Intelektinė nuosavybė (IN) yra neatsiejama konkurencingumo dalis. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikmė ir esmė kol kas prastai suvokiamos ir pripažįstamos daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių.
Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę buvo sukurta funkcionali ir tarptautinius bei Europos Sąjungos teisinės apsaugos standartus atitinkanti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema. Lietuva yra visateisė visų svarbiausių tarptautinių sutarčių dalyvė ir funkcionuojančių tarptautinių ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemų narė. Deja, praktinis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įgyvendinimas Lietuvoje nelabai sėkmingas.
Be to, akivaizdi problema yra ir tai, kad Lietuvoje ilgą laiką valstybės lygiu nebuvo aiškios ir ilgalaikės intelektinės nuosavybės kūrimo skatinimo ir jos vadybos (valdymo) strategijos. Ir tik pastaraisiais metais numatytos kai kurios inovacijų kūrimo ir jų apsaugos įgijimo skatinimo priemonės.
Inovacijų kūrimo ir apsaugos skatinimas Lietuvoje
Lietuva nedidelė, todėl labai svarbu, kad sukurta intelektinė nuosavybė būtų tinkamai ir laiku apsaugota, kad jos komercializavimas duotų naudą ne tik jos teisių turėtojams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Dėl šių priežasčių, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją, valstybė yra numačiusi kai kurias finansines inovacijų kūrimo ir apsaugos skatinimo priemones.
Patentavimo rėmimas
Viena iš tokių skatinimo priemonių yra patentavimo rėmimas. Numatyta finansinė parama teikiant paraišką Europos patentui gauti arba atliekant tarptautinę patento registraciją pagal patentinės kooperacijos sutartį. Pareiškėjai gauti šią finansinę paramą gali būti bet kurie Lietuvos juridiniai arba fiziniai asmenys, siekiantys apsaugoti savo, kaip išradėjų, intelektinės nuosavybės teises. Gali būti prašoma kompensuoti jau patirtas patentavimo išlaidas, apmokėti sąskaitas arba suteikti paramą avansu.
Pelno mokesčio lengvatos moksliniams tyrimams
Antroji skatinimo priemonė yra susijusi su pelno mokesčio apskaičiavimu. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 2008 metų balandžio 10 dieną buvo papildytas straipsniu, pagal kurį apskaičiuojant pelno mokestį sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.
Aukštųjų mokyklų intelektinė nuosavybė
Trečiasis aspektas susijęs su aukštųjų mokyklų intelektine nuosavybe. Jau kurį laiką viešai teigiama, kad aukštosioms mokykloms jų mokslininkų sukurtą produkciją komercializuoti ir rūpintis jų apsauga trukdo tai, jog valstybinėje aukštojoje mokykloje sukurtos mokslinės produkcijos savininkė yra ne aukštoji mokykla, o valstybė.
Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnyje nurodomos kelios labai reikšmingos teisės normos. Siūloma įtvirtinti bendrą taisyklę, kad valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdo turtines teises, atsirandančias iš intelektinės veiklos rezultatų, įgytų pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka (projekto 82 str. 1 d.). Taigi siūlomu projektu daroma išimtis valstybinėms aukštosioms mokykloms, taip išlaisvinant nuo intelektinės nuosavybės „nusavinimo“.
Tačiau šia taisykle pasakoma tai, kas ir taip turi būti aišku - kas gi kitas, jei ne pati aukštoji mokykla, gali būti teisių į intelektinę nuosavybę, kurias ji įgyja pagal sutartis ar įstatymus, turėtojas. Juk Lietuvos Respublika jau devyniolika metų yra nepriklausoma demokratinė valstybė, kurios ūkio pagrindas yra privati nuosavybė ir rinkos ekonomika, antra, valstybė ir valstybės įsteigtos institucijos ar įstaigos yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys savo atskirą kapitalą, ir bent jau pagal Civilinį kodeksą valstybės įstaigos patikėjimo teise valdo tik tą turtą, kurį šiai įstaigai perduoda valstybė ją įsteigdama ar vėliau. Todėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostata teisinio aiškumo požiūriu gali būti vertinama teigiamai.
Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsniu bandoma spręsti intelektinių produktų nuosavybės vadybos problemas. Siūlomos tokios reikšmingos taisyklės.
- Pirmoji: aukštosios mokyklos darbuotojui, sukūrusiam intelektinį produktą, įtvirtinama pareiga pranešti apie tai aukštajai mokyklai šios nustatyta tvarka. Ši pareiga atsiranda tik tada, jei intelektinis produktas buvo sukurtas aukštojoje mokykloje naudojantis jos patirtimi arba technologija ir (arba) įrenginiais ir (arba) atliekant mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas.
- Antroji taisyklė siūlo nustatyti, kad ne mažiau kaip 1/3 pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams vykdant darbo funkcijas, komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
Dėl šios teisės normos kyla nemažai klausimų. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis siūloma įtvirtinti trečdalio pajamų dydį. Labai abejotina tai, kad šis dydis skaičiuojamas nuo gautų pajamų, o ne nuo pelno. Tokia bendra taisyklė netinka visiems intelektinės nuosavybės objektams - išradimams, mokslo ar meno kūriniams. Be to, neaišku, apie kokią sutartį šioje teisės normoje kalbama: apie darbo sutartį, papildomai sudaromą autorinę sutartį ar kokią kitą.
Įstatyme bandoma įtvirtinti konkretų minimalų atlyginimo dydį, o tai turėtų būti palikta reguliuoti pačioms aukštosioms mokykloms, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės objekto rūšį, panaudojimo galimybes, finansavimo šaltinius ir pan.
Vertinant Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnio 2-4 dalių normas, matyti, kad jos parengtos pagal anksčiau teikto Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto atitinkamas nuostatas, o šioms pavyzdys buvo JAV Bayh-Dole Act. Bet šis įstatymas reguliuoja tik išradimų, t. y. patentų, klausimus, jame nekalbama apie kitus intelektinės nuosavybės objektus. Todėl mūsų įstatymo rengėjai, remdamiesi kitos valstybės teisės aktu, turėjo tinkamai jo nuostatas „importuoti“, o ne kurti „lietuvišką“ variantą.
Akivaizdu, kad intelektinės nuosavybės komercializavimas yra susijęs su išradimais ir jų patentavimu. Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnyje turėtų likti tik minėtoji bendroji taisyklė, kad intelektinės nuosavybės turtinių teisių, kurios įgyjamos pagal sutartis ar įstatymus, turėtoja yra aukštoji mokykla, o ne valstybė, taip pat kitos nuostatos, kurios apimtų tik patentus.
Be to, išlaikant teisinio reguliavimo vientisumą, klausimai, susiję su patentų teisine apsauga, turėtų būti reguliuojami Patentų įstatyme, o ne atskirame įstatyme, kuris gali sukelti paskirų įstatymų kolizijas.
Teisinio reguliavimo naujovės ir iniciatyvos
Pastaraisiais metais pasaulyje ir Europos Sąjungoje vyksta ir yra rengiama nemažai intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos tobulinimo reformų. Ši teisės sritis yra labai dinamiška, reaguojanti į visuomeninio gyvenimo, technologijų ir technikos pažangą.
Europos patento registravimo išlaidos
Pirmiausia paminėsime pasikeitimą, susijusį su Europos patento registravimo išlaidomis. 2008 metų spalio 28 dieną Lietuvos Respublika ratifikavo 2000 metų spalio 17 dienos susitarimą dėl Europos patentų išdavimo konvencijos 65 straipsnio taikymo (dar vadinamą Londono protokolu). Londono protokolo tikslas - sumažinti Europos patentų vertimo į apsaugos valstybių kalbas išlaidas. Lietuvos Respublikos nurodoma Europos patentų tarnybos oficialioji kalba yra anglų, prancūzų arba vokiečių kalba (Ratifikavimo įstatymo 2 str., Londono protokolo 1 str. 2 d.).
Taigi Lietuvos Respublika, įsigaliojus Londonui protokolui:
- pirma, nereikalauja Europos patento aprašymo vertimo į lietuvių kalbą, jeigu Europos patentas buvo išduotas arba išverstas į vieną kurią nors oficialią Europos patentų tarnybos kalbą;
- antra, ir toliau reikalauja pateikti patento apibrėžtį lietuvių kalba.
Valstybinio patentų biuro duomenimis, praktikoje dažniausiai pasitaikančiu atveju, kai Europos patento apsaugos siekiama septyniose didžiausiose šalyse (Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė), tai kainuodavo apie 7000 eurų, o įsigaliojus Londono protokolui Europos patento išdavimo išlaidos sumažėja, nes apsiriboja tik apibrėžties vertimu, t. y. vietoj sumokamų 7000 eurų už Europos patento įsigaliojimą septyniose valstybėse reikėtų sumokėti tik 3600 eurų - 45 proc. mažiau.
Ginčų dėl Europos patentų sprendimo procedūros
Antroji iniciatyva, dėl kurios dar diskutuojama ir deramasi Europos Sąjungos lygiu, susijusi su ginčų, kylančių dėl Europos patentų, sprendimo ir nagrinėjimo procedūromis. 2005 metų gruodžio 14 dieną buvo viešai paskelbtas Konvencijos dėl Europos patentų ginčų reguliavimo sistemos sukūrimo projektas. Tarptautine sutartimi būtų įsteigiamas vienas Europos patentų teismas, kurį sudarytų pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas ir administracija. Teismas būtų kompetentingas spręsti bylas dėl Europos patento galiojimo ir pažeidimo.
Pagal šiuo metu galiojančią Europos patentų konvenciją ginčai dėl Europos patentų pažeidimo ar galiojimo sprendžiami valstybių, kuriose saugomas Europos patentas, nacionaliniuose teismuose, kurių sprendimai turi teisinę galią tik tų valstybių teritorijoje.
Intelektinės nuosavybės apsauga nuo verslo idėjos iki pardavimo
Bendrijos patentas
Daugelį metų Europos Sąjungoje svarstomas 2000 metais Europos Bendrijų Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Bendrijos patento reglamento, kurio pagrindu būtų sukuriama viena Bendrijos patento sistema. Bendrijos patentas galiotų visoje Europos Sąjungos teritorijoje kaip vienas patentas. Šiuo aspektu Bendrijos patentas skirtųsi nuo Europos patento, kuris išduotas „išsiskaido“ į daugybę patentų, galiojančių tose valstybėse, kurios yra Europos patentų konvencijos dalyvės ir kuriose buvo prašoma suteikti apsaugą. Dėl įvairių politinių ambicijų kol kas nepavyko priimti suderinto reglamento.
Reformos autorių teisės srityje
Europos Bendrijų Komisija 2008 metų liepos 16 dieną paskelbė Žaliąją knygą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“. Pagrindinis šios knygos tikslas - paskatinti svarstyti, kaip skaitmeninėje erdvėje skleisti su moksliniais tyrimais, mokslu ir švietimu susijusias žinias. Žaliosios knygos projektas turėtų daugiausia reikšmės bibliotekoms, švietimo įstaigoms, muziejams, archyvams, mokslo darbuotojams, regos ar klausos negalią turintiems žmonėms.
Ši iniciatyva susijusi su viešo intereso, platesnės žinių sklaidos visuomenėje užtikrinimu, naudojantis internetu (taip skatinama užtikrinti bendrosios rinkos „penktąją laisvę“ - laisvą žinių ir naujovių judėjimą).
Vienas iš esminių klausimų, keliamų Žaliojoje knygoje - ar neturėtų būti apribojamos autorių turtinės teisės, kad būtų galima padaryti kūrinio ar kito autorių teisės saugomo objekto kopiją kitokia forma negu ta, kurią turi minėtosios įstaigos (pvz., suskaitmeninti), ir padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais ne tik tų įstaigų patalpose, sudarant galimybę reikiamą informaciją rasti ir gauti internetu.
Apribojimų taikymo apimties praplėtimas būtų galimas, jeigu būtų sugalvotas ir nustatytas tinkamo atlyginimo už suskaitmenintų kūrinių padarymą viešai prieinamais mechanizmas. Turi būti užtikrinta, kad autoriai ir kiti teisių subjektai tokiais atvejais galės gauti atlyginimą už tai, kad be jų leidimo galima prieiga prie kūrinio paties vartotojo individualiai pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje.
Kitaip tariant, už šį apribojimą turėtų būti mokamas atlyginimas. Kai kūrinys pasiekiamas elektroninių ryšių tinklais, jo naudojimo teisėtumo kontrolė sumažėja arba apskritai išnyksta. Jeigu teisių subjektams būtų neužtikrinta teisė gauti atlyginimą, iš esmės tai reikštų jų teisių dalinį nusavinimą, t. y. per daug pažeistų jų nuosavybės teisę plačiąja prasme.
Intelektinės nuosavybės teisės studijos Vilniaus universitete
Intelektinės nuosavybės teisės studijų Vilniaus universitete rezultatai yra sulaukę atgarsio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Beveik kiekvienais metais po vieną Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventą studijuoja Miuncheno intelektinės nuosavybės teisės centre, kartu su Vašingtono ir Augsburgo universitetais vykdančiame papildomą magistro studijų intelektinės nuosavybės programą (LL.M. IP), kai kurie iš jų tęsia ten ir doktorantūros studijas.
2008 metais Vilniaus universitetas vienintelis iš Baltijos valstybių kartu su kitais 22 Europos universitetais tapo Vidaus rinkos derinimo tarnybos (OHIM), registruojančios Bendrijos prekių ženklus ir Bendrijos dizainus, universitetų tinklo (OHIM Universities Network) nariu. Šio projekto esmė ta, kad po du studentus iš kiekvieno universiteto - tinklo nario gali rašyti magistro darbą minėtosios tarnybos nurodytomis temomis. Vidaus rinkos derinimo tarnyba siūlo studentų tyrimams aktualias teorines ir praktines temas, susijusias su Bendrijos prekių ženklo teisine apsauga, suteikia galimybes konsultuotis su tarnybos paskirtais kuratoriais. Studentai savo magistro darbą turi pristatyti Vidaus rinkos derinimo tarnyboje Alikantėje (Ispanija) ir dalyvauti bendrojoje diskusijoje su kitais studentais.
Vidaus rinkos derinimo tarnyba ir anksčiau vykdė edukacines programas: prieš įkuriant OHIM universitetų tinklą buvo įsteigtos geriausių magistro darbų, parašytų Bendrijos prekių ženklų apsaugos temomis, premijos. Praėjusiais metais pirmąją vietą, piniginį prizą ir stažuotę šioje tarnyboje laimėjo 2007 metų Vilniaus universiteto absolventė Rima Stašinskaitė, rašiusi magistro darbą Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedroje.
Vilniaus universitetas šiais metais priims žymiausius intelektinės nuosavybės teisės mokslo ir tyrimų srities mokslininkus, profesorius iš viso pasaulio. Rugsėjo 14-16 dienomis kartu su Vilniaus universitetu Tarptautinė intelektinės nuosavybės mokymo ir tyrimų plėtros asociacija (ATRIP) organizuoja kasmetinį Intelektinės nuosavybės teisės kongresą (kongreso interneto svetainė: www.atrip.tf.vu.lt).
Tarptautinė mokslo bendruomenė, pasirinkusi kongreso vieta Lietuvą, parodė dėmesį inovatyvioms rinkoms, besirūpinančioms intelektinės nuosavybės apsaugos ir valdymo klausimais, intelektinės nuosavybės mokymu, atviroms įvairioms diskusijoms dėl šios teisės srities ateities tendencijų ir galimų reformų.
ATRIP kongreso organizavimas ir dalyvavimas jame suteikia didžiules galimybes bendrauti ir diskutuoti su šios srities profesionalais, tarp jų ir su autoritetingiausiais intelektinės nuosavybės strategijų ir pozicijų formavimo mokslininkais, išsakyti savas nuomones ir kartu ieškoti optimalių šios teisės srities plėtojimo variantų.
Intelektinė nuosavybė gyvybės mokslų industrijoje
Jei dar yra sričių, kuriose intelektinė nuosavybė klaidingai suvokiama kaip formalumas, gyvybės mokslų industrijoje ji jau be diskusijų vertinama kaip įmonės turtas. 2019 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo duomenimis, bent vieną IN teisę turinčios mažos ar vidutinės įmonės (MVĮ) tikimybė augti padidėja 21 proc., o galimybė tapti sparčiai augančia įmone - net 10 proc. Įdomu ir tai, kad aukštųjų technologijų industrijoje bent vieną Europos patento paraišką pateikusios MVĮ vėlesnį didelio augimo šuolį linkusios patirti 110 proc.
Žymaus inovacijų intelektinės nuosavybės eksperto Magnus Hakvag teigimu, konkurentams patrauklūs intelektinės nuosavybės objektai pradedami kurti nuo pat pirmųjų naujai įsteigtos įmonės dienų.
„Gyvybės mokslų inovatorių sėkmę lemia ne tik jų kuriami produktai, bet ir požiūris į nematerialaus turto valdymą. Stebime augantį MITA administruojamos ES investicijų priemonės „Inopatentas“ populiarumą: lyginant su 2019 m., augimas viršija 300 %. Pernai pasirašytos 93 sutartys už 0,7 mln. eurų, iš jų net 92 % sudarė patentavimo paraiškos. Patentus jau įprasta naudoti ne tik siekiant apsaugoti savo nuosavybę, bet ir kliudant konkurentams užimti didesnę rinkos dalį. 20 metų patirtį sukaupęs M. Hakvag norintiems išlikti konkurencingais pataria aktyviai užsiimti intelektinės nuosavybės portfelio valdymu. Jį gali sudaryti įvairūs saugomi objektai: juridinio asmens pavadinimas, prekių ženklai, dizainas, technologinius išradimus apibrėžiantys patentai ar komercinės paslaptys. Siekiant kurti ir didinti portfelio vertę, jį būtina reguliariai peržiūrėti, pavyzdžiui, įvertinti, ar naujai sukurtiems intelektinės nuosavybės objektams netrūksta apsaugos.
Visgi, svarbu nepamiršti, kad net tinkamai atlikus visus reikalingus apsaugos veiksmus nuo kopijavimo nebūsite apsaugoti. Jei intelektinę nuosavybę suvokiate kaip nematerialų turtą, kyla natūralus klausimas dėl jo vertės. Eksperto nuomone, patento vertę galima nustatyti jį siejant su nesąžiningu pranašumu, kurį bendrovė gauna patentu blokuodama kitų dalyvių patekimą į rinką ir atsižvelgiant į komercinį išradimo pritaikomumą. Tuo tarpu tiksliai nustatyti viso intelektinės nuosavybės portfelio vertę - gerokai didesnis iššūkis.
Norvegijos universitetuose ir valstybinėse institucijose dirbantis M. Vasario 24-25 dienomis Magnus Hakvag dalyvaus Lietuvos gyvybės mokslų inovatoriams skirtame renginyje „Intellectual property issues for innovative business“. MITA į jį kviečia norinčius sužinoti, ko reikia saugotis ir į ką atkreipti dėmesį pradedant vystyti naują projektą ar verslą.
Šis M. Hakvag vedamas edukacinis žaidimas sukurtas tobulinti intelektinės nuosavybės strateginio planavimo įgūdžius konkurencingumo srityje. Jo metu analizuojami aktualūs pavyzdžiai, mokoma išgauti ir panaudoti strateginę informaciją. Į renginį kviečia MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda. Renginys nemokamas, tačiau registracija būtina.
Intelektinė nuosavybė ir santuoka
Kūrėjams - nuo pradedančiųjų iki patyrusių profesionalų - intelektinės nuosavybės apsauga yra vienas iš esminių klausimų. Nors intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė kūrėjo nuosavybė, tačiau pajamos santukos metu gaunamos iš intelektinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir santukos nutraukimo atveju tokios pajamos yra dalijamos tarp sutuoktinių.
Sutuoktiniams atsidūrus santuokos nutraukimo procese sutuoktiniai dažnai jaučia neteisybę turėdami dalintis turtą, kuris iš esmės gautas vien dėl vieno sutuoktinio asmeninių pastangų, darbo, intelektinės veiklos. Ne retai kyla ir rizika, jog sutuoktinis disponuoja informacija, kurios atskleidimas gali pažeisti kūrėjo kaip intelektinės nuosavybės teisių savininko teises.
Teisininkai pataria kreiptis į teisininkus, kurie specializuojasi intelektinės nuosavybės teisėje, šeimos teisėse ir šeimos turto bei asmeninio turto valdymo klausimais.
Statistika
Intelektinė nuosavybė yra jūsų kūrybinės veiklos ir verslo sėkmės pagrindas. Medicinos technologijos - viena iš pirmaujančių šiuo metu patentuojamų technologinių išradimų sričių Europoje. Didžiausias proveržis fiksuojamas gyvybės mokslų, farmacijos ir biotechnologijų kryptyse - skaičiuojama, kad per 2020 m. jos išaugo net 13 procentų. Europos patentų tarnybos duomenimis, 2018 m. Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje pateiktos 123 nacionalinių patentų paraiškos, 90 iš jų pateikė Lietuvos pareiškėjai. Įdomu tai, kad didžiausia užsienio pareiškėjų dalis buvo iš Kinijos verslo. Lyginant su 2018 m. 2019 m.
Praktiniai pavyzdžiai
MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ konsultantė Rasa Kulvietienė pastebi, kad intelektinę nuosavybę inovatoriai linkę saugoti vos pradėję vystyti idėją.
„Konsultuodami nuolat dirbame su itin jautria informacija. Ją pateikti būtina norint pagrįsti projektą ir gauti paramą. Būna, kad jau pirmojo susitikimo metu saugodamas idėją klientas ypač atsargiai renka žodžius ir gerai apgalvoja, kokią informaciją pateikti. Tokiu atveju labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir teisingai pasirinkti idėjos vystymo partnerius bei patikimus mentorius. Ir MITA konsultantai, ir ekspertai yra įsipareigoję laikytis konfidencialumo, tad teikdami idėjas mūsų klientai gali jaustis visiškai saugūs“, - tvirtina R.
Pasak biotechnologijų įmonės „Ferentis“ direktoriaus dr. Ramūno Valioko, intelektinės nuosavybės valdymo strategija su realiais biudžetais jai įgyvendinti buvo parengta nuo pat įmonės įkūrimo. Situacijai keičiantis strategija buvo koreguojama. Šiuo metu valdymu rūpinasi įmonės specialistų bei Lietuvos ir užsienio patentinių patikėtinių komanda. Už techninę paraiškų dalį atsako „Ferentis“ ekspertai, kuriems padeda šioje technologijų srityje besispecializuojantys patikėtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos.
„Ferentis“ jau turi ir pirmąjį atvejį, kai tenka ginti savo nuosavybę. Savo bioinžineriniams ir medicininiams taikymams skirtų hidrogelių technologijoms apsaugoti „Ferentis“ yra pateikusi 4 tarptautines patentines paraiškas. Paraiškų tikslas - apsaugoti įmonės technologijas nuo kopijavimo.
„Patentinis kelias nėra pigus. Retai kur suteikiama informacija apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja patentinė apsauga tarptautiniu lygiu. Paprastai kalbama tik apie nacionalinės arba geriausiu atveju tarptautinės paraiškos kelią ir jo kaštus. Tačiau svarbu nusimatyti ir paraiškų išplėtimo į nacionalines, pvz. Europos jurisdikcijas bei suteiktų patentų palaikymo kaštus. Pastarieji, ypač turint keletą paraiškų, grėsmingai sumuojasi“, - patirtimi remiasi dr. R.
Įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją įmonei nuo pat pradžių padėjo MITA. Priemonėje „Inopatentas“ UAB „Ferentis“ jau dalyvavo su „Kolageną imituojančio peptido“, „Funkcionalizuotų polipeptidų, skirtųplaukų apdorojimui“ ir „Skaidraus hidrogelio ir jo gamybos metodo iš funkcionalizuotų natūralių polimerų“ projektais.
Lazerinių inovacijų įmonės „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys teigia pasirinkęs strategiją saugoti komercines paslaptis, o kritinius elementus patentuoti tose rinkose, kurios yra strateginės bendrovei. Komercinės paslaptys saugomos nuo pat įmonės veiklos pradžios.
„Mūsų atveju, patentai - patikimumo garantas parneriams, su kuriais dirbame“, - tvirtina V. Šakalys. Siekdama pasidengti 95 proc. kaštų už prioritetinės ir tarptautinės paraiškų ląstelių mikroporatoriaus išradimo patentui padavimą, pernai įmonė dalyvavo „Inopatento“ priemonėje. V. Tarptautinės patento paraiškos pagrindu V. Šakalys planuoja gauti Europos patentą bei išsiplėsti šio išradimo patentinę apsaugą į trečiąsias valstybes, pavyzdžiui, JAV.
Nuo priemonės pradžios (2017 m.) jau buvo finansuotas 171 projektas už 1.374.528,70 eurų.
Naujo produkto ar verslo vystymą pradedančius inovatorius ir įmones, kurios rūpinasi intelektinės nuosavybės apsauga, vasario 24-25 dienomis MITA kviečia susitikti su intelektinės nuosavybės apsaugos ekspertais.
tags: #intelektines #nuosavybes #valdymo #strategijos