindo atsisakyti priimti trečiojo asmens atliktą mokėjimą, jei pirkimo sąlygose iš anksto nebuvo įtvirtinusi aiškaus atitinkamo draudimo.
Perkančiajai organizacija kyla bendradarbiavimo pareiga, todėl ji turi atsakyti į tiekėjo užduodamus klausimus iki užtikrinimo pateikimo termino pabaigos.
Kaip pabrėžė teismas, pareiga bendradarbiauti yra viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje.
Išvados
Šis teismo sprendimas suteikia daugiau lankstumo tiekėjams, ypač tiems, kurie susiduria su finansiniais iššūkiais, bet turi galimybę bendradarbiauti su partneriais.
Trečiasis asmuo gali sumokėti užstatą už tiekėją viešuosiuose pirkimuose, jei laikomasi nustatytų sąlygų ir nėra aiškaus teisinio draudimo.
tags: #intelektines #nuosavybes #uzstatas