Apleisti pastatai dažnai kelia liūdesį ir primena apie prarastą praeitį. Tačiau jie taip pat gali tapti naujų galimybių simboliu, kai yra prikeliami antram gyvenimui per renovaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių apleistų pastatų istorijų ir tai, kaip jie buvo paversti prabangiais butais, atgaivinant miesto erdves ir suteikiant joms naują paskirtį.
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas Kaune - puikus pavyzdys, kaip senas pastatas gali būti atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimui.
Naujininkai: atgimstantis Vilniaus rajonas
Naujininkų rajonas Vilniuje, po savivaldybės ir verslo investicijų, sparčiai keičia savo veidą. Gražėjančios viešosios erdvės, visi miesto gyvenimo reikalingi patogumai, galimybė greitai pasiekti miesto centrą tuo pačiu gyvenant šalia gamtos tampa reikšmingais argumentais, dėl kurių vis daugiau žmonių pradeda svarstyti šį rajoną kaip vietą savo svajonių namams.
Kaip numatyta ambicingame „Vilnius connect“ plane, jau greitai Geležinkelio ir Pelesos gatvėse bus kuriamas poilsio ir pramogų miestelis, žaliosios erdvės. Taip pat numatytos ir pėsčiųjų jungtys tarp Naujininkų ir Naujamiesčio: pirmoji - tarp Šv. Stepono ir Pelesos gatvių, antroji - tarp Algirdo gatvės ir Dzūkų gatvės. Atnaujintas Šviesos skveras, esantis tarp Liepkalnio ir Pelesos gatvių, kvies laisvalaikį leisti gamtoje - čia bus atnaujinti pėsčiųjų takai, žaidimo aikštelė, planuojama įrengti sporto aikštelę, apšvietimą bei kameras, kurios užtikrins erdvės saugumą.
Keičiasi ir šio rajono gamtovaizdis. Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ ruošiasi tvarkyti mišku ir krūmais apaugusią pievą Naujininkų mikrorajone, tarp Kaminkelio ir Žirnių gatvių.
Vienas didžiausių Naujininkų privalumų - patogi infrastruktūra. Visai čia pat yra Senamiestis bei Naujamiestis, kurie nesunkiai pasiekiami pėsčiomis, automobiliu bei viešuoju transportu, pietinis aplinkkelis, leidžiantis išvengti spūsčių. Rajonas patogiai pasiekiamas ir dviračių mėgėjams: 2022 m. buvo baigtas tiesti dviračių takas, sujungęs šį rajoną su Naujamiesčiu ir taip įjungęs jį į viso miesto dviračių tinklą.
Dešimties minučių automobiliu atstumu - ir vilniečių numylėtas Liepkalnis. Ieškančių naujo būsto akį traukia pietinėje Naujininkų dalyje esanti Kaminkelio gatvė, kurioje dominuoja individualūs namai, kalvos ir didžiuliai žali plotai poilsiui. „EIKA“ grupei priklausanti „EIKA Development“ čia plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „Nauji peizažai“. Naujoje gyvenvietėje įsikurs 3 namai su 103 įvairaus išplanavimo butais ir 3 komercinėmis patalpomis.
„Vis daugiau vystytojų, verslų bei naujų gyventojų įžvelgia šio rajono potencialą. Vilniui plečiantis, Naujininkai tampa tarsi Naujamiesčio tęsiniu, o matant, kokie pokyčiai suplanuoti aplink, pavyzdžiui, Vilniaus geležinkelio ir autobusų stotyse, Vilniaus oro uoste, šalia esančiose teritorijose, akivaizdu, kad artimiausiu metu tai bus vienas moderniausių ir patraukliausių rajonų šiuolaikiniam žmogui“, - sako Tomas Žiaugra, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius.
Naujininkų vaizdai - rajonas sparčiai keičiasi ir tampa vis patrauklesnis gyventojams.
„Piliamiestis“ Kaune: sėkmingas konversijos pavyzdys
Prieš dešimtmetį pradėtas „Piliamiesčio“ projektas šalia Neries Kaune šiandien jau vadinamas sėkmingiausiu konversijos pavyzdžiu mieste. Urbanistiškai atgimusi apleista teritorija virto gyva, bendruomeniška ir prestižine vieta gyvenimui. Per šį laikotarpį čia jau pastatyta 17 daugiabučių, o kartu su...
Dar arčiau Kauno pilies, šalia upės netrukus iškils keturi nauji daugiabučiai, pasiūlysiantys 132 naujus butus ir išskirtines panoramas. Tokios naujakurių jau pamėgto „Piliamiesčio“ kvartalo plėtros ėmėsi tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune esančiame projekte naujieji namai išsiskirs savo architektūra - daugiabučius su savo komanda projektavo ir vienas garsiausių šalies architektų Algirdas Kaušpėdas. Brastos gatvėje suplanuotuose statyti keturiuose naujuose, 4-6 aukštų A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiuose 132 butai bus pasiūlyti 4 etapais. Pirmasis jų jau prasidėjo rugsėjį, o baigti planuojamas 2023-ųjų gruodį. Šiame etape naujakuriams bus pasiūlyti 35 butai ir tiek pat požeminių automobilių stovėjimo vietų.
Baigėsi „Metų renovacijos projekto“ rinkimai: pamatykite laimėtojus
Vystant pirmąjį etapą, kaip praneša „YIT Lietuva“, suplanuota pastatyti apsauginę dambą, kartu įrengiant pagal projektą numatytas krantinės dangas ir poilsio erdves. Nuo šios dambos kvartalo ir miesto gyventojai galės mėgautis Neries bei Kauno senamiesčio vaizdais, o teritorija bus sujungta su jau dabar esančiomis sutvarkytomis ankstesnių etapų krantinės atkarpomis.
Naujuose būstuose gyventojų laukia visi, Kauno vizitine kortele jau tapusio, „Piliamiesčio“ kvartalo privalumai. Butuose bus įrengti patogų ir ekonomišką gyvenimą užtikrinantys sprendimai - efektyvus centrinis kolektorinis grindinis šildymas, pažangi rekuperacijos sistema. Taip pat aukštos kokybės dalinė apdaila, dideli mediniai kaustyti langai, erdvūs balkonai ir terasos. Būsto kainos daugiabučiuose sieks nuo 3450 eurų už kvadratinį metrą.
Plėsdamas kvartalą, statytojas, kaip ir ankstesniuose etapuose, didelį dėmesį skirs namo aplinkai, apželdinimo sprendimams ir rekreacinėms erdvėms. Šalia daugiabučio bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė, išpuoselėtas vidinis kiemas, dviračių ir pėsčiųjų takai, vedantys į sutvarkytą Neries pakrantę.
Šį ir kituose etapuose planuojamus statyti namus suprojektavo nauja - architekto A. Kaušpėdo vadovaujama - bendrovės „JP Architektūra“ komanda.
„Vystydami „Piliamiestį“ siekėme sugrąžinti vertę ypatingą svarbą miestui turinčiai teritorijai, įsikūrusiai priešais Kauno centrą ir senamiestį. Ši erdvė tapo gyvybinga, suteikė naują impulsą aplinkinių vietų atsigavimui, infrastruktūros plėtrai bei prisipildė šurmulio. Tai pajuto ir norintys įsikurti kvartale - „Piliamiestis“ šiandien yra populiariausias mūsų vystomas projektas. Tikime, kad susidomėjimas juo tik augs, nes pristatome ne tik naują projekto viziją, bet ir tąsą. Kvartalas nenustoja vystytis, naujieji namai suprojektuoti atsižvelgiant į geriausią ankstesnių etapų praktiką, naujakurių pageidavimus ir poreikius”, - cituojamas K.
Savo ruožtu paklaustas, kaip atrodys naujieji „Piliamiesčio“ daugiabučiai, A. Kaušpėdas tikina - vystymo idėjų buvo ne viena. A. Kaušpėdo teigimu, miesto piliavietė yra gausiai lankoma kauniečių ir miesto svečių.
„Mūsų projektuojamas kompleksas yra arčiausiai visų daugiabučių. Taigi jis tapo idėjiniu tiltu tarp seno ir naujo matymo. Šia vizija vadovavomės derindami projektą su kitų architektų darbais. Stengėmės atkartoti priekinių namų stogų linijas, naudojome dviejų spalvų juodas ir raudonas fasadines klinkerio čerpes, kad juodosios derėtų su esamais pastatais, o raudonosios - su pilimi. Iš pradžių planavome didesnį fasadų medžiaginį kontrastą, tačiau nusprendėme nerizikuoti. Ši vieta kelia didelę atsakomybę eksperimentams“, - pasakoja A. Kaušpėdas.
Todėl, pasak pranešime cituojamo architekto, naujasis „Piliamiesčio“ plėtros etapas yra unikalus. Naujieji daugiabučiai išsiskirs aukšta architektūros kokybe ir originaliu butų išplanavimu. „Šis projektas skirtas tikram miesto mylėtojui. Jį pavadinčiau Kauno grožio gurmanu, norinčiu gyventi vietoje, kurioje susitinka dvi didžiausios Lietuvos upės, atsiveria įspūdingos miesto panoramos. Todėl čia prasideda Kaunas, o gyvenimas tampa švente“, - sako A.
"Piliamiesčio" kvartalas Kaune - sėkmingas apleistos teritorijos konversijos pavyzdys.
„Akropolis Vingis“ Vilniuje: pramoninės teritorijos konversija
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą daugiafunkciniam kompleksui „Akropolis Vingis“, kurį Vilniaus Vilkpėdės mikrorajone vysto nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Akropolis Group“. Šalia vystomos teritorijos yra numatyti eismo infrastruktūros gerinimo projektai, kurie yra neatsiejama vystomo kvartalo „Akropolis Vingis“ dalis. Jų detalūs techniniai projektai taip pat yra pateikti savivaldybei, siekiant ir jiems gauti statybas leidžiančius dokumentus.
Daugiafunkcinio komplekso „Akropolis Vingis“ projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti 2022 m. liepą ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tų pačių metų spalį. Rengiant komplekso techninį projektą, atsižvelgiant į parinktus technologinius ir inžinierinius sprendinius, projektiniai pasiūlymai buvo nežymiai pakoreguoti ir dar kartą pateikti Vilniaus miesto savivaldybei 2023 metų spalį bei pristatyti visuomenei tų pačių metų lapkritį. Vilniaus miesto savivaldybė šių metų vasarį projektinių pasiūlymų pakeitimams pritarė.
Buvusioje pramoninėje teritorijoje iškilsiančiame daugiafunkciniame komplekse „Akropolis Vingis“ veiks prekybos ir paslaugų teikimo bei rekreacijos erdvės, 2500 sėdimų vietų arba iki 4000 stovimų vietų koncertų salė, maisto halė, konferencijų bei kino centrai, biurai ir ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirti apartamentai.
Komplekse numatyta įrenti apie 4500 automobilių stovėjimo vietų: dviejų aukštų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengta apie 3500 automobilių stovėjimo vietų, dar apie 1000 automobilių bus galima statyti dviaukštėje aikštelėje, suprojektuotoje šalia prekybinės paskirties patalpų bei komplekso prieigose. Kvartalo teritorijoje prioritetas bus teikiamas patogiam pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui, čia numatyta įrengti naujus dviračių bei pėsčiųjų takus.
Keisis ir kvartalo kaimynystėje esanti transporto ir eismo infrastruktūra. Susisiekimo infrastruktūros projektiniai pasiūlymai buvo rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybės ekspertais, atsižvelgiant į jų rekomendacijas bei pastabas. Viso buvo parengti trys projektiniai pasiūlymai, kurie apima infrastruktūros sprendinius, numatomus įgyvendinti Eigulių, Geležinio Vilko, Gerosios Vilties ir M. K. Čiurlionio gatvėse. Dviejų iš šių projektų projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti 2023 metų sausį, savivaldybė projektiniams pasiūlymams pritarė tų pačių metų pavasarį. Jų detalūs techniniai projektai yra pateikti savivaldybei, siekiant jiems gauti statybas leidžiančius dokumentus.
Dalis eismo infrastuktūros gerinimo sprendinių jau įgyvendinami - vadovaujantis atskirai projektui išduotu statybas leidžiančiu dokumentu baigiama tiesti ties vystomo sklypo pakraščiu esanti Eigulių gatvės atkarpa, per kurią bus užtikrintas patogus patekimas į „Akropolis Vingis“ kaimynystėje bendrovės „Galio group“ vystomą daugiabučių kvartalą „reVINGIS“.
Šiais sprendiniais tikimasi padidinti eismo pralaidumą, užtikrinti saugų bei patogų susisiekimą pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams. Tvarkant ir atnaujinant susisiekimo infrastruktūrą taip pat numatoma rekonstruoti gatvių apšvietimą, įrengti daugiau nei 2,5 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų. Visi viešosios infrastruktūros gerinimo darbai bus įgyvendinami projekto „Akropolis Vingis“ vystytojo lėšomis.
Remiantis galiojančiais teisės aktais leidimas daugiafunkcinio komplekso eksploatavimui galės būti išduotas tik vystytojui pilnai užbaigus infrastruktūros gerinimo projektų įgyvendinimą.
„Rengdami komplekso ir su juo susijusios viešosios infrastruktūros techninius projektus net kelerius metus konsultavomės su darnios plėtros ir kitais specialistais, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, tad neabejojame, jog daugiafunkcinis kompleksas „Akropolis Vingis“ po projekto įgyvendinimo taps ne tik vilniečių bei miesto svečių traukos objektu, bet ir vienu pagrindinių Vilkpėdės mikrorajono atsigavimo stimulų“, - sako N. Maknevičius.
"Akropolis Vingis" - didelis daugiafunkcinis kompleksas, statomas buvusioje pramoninėje teritorijoje.
„reVINGIS“: moderni gyvenamoji erdvė Vilkpėdėje
Vykdydama tos pačios buvusios pramoninės teritorijos konversiją Vilkpėdėje, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ kuria patogią ir kokybišką gyvenamąją erdvę su tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek ramiam poilsiui pritaikyta infrastruktūra. Šiuo metu statomą gyvenamąjį kompleksą „reVINGIS“ sudarys 4 daugiabučių kvartalai, 14 gyvenamųjų korpusų ir apie 650 gyvenamųjų bei kitos paskirties patalpų. Gegužę baigtas pirmasis „reVINGIS“ etapas - pastatyti keturi daugiabučio „River Space“ korpusai ir gautas statybos užbaigimo aktas. Antruoju etapu statomame „Park Space“ kvartale įkurtuves naujakuriai švęsti galės kitų metų pradžioje.
Lygiagrečiai vyksta ir aplinkos tvarkymo darbai - „Galio Group“ bei „Akropolis Group“ lėšomis sutvarkyta ir miestui perduota anksčiau apleistos Neries krantinės dalis, vadinamasis bebrų takas. Miestiečiams atvertas prie pat upės einantis žaliatakis, kurio vaizdingu maršrutu galima pasiekti Vingio parką. Tako sutvarkymui naudotos tik natūralios medžiagos, o intervencija į gamtą buvo minimali, siekiant išlaikyti kuo natūralesnę aplinką.
Neilgai trukus Vilniaus Vilkpėdės rajono veidas turėtų pasikeisti nebeatpažįstamai: čia ketinama įrengti apie 1400 naujų butų maždaug 3000 žmonių. Iš viso suplanuoti aštuoni naujų būstų projektai, šiuo metu įgyvendinami du, vienas iš jų - gyvenamasis kompleksas „reVINGIS“, buvusioje pramoninėje teritorijoje kuriama moderni gyvenamoji erdvė su patogiam judėjimui ir kokybiškam laisvalaikiui skirta infrastruktūra.
„Kartu su AKROPOLIS GROUP puoselėjame bendrą tikslą - atverti šią didelę teritoriją visuomenei, paversti modernia, funkcionalia ir autonomiška erdve, kuri tenkintų daugumą tiek vietos gyventojų, tiek visų miestiečių poreikių. Gyvenamųjų namų projektą įgyvendiname vaizdingiausioje sklypo dalyje, ant Neries upės kranto. Norėjome sukurti savotišką architektūros parką, todėl nusprendėme dirbti su pora architektų studijų - AKETURI ir „Cloud architektai“.
GALIO GROUP jau baigė pirmąjį „reVINGIO“ etapą „River Space“, čia keliasi per pusantro šimto naujakurių. „Darbai vyksta intensyviai, pagal suplanuotą grafiką, taip pat jau rengiamės trečiojo etapo statyboms. Kad miestiečiai kuo greičiau pajustų permainų vertę, lygiagrečiai su projekto „reVINGIS“ statybomis savo lėšomis atlikome ir apleistos Neries krantinės tvarkymo darbus. Išlaikydami natūralumą, palei upę nutiesėme žaliatakį - Bebrų taką, kuriuo galima sklandžiai pasiekti Vingio parką ir patogiai jį pereiti. Į studijos AKETURI suprojektuotą šios Neries krantinės atkarpos infrastruktūrą investuota 300 tūkst. eurų, ji perduota Vilniaus miesto savivaldybei“, - projekto detalėmis dalijasi N. Maknevičius ir atkreipia dėmesį, kad ne tiek daug sostinėje vietų, kur būtų galima įsigyti naujos statybos būstą šalia gražaus parko, prie pat upės ir tuo pat metu šalia centro.
Raudonų plytų fasadų su tamsiais antstatais namai „River Space“ kvartale jau baigti (beje, liko vos keletas laisvų butų), o kvartalo „Park Space“ statybų pabaiga numatyta 2025 m. pradžioje. „Park Space“ sudarys šeši gyvenamieji korpusai, kuriuose bus 155 butai, 7 komercinės patalpos pirmuose aukštuose, dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis bei dviračių saugyklomis.
„Kai kurių kvartalo namų fasadai šlaitiniai, nes norėjome užtikrinti kuo daugiau šviesos ir aplinkinių parko bei upės vaizdų kiekvieno buto gyventojams, - paaiškina sumanymą L. Butų vidinės erdvės išdėstytos skirtingai, yra pritaikytų neįgaliesiems. Kuo butas aukščiau, tuo jo plotas didesnis, viršutinių aukštų lubos itin aukštos, yra ir butų per du aukštus. Antra vertus, numatyta ir nedidelio ploto būstų, tačiau pirkėjui sudaroma galimybė įsigyti kelis mažesnius butus ir iš jų suformuoti vieną didelį.
„Park Space“ kvartalo butai yra A+ energinio naudingumo klasės, jų šeimininkams palikta galimybė įsirengti kondicionierius.
„Bebrų tako“ pavadinimas prilipo natūraliai, nes šioje Neries pakrantės atkarpoje seniai gyvena ir bando užtvankas ręsti bebrai. L. Rekevičienės teigimu, šios Neries krantinės atkarpos tvarkymas buvo derinamas su Vilniaus miesto savivaldybe. Projekto „reVINGIS“ sutvarkyta atkarpa prasideda nuo „Park Space“ kvartalo ribos su vandenviete ir baigiasi kartu su ketvirtuoju kvartalu „Art Space“.
Šlaitai šioje atkarpoje labai statūs, tad nusileisti į pakrantę ir užkopti į viršų įrengti patogūs laiptai su suoliukais pailsėti tarpinėse aikštelėse. Šlaito viršuje suformuotos dvi panoraminės poilsio aikštelės su suoliukais norintiems grožėtis vaizdu iš viršaus. Žaliatakiui naudotos tik natūralios medžiagos, jokių kietų dangų, vien sutankinta skalda ir gruntas. Iš medienos sukonstruoti laiptai įsilieja į šlaito augmeniją. Didžiausias žaliatakio įrengimo iššūkis, anot architektės, buvo siekis mandagiai įsiterpti į laukinę gamtą.
Daugiausia dėmesio buvo skiriama tako trajektorijai, o ją teko rinkti pavasarį, pakilus upės vandeniui. „Braidėme su guminiais batais ir smaigstėme kuoliukus, bandydami nuspėti, kur vanduo nepasieks ir nenuplaus takelio.
"reVINGIS" - modernus gyvenamasis kompleksas, kuriamas buvusioje pramoninėje teritorijoje Vilkpėdėje.
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas Kaune
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas „Drobės“ bendrovės direktoriui Juozui Daugirdui statytas gyvenamasis namas - vienas vėlyviausių iškilaus tarpukario Lietuvos architekto Vladimiro Dubeneckio darbų, bylojančių apie šio klasikinės mąstysenos autoriaus posūkį link moderniosios architektūrinės kalbos. Statinys neabejotinai praturtina unikalią Kauno tarpukario daugiabučių gyvenamųjų namų kolekciją.
Pastato statybos pradėtos 1930 m., nugriovus sklype esančius senus pastatus. Po metų darbai buvo baigti. Pirmajame aukšte įsikūrė prekybinės patalpos, antrajame-ketvirtajame aukštuose - šeši prabangūs butai (po du kiekviename aukšte), o penktajame aukšte-pastogėje - du kuklesni butai. Daugirdai gyveno trečiajame aukšte. 1933 m. Elenos Daugirdienės vardu gautas leidimas statyti kieme dviejų aukštų namą su garažu.
Objekto tūris simetriškas, formuotas apie centrinėje ašyje išdėstytas laiptines bei šiuo metu neveikiantį liftą. Reprezentacinės gyvenamosios patalpos orientuotos į Vytauto pr., o į kiemo pusę žvelgė miegamieji, ūkinės patalpos bei virtuvės iš kurių buvo patenkama tiesiai į ūkinę laiptinę.
Estetine prasme išsiskiria pagrindinis fasadas. Saikingi puošybiniai elementai („tautinio stiliaus“ tulpės), neužgožia modernistinės raiškos. Sovietmečiu namą nacionalizavus, pirmajame aukšte įsikūrė ,,Maistprekybai“ priklausančios parduotuvės, o kituose aukštuose įrengti bendrabučio tipo butai su bendromis virtuvėmis. Planinė namo struktūra pasikeitė - daugelis butų buvo padalinti į du mažesnius. Išliko tik vienas nepakitusio išplanavimo butas trečiame aukšte, kur gyveno J. Daugirdo šeima.
NT projektai Lietuvoje
Lietuvoje vyksta nemažai NT projektų, susijusių su apleistų teritorijų konversija ir naujų gyvenamųjų kompleksų statyba. Štai keletas pavyzdžių:
- NT vystymo bendrovė „Homa“ plėtoja mažaaukščių daugiabučių projektą „Niro“ Vilniuje, šalia Buivydiškių tvenkinio.
- Trakų rajone, Čiukiškėse, pradedamas statyti novatoriškas gyvenamųjų namų projektas „LĖČIAU“, paremtas lėtesnio gyvenimo filosofija.
- Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniaus centre pradeda naują gyvenamąjį projektą „Sutartinės“.
- Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rinvest“ pradeda įgyvendinti naują gyvenamojo būsto projektą „Kvepia mėtom“ sostinės vakarinėje dalyje.
Šie projektai rodo, kad apleistų pastatų ir teritorijų atgaivinimas yra svarbi tendencija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.