Kapas - vieta, kurioje palaidotas velionis, paprastai kaip nors pažymėta, išskirta iš aplinkos. Kadangi labiausiai pasaulyje paplitęs mirusiųjų šarvojimo būdas yra palaikų laidojimas žemėn, tai dauguma kapų yra įkasti į žemę, nors būna ir laidojimo urvuose tradicijų.
Ankstyviausi žinomi paleolitiniai mirusiųjų kapai dažniausiai buvo įrengiami urvuose, o nuo mezolito randami kapinynai. V-IV tūkstm. pr. m. e. Europoje laidota ilguosiuose pilkapiuose, vėliau, V-III tūkstm. Vakarų Europoje ėmė rastis iš akmenų sudaryti megalitiniai kapai, nuo IV a. tūkstm. antros pusės daug kur Eurazijoje, Afrikoje imti statyti dolmenai. Britų salose, Šiaurės Europoje paplito koridoriniai kapai. Nuo III tūkstm. pr. m. e. Pilkapis.
Senovės Egipte mirusieji pradžioje laidoti urviniuose kapuose (hipogėjuose), vėliau antžeminiuose statiniuose - mastabose, o nuo III tūkstm. pr. m. e. faraonų šarvojimui imtos statyti masyvios piramidės. Ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu mirusieji laidoti požeminėse nišose - katakombose. Nuo viduramžių ėmė plisti kapinės, kurios pradžioje kūrėsi bažnyčių šventoriuose.
XIX a. krikščioniškas kapas.
Krikščionių šventųjų kūnai paprastai būdavo laidojami bažnyčiose, tam tyčia įrengtose kriptose, relikvijoriuose, sarkofaguose. Taip dažnai laidoti ir įvairūs krikščionių valdovai, didikai. Islamo pasaulyje paprastų žmonių kapai būna nedideli, be ryškesnės architektūros, tuo tarpu iškilių valdovų, karališkų šeimų, žymių sufijų kapai pažymimi didingais statiniais - mauzoliejais. Indijoje dauguma hinduistų velionių kūnų yra deginami, o pelenai išbarstomi į upes, tačiau iškilių jogų, mokytojų kūnai yra laidojami žemėn (tikima, kad jie įveikė persikūnijimų grandinę, todėl jų nebereikia nuskaistinti ugnimi), o toje vietoje pastatomos šventyklos, vadinamos samadhi.
Kapaviečių priežiūra ir tvarkymas
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms apie neprižiūrimas kapavietes, Aplinkos ministerija paaiškina, kaip reglamentuojamas kapaviečių tvarkymas ir kokios pasekmės gali grėsti už jų nepriežiūrą. Kapaviečių įrengimo specialistai pastebi naują tendenciją - lietuviai vis dažniau mirusiems artimiesiems įrengia kapavietes, kurios būtų ne tik estetiškos, bet ir nereikalautų nuolatinės priežiūros. Todėl sparčiai populiarėja granito dangos, o investicijos į kapavietes pastaraisiais metais smarkiai išaugo.
Vienas iš itin populiarių būdų, kaip sutvarkyti kapą - uždengti jį akmens plokšte arba pilnai, arba paliekant nedidelį plotelį gėlėms pasodinti. Vis tik, kai kurie specialistai teigia, kad tai nėra tinkamas ir tvarus pasirinkimas.
"Memorus" kapų dizainas - nuo idėjos iki rezultato
Kapų reikšmė ir atminimo įamžinimas
Artimojo mirtis kiekvienam palieka ne tik emocinį, tačiau taip pat ir simbolinį pėdsaką - kapą, kuris po laidotuvių neretai skęsta gėlių ir žvakių jūroje. Vis tik dažnas po laidotuvių susimąsto - kada ir kaip reikėtų tinkamai nupuošti mirusiojo kapą, kad būtų išlaikyta pagarba velioniui, o taip pat būtų laikomasi krikščioniškųjų tradicijų.
Visame pasaulyje vis daugiau žmonių renkasi šiuolaikiškus, asmeniškesnius būdus pagerbti ir įamžinti savo artimųjų atminimą. Nors ilgą laiką tradicinė kapavietė buvo vienintelis įprastas pasirinkimas, šiandien žmonių požiūris keičiasi. Viena iš vis dažniau svarstomų alternatyvų - kolumbariumas.
Netradiciniai kapai ir paminklai
Naujojoje Zelandijoje tragiškai mirus 15-metei Theresei Resai Matautia, jos šeima nusprendė pagerbti jos gyvenimą neįprastu būdu - pagamino milžinišką „iPhone“ formos antkapį. Nors nuo Resos mirties praėjo keleri metai, artimieji nenori pamiršti jos unikalumo ir aistros technologijoms bei socialinei medijai.
Iphone formos antkapis Naujojoje Zelandijoje.
Kapinės Lietuvoje
Dar vienoje vietoje Lietuvoje bus įrengtas kapas Negimusiam kūdikiui - dar viena amžinojo poilsio vieta negimusiems kūdikiams atsiras Žemaičių Kalvarijoje.
Vasaros pabaigoje Lančiūnavos bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas ir pašventintas tautodailininko Juliaus Urbanavičiaus paminklas negimusiems vaikams. Dabar čia Šėtos parapijos kunigas Robertas Skrinskas ragina įrengti vietą, skirtą laidoti Kėdainių negimusiems vaikams, nors kartu pripažįsta, kad rajono gyventojams būtų žymiai patogiau, jei tokia vieta atsirastų didžiosiose Kėdainių miesto kapinėse.
Lapkričio 13 d. pradės veikti speciali Šiluvos kapavietė, kurioje bus laidojami iki 22-os nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Tai pirma bendra tokiems kūdikiams skirta Kauno ligoninių kapavietė, kuri bus nuolat pildoma. Šiluvos kapinėse po didžiule liepa pirmiausiai bus palaidotos urnos su 2020-2023 m. mirusių kūdikių palaikais.
Vasara traukiantys ilsėtis į Palangą čia gali ne tik pailsėti, bet ir atrasti kai kuriems dar neatrastas vietas. Viena jų - ypatingas kapas. Kaip socialiniuose tinkluose praneša Palangos turizmo ir informacijos centras, Vytauto ir Klaipėdos gatvių sankirtoje yra grafų Tiškevičių šeimos kapas. Šią grafų šeimos kapavietę galima rasti adresu Vytauto g. 176C/Klaipėdos pl.
Rūta lietuvių kultūroje ir tikėjime
Panašu, jog keli šimtmečiai lietuvių nacionaline gėle ir skaistybės simboliu laikoma rūta gali likti tik liaudies dainose. Dabar prie Kelmės dvaro svirno žaliuoja vienas iš didžiausių Lietuvoje, kelių arų rūtų darželis. Rūtų kereliais apsodinta ir pakelė tarp dvaro pastato ir svirno. Vien darželyje auga apie 300 kerelių rūtų. Kelmės dvare įsikūręs Kelmės krašto muziejus.
Į Lietuvą šis augalas atkeliavo kartu su krikščionybe. Rūtas pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti vyrų vienuolynai. Būdavo kalbama, kad rūtų arbata slopina vyrišką potraukį moteriai. Vėliau rūta susieta su Dievo motina ir tapo nekaltybės, skaistybės simboliu.
Rūta laikoma vaistu nuo 99 ligų. Pasirodo, šio augalo išskiriami eteriniai aliejai...
Rūtų darželis prie Kelmės dvaro.