Vykdymo procese svarbu atsižvelgti į įrašus viešame registre, kurie gali turėti įtakos nuosavybės teisės perleidimui. Šiame straipsnyje aptariama, kaip toks įrašas veikia antstolio veiksmus ir kokios yra teisinės pasekmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Antstolio pareigos ir atsakomybė
Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus.
Antstolio padėtis vykdymo procese ir jo veiklai keliami reikalavimai suponuoja, kad tokioje faktinėje situacijoje, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, antstolis, nustatęs, jog nekilnojamasis turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje priimtą vykdomąjį dokumentą, perleistas trečiajam asmeniui, nesusijusiam su baudžiamojoje byloje priimtais vykdytinais sprendimais, negalėjo pradėti vykdymo veiksmų iš pareiškėjai priklausančio turto.
Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje apie turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir skolininko areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam turto pirkėjui tvarką išaiškino, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje.
Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą.
Nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, pabrėžta, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu.
Teisinių pasekmių vertinimas
Civilinę bylą Nr. 1 išnagrinėję teismai nepagrįstai faktą, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi buvo taikytas Sklypui laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors jis nebuvo reikiamai išviešintas, vertino kaip sukeliantį teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turto priverstinio pardavimo vykdymo procese būdu įgijusiems tokį turtą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.
Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y.
Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui. Baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka.
Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šioje dalyje nurodytų lėšų areštas, teismo nutartyje nurodytas leidimas atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis ar antstolio nustatyta konkreti suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nestabdo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimo vykdymo.
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
Vykdomasis raštas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apribojimai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu ir neviršyti ieškinio sumos. Be to, yra apribojimai, susiję su lėšų areštavimu, ypač jei jos yra būtinos skolininko pragyvenimui.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos pagrindinius apribojimus:
| Apribojimo tipas | Apribojimo esmė |
|---|---|
| Suma | Bendras laikinių apsaugos priemonių dydis negali viršyti ieškinio sumos. |
| Turtas | Negalima areštuoti lėšų, skirtų būtiniausioms reikmėms (CPK 668 ir 739 straipsniai). |
| Bendroji nuosavybė | Areštuojama tik skolininkui priklausanti turto dalis. |
Šie apribojimai skirti užtikrinti, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų naudojamos piktnaudžiaujant ir nepažeistų skolininko teisių.
Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų.
Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad suvaržymai sklypui viešuose registruose nebuvo tinkamai išviešinti, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturėjo galimybės sužinoti apie Sklypui taikytus disponavimo apribojimus kitu būdu, nes nedalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta nukreipti išieškojimą į Sklypą nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti, darytina išvada, kad pareiškėjai neturi kilti neigiamų teisinių pasekmių už Sklypui taikytų suvaržymų tinkamą neišviešinimą.
Pradėdamas išieškojimą iš pareiškėjai, kuri vykdomoje byloje nėra skolininkė, priklausančio turto (Sklypo, padalyto į naujai suformuotus 8 sklypus), kurį pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka įgijo kitoje vykdomojoje byloje, antstolis ne tik netinkamai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties teisinę reikšmę, bet ir netinkamai aiškino bei taikė vykdymo proceso nuostatas, reglamentuojančias turto arešto aktų išviešinimo tretiesiems asmenims teisinius padarinius.